Ūkininkai su baime laukia atšilimo
2013-04-09

Kaunas. Užsitęsusi žiema ir vėluojantis pavasaris ūkininkus jau varo į neviltį. Nors galutinių duomenų apie pasėlių peržiemojimą dar nėra, dauguma jų tvirtina, kad derlius bus nepalyginti prastesnis nei praėjusiais metais. Daugiausia augalų, ypač rapsų, nukentėjo Pietvakarių, Vakarų ir Vidurio Lietuvoje. Mažiau - pietinėje šalies dalyje, kur ir dabar laukus dengia vos ne pusmetris sniego.

Nuostolius skaičiuos po vegetacijos

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko, vadovaujančio Jurbarko ūkininkų sąjungai, Raimundo Jovarausko, apie pasėlių peržiemojimą ir galimus nuostolius kalbėti dar ankstoka, tačiau pripažįsta, kad vaizdas, kokį mato savo javų ir rapsų laukuose, jo nedžiugina.

Dojus agro 19 09 10

„Situacija Jurbarko krašte, kaip ir visoje Vidurio Lietuvoje, ne iš gerųjų. Kai sniegą laukuose nuleis, matysime daugiau. Kad didelio derliaus nebebus, galima ir plika akimi pamatyti. Kai kurie laukai plikesni, o kai kurie po sniegu per gerą sprindį. Apačioje matosi ledas, o tai nėra gerai. Labiausiai nukentėjo tie pasėliai, kur per paskutiniuosius šalčius buvo mažiausiai sniego. Netgi tame pačiame regione nuostoliai gali būti skirtingi. Reikia apžiūrėti atskirus laukus. Jeigu susidaro ledas ar sniego pluta, tai pasėliai ne tiek šąla, kiek dūsta. Rezultatai paaiškės, kai laikysis teigiama temperatūra, o augalai ims vegetuoti".

Ūkininkas sako rudenį pasėjęs daugiau žieminių javų negu rapsų. Pastarieji šalčiams dar lepesni. „Žiemojimą nulemia ir pasėtų javų veislė. Atsparesnė yra vidutinio produktyvumo. Daugelis renkasi produktyvesnes, bet kuo veislė produktyvesnė, tuo ji lepesnė," - sako R. Jovarauskas, žiemkenčiais užsėjęs 100 ha. Ūkininkas, kaip ir daugelis, prisimena praėjusius metus, kurie buvo idealūs javų žiemojimo atžvilgiu. Laiku užsnigo, laiku nutirpo, be užšalimų ir kitokių trukdžių.

Kauno rajono ūkininkas Alfredas Rinkevičius taip pat su nerimu laukia atšilimo. Sako, jaučiantis artėjančius nuostolius, bet pasėlius stebintis tik iš tolo. Kai pašalas išeis, prasidės vegetacija, tada ir pamatysiantis, kiek žalos pridarė gamta.

„Su didele baime laukiu atšilimo. Jaučiu, kad augalai nukentėjo, laukia nuostoliai. Turime užsėję 200 ha žieminių kviečių ir 40 ha rapsų. Vietomis, kur buvo sniego, lyg ir geresnė padėtis, o kur nutirpęs - pasėliai parudę. Sunku pasakyti, ar jie atžels. Labiausiai neramu dėl žieminių rapsų. Klausimas, kiek jų išgyvens. Kai nušąla visas laukas, tai bent žinai, ką daryti. Dirbi žemę ir sėji vasarinius. O kai marguoja gabalais, tai važinėji, žiūri pasimetęs, nežinai, nė ko imtis, sėti ar palikti?" - kalbėjo A. Rinkevičius.

Situaciją gelbėja sniegas

Raimundas Juknevičius, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako turintis vilties, kad šiame krašte auginami žiemkenčiai galbūt yra mažiau nukentėję nei kitose Lietuvos dalyse.

„Kai kovo mėnesį buvo dideli šalčiai, ypač naktimis, tai mūsų žiemkenčiams buvo šiek tiek geresnės sąlygos nei kitur - jie buvo padengti nemažu sniego sluoksniu, lyginant su Vakarų, Vidurio Lietuva, kur buvo pliki laukai. Mūsų rajone didesnių problemų gali būti ne tiek dėl šalčio, kiek dėl atlydžių, nes po sniegu pasėliai gulėjo ištisiniame lede. Augalai negavo pakankamai deguonies, todėl įmanomas vadinamasis žiemkenčių uždusimas. Tikimės, kad masinio atsėjimo neprireiks, bet kartu suprantame, kad šiemet žiemkenčiai stebuklingo derliaus tikrai neduos," - kalbėjo R. Juknevičius.

Sniegas pasėlius gelbėja ir Varėnos rajone. Žemės ūkio bendrovės „Tėviškė" vadovas Vytautas Ramanauskas sako, kad bendrovei priklausančius laukus dengia iki pusmetrio siekianti sniego danga, todėl apžiūrėti žiemkenčių būklės jie neskuba. Bendrovė valdo beveik 1700 ha žemės, iš jų 400 ha apsėta žieminiais rugiais, kvietrugiais ir rapsais.

„Mes savo žiemkenčių dar neapžiūrėjome. Per storas sniego sluoksnis, koks pusmetris. Kai kitur žmonės žolę degino ir kitus pavasarinius darbus pradėjo, pas mus tebebuvo gili žiema, - pasakojo V. Ramanauskas, kartu primindamas, kad gamta nenuspėjama. - Kas žino, kas dar bus nutirpus sniegui. Pašals ir nutraukys augalų šakneles. Praėjusiais metais tokiu laiku, pirmosiomis balandžio dienomis, jau papildomai žiemkenčius tręšėme, o dabar dar tik po sniegą braidome".

Tai, kad vėluojantis pavasaris sumažins pasėlių derlingumą, teigia ir AB „Linas Agro" specialistai. Pasak bendrovės pateiktos informacijos, labiausiai šiemet nukentėjo rapsai. Jie priklauso tai augalų grupei, kurie sąžiningai paklūsta savo biologiniam laikrodžiui. Po sniegu iš viršūninio augimo kūgelio jau dabar skverbiasi į viršų nauji lapeliai. Jei augimo kūgeliai yra nušalę, tai tada prie šaknų ima kaltis būsimų atžalų pumpurėliai, o naktinės neigiamos temperatūros stipriau ar silpniau juos stresuoja bei lėtina jų augimą. Dėl to iki žydėjimo pradžios, o jų biologinis laikrodis sako, kad žieminiai rapsai Lietuvoje savo žydėjimo pradžią negali nukelti ilgiau, kaip iki gegužės pirmos dekados pabaigos, rapsų augalų stiebai nesuspės pasiekti optimalaus išsivystymo.

Žiemos gniaužtų neatlaikė ir braškynai

Šilutės rajono ūkininko Romo Undžio laukuose iššalo ne tik dalis žieminių javų, bet ir braškynų. Daržovių auginimo atsisakęs ūkininkas pastaruoju metu buvo apsiribojęs vien braškėmis ir grūdinėmis kultūromis.

„Padėtis mano ūkyje tikrai prasta. Braškėmis yra užsodintas maždaug 5,2 ha plotas. Per žiemą jos buvo gražiai išsilaikiusios, padengtos sniegu, bet nuo kovo mėnesio viskas pasikeitė. Spustelėjo šaltis, o sniego nebeliko. Dabar apžiūrėjau braškių šaknis, tai dvi veislės gal ir bus normaliai peržiemojusios, o kitos nušalo. Pamenu, yra buvę, kad netekome 40 proc. vienos veislės, 60 proc. kitos. Bet taip, kad vos ne 100 proc. iššaltų kuri nors veislė, nėra buvę. Neatspariausios pasirodė Pandora, Korona. Geriau išsilaikė Polka, Pegasus, - sako ūkininkas, prisimindamas praėjusių metų braškių derlių, kuomet iš hektaro priskynė 7 tonas uogų.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas Darius Kviklys sako, kad ilga žiema ir vis neateinantis pavasaris vaismedžių ir uogų augintojams pernelyg didelės įtakos neturės. Vienintelis augalas, galėjęs nušalti, ir yra braškės.

Šiek tiek rūpesčių turės sodinukų prekeiviai, kuriems bus žymiai trumpesnis augalų pardavimo laikotarpis. „Pavasaris ateis staiga, o pasodinti augalą reikia iki pumpurų išsprogimo. Laimės tie, kurie turi kur sandėliuoti savo sodinukus, kurie gali ilgiau palaikyti ir ilgesnį laiką pardavinėti. Laimės ir tie, kurie sodinukus pardavinės vazonuose. Kitiems teks sparčiai suktis," - sako D. Kviklys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai