Ūkininkai primena valdžios pažadą labiau remti smulkiuosius gamintojus
2013-10-22

Anykščiai. Kavarsko seniūnijos ūkininkai Virginija ir Zenonas Kazlauskai augina mėsinius galvijus, laiko melžiamas karves ir nedidelę kaimenę žemaitukų arklių. Kazlauskai - šiųmečio rajoninio konkurso „Metų ūkis 2013"  laureatai.

Kazlauskų gyvulių banda nėra didelė: apie 30 melžiamų karvių, tiek pat Limuzinų veislės mėsinių galvijų ir apie 20 arklių. Ūkininkų valdos - 60 ha pievų ir kultūrinių ganyklų, kuriose gyvuliai nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

„Gyvulius ganydami pakelėse ir pagrioviuose geriname kraštovaizdį", - sako V. Kazlauskienė. Jos žodžiais, šeimos ūkis galėtų pretenduoti ir į ekologinio ūkio statusą, tačiau neatitinka reikalavimų, nes laiko daugiau gyvulių negu leidžiama ekologiniame ūkyje.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Tačiau mūsų gyvulių pienas, mėsa yra ekologiški, kadangi gyvulių šėrimui naudojame iš savų pievų pagamintą šienainį ir iš ekologinio ūkio perkamus grūdus", - priduria ūkininkė.

Ūkyje karvės melžiamos mechanizuotai, tačiau pieno kainomis ūkininkai per daug nesidžiaugia. Jos, anot pašnekovės,  tokios, kad vos pragyventi įmanoma. Pieno perdirbimo įmonės pienvežis ūkininkų primelžtą pieną paimta tiesiai iš kiemo. Užaugintus mėsinius galvijus Kazlauskai taip pat parduoda gyvulininkystės produkcijos perdirbėjams.

Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Džiugų kaimo ūkininkai Virginija ir Zenonas Kazlauskai rajoninio konkurso „Metų ūkis 2013"  trečiosios vietos laimėtojai

Paklaustas, kodėl augina arklius, nors turi visą ūkyje reikiamą žemės ūkio techniką, Z. Kazlauskas sako, kad tai šeimos tradicija. „Tėvas buvo lenktynininkas, augino žirgus, todėl prašė ir manęs neatsisakyti šių  gyvūnų. Todėl arklius ir auginu, jais grožisi mūsų vaikai, į kaimą atvažiuojantys žmonės, o pelno iš žirgų laikymo jokio nėra".

Kazlauskai sako, jog niekada nėra pasinaudoję ES ar Lietuvos biudžeto investicine parama, ūkį tvarko investuodami gautus pinigus už parduotą produkciją. „Ūkyje dirbame dviese, negalime net  darbuotojų pasisamdyti, nes tam paprasčiausiai nelieka pinigų. Valstybė finansiškai labiau remia stambius ūkius. Į bankų kišenę nelendame, nes su paskolomis daug bėgiojimo, o mažai naudos", - kaip kirviu nukerta Z. Kazlauskas.

Virginija ir Zenonas vienu balsu tvirtina, jog iki šiol valstybės žemės ūkio politika buvo tokia, kad daugiausiai paramos gaudavo javus auginantys ūkiai, o gyvulininkystė, juolab smulkioji, buvo pamiršta. Ūkininkai nelabai tiki ir dabartinės Žemės ūkio ministerijos vadovybės pažadais didesnį dėmesį skirti gyvulininkystės sektoriui.

„Stengiamės išgyventi patys, be valdžios malonės", - teigia Z. Kazlauskas. „Šimto karvių ūkį vargu ar galima laikyti natūraliu. O ir javai dabar auginami tik „ant chemijos" - seniau grūdas buvo vaškinis ir kvepėdavo, dabar - baltas ir bekvapis. Todėl mažus ūkius valdžia kaip tik turėtų labiau remti," - sako ūkininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai