Tūkstantis šieno ritinių limuzinams
2014-07-02

Telšiai. Kokybiškų pašarų paruošimas - vienas svarbiausių ūkininko Antano Šakio (nuotr.) darbų. ūkio darbų. Ekologiniam mėsinių galvijų ūkiui reikia tūkstančio ritinių šieno ir šienainio. Ūkininkas pjauna šimtą hektarų pievų.

Pusantro šimto galvijų bandai reikia nemažai pašarų. Galvijus šeria šienu, šienainiu iš ekologiškų savo pievų ir traiškytais grūdais, kuriuos užaugina savo ariamose žemėse. Augindami javus Šakiai nenaudoja trąšų, o nuo piktžolių ginasi taikydami sėjomainą.

„Be trąšų javai menkesni, - pasakoja Antanas Šakys. - Ir galvijai iki 800 kilogramų užauga tik per 20-22 mėnesius. Jeigu naudotume pašarų priedus, augtų greičiau. Bet kol kas išgyvename, nesiskundžiame. Nors už ekologiškais pašarais šerto limuzino gyvojo svorio kilogramą niekas nemoka daugiau."

LYTAGRA 19 07 04 mob

Veršelius parduoda veisimui

Gyvulį pelningai parduoti, pasak ūkininko, - irgi menas, ne mažiau svarbus už gebėjimą jį užauginti, išsaugoti veršelius.

Vilma ir Antanas Šakiai veršelius dažniausiai parduoda veislei. Paaugina iki 14-16 mėnesių. Už jauniklį gauna po 6-7 tūkstančius. Maždaug tiek pat pavyksta gauti ir už iki 800 kilogramų ar daugiau užaugintus mėsinius galvijus. Tik juos šerti reikia pusmetį ilgiau. Bet mėsai, pasak ūkininko, paliekami prastesni veršeliai. Be to, ir kaina svyruoja nuo 6 iki 8 litų už kilogramą gyvojo svorio. Šiuo metu kainos kritusios. Pirkėjai skundžiasi, jog mėsos nebeperka Rusija.

Vilma ir Ananas Šakiai sukūrė perspektyvų ekologinės galvijininkystės ūkį

Bet Šakiai nesiskundžia - ūkis pelningas. Ekologiškais pašarais šeriamų pusšimčio grynaveislių karvių veršeliai geriau išgyvena, ne tokie opūs. Tačiau nuostolių išvengti nepavyksta. Ne kasmet. Bet per trejetą metų koks veršelis, žiūrėk ir neišgyvena.

Prancūzijoje, iš kur ūkininkas pirko pirmąsias mišrūnes karves, laikoma normaliu dalyku, kai neišgyvena 10 procentų veršelių. Šakių ūkyje išgyvenamumas daug geresnis.

Reikia griežtai skaičiuoti

Ūkininkaujant reikia griežtai skaičiuoti.„Kartais net naktį pabudęs skaičiuoju," - neslepia ūkininkas, šiuo metu neskolingas jokiam bankui. Paskolas ėmė tik tuomet, kai pasinaudojo Europos Sąjungos parama. Bet stengėsi skolintis kuo trumpesniam laikui, kad reikėtų mokėti kuo mažiau palūkanų. Finansinės drausmės ūkininkus išmokė gyvenimas.

Antanas dirbo eiguliu Nevarėnų girininkijoje. Kai sužinojo, jog pagal Valstiečių ūkio įstatymą už investicinius čekius bus galima gauti žemės, nedvejodamas pirko 20 hektarų.

Tačiau toks ūkelis šiandien tik vegetuotų. Šakiai palaipsniui pirko vis daugiau plotų. Už vėliausiai pirktus hektarus mokėjo jau po 5 tūkst. litų.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas" į jų ūkį investuota daugiau kaip pusė milijono litų. Įsigijo ritinių vyniotuvą, mėšlo kratytuvą, sėjamąją, šienapjovę, traktorių, presą, teleskopinį krautuvą. Ankstesnė parama padėjo išspręsti mėšlo tvarkymo problemas.

Šalių ūkyje viskas atidžiai skaičiuojama, analizuojama, atsargiai eksperimentuojama. Kas mėnesį gyvuliai sveriami, laikomi su kraiku ir be kraiko. Ūkininkai juokauja, jog galėtų ir mokslinį darbą parašyti apie galvijų auginimą.

Pasirinkimą lėmė nenaši žemė

Didžioji dalis Šakių ūkio mėsinių galvijų - limuzinai. Mišrūnų vos keletas belikę. Mėsinius galvijus auginti ėmėsi supratę, jog jų žemėse, kurių našumas tesiekia vos 17 balų, nieko geresnio nesugalvosi: „Žemaitijoje javų neužauginsi. Net nedideliame plotelyje yra visiškai skirtingų dirvožemių lopų: molio, smėlio, durpių. Viename lope uždžiūvęs grūdas laukia drėgmės, kad išdygtų, o kitame - vos ne kuliamas prašosi." 

Be to, tarp gyvulių ūkininkui patinka labiau negu dirbti kokiame žmonių kolektyve. „Čia nėra klastos, apgaulės, pavydo, intrigų. Gyvuliai moka mylėti, suprasti ir netgi guosti. Jų pasaulis daug tyresnis," - įsitikinęs A. Šakys. Todėl jis negaili savo gyvuliams nieko.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apdovanojo A.Šakį už gražų gyvūnų gerovės pavyzdį. O jo žmona Vilma šmaikštauja, jog tvartuose apšvietimas esąs geresnis nei troboje.

Ūkininkas neslepia, jog viena iš rimtų apsisprendimo priežasčių auginti veislinius galvijus buvo tuokart į šalį dar tik ateinanti ES parama. „Buvo laikas, kai valstybė dotavo grynaveislių gyvulių įsigijimą. Tuo mes pasinaudojome ir Prancūzijoje nusipirkome pirmąsias 12 mišrūnių. Tuomet jos buvo labai brangios, net po 8,5 tūkstančio litų kainavo. Bet pusę sumos dengė valstybė. Ir tai buvo išties didelė parama."

Ekologiškumas ir bakalauro darbas

Jau ir taip skurdžių Žemaitijos žemių Šakiai nealina. Pasirinkimą lėmė Vilmos bakalauro darbas, kurį rašė baigdama universitetą, o darbo tema - ekologinio ūkininkavimo galimybės A. Šakio ūkyje. Darbą moteris rašė kruopščiai. Daug padėjo vyras. Kartais pasiginčydavo, kol rasdavo tinkamą atsakymą. O kai viską išanalizavo, beliko tik ūkininkauti.

Nors už ekologiškame ūkyje išaugintus galvijus pirkėjai nemoka brangiau, tačiau išmokos už ekologinį ūkininkavimą taip pat yra nemaža parama ūkiui.

Šakių mažiausias sūnus Antanas jau pavaduoja tėvą – padeda šienapjūtėje

A. Šakys priklauso Lietuvos ekologiškų mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai. Žmona Vilma - Nevarėnų seniūnė, o ši seniūnija - viena pavyzdingiausių.

Trimėsėdžio kaime, netoli savo gimtinės ūkininkaujantis A. Šakys niekada neabejojo dėl savo pasirinktos kaimiečio dalios: „Juk esame kaimo vaikai. Kas mes būtume be savo šaknų? Ūkininkavimo paslaptys labai paprastos: kiek įdėsi, tiek ir gausi. Stovint ir dejuojant pinigai nebyra."

Keturis savo vaikus ir vieną brolio dukrą išauginę Šakiai tikisi, jog ūkį perims jauniausias jų sūnus Antanas. Be to, A. Stulginskio universitetą baigė vyriausioji jų dukra Anita.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai