Tikslinamos derliaus prognozės: rekordų nebus
2013-07-25

Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutomokslininkai šiomis dienomis patikslino derliaus prognozes. Palyginti su prieš mėnesį pateiktomis prognozėmis, šiek tiek sumažėjo vidutinis žieminių kviečių, žieminių ir vasarinių rapsų, vasarinių miežių ir žirnių derlius, tačiau padidėjo žieminių kvietrugių ir žieminių miežių.

Žemdirbystės instituto mokslininkai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Irena Gaurilčikienė apibendrino skirtinguose šalies regionuose surinktus duomenis - atlikti stebėjimai rodo, kad liepos mėnesį itin išryškėjo naudotų augalų apsaugos technologijų poveikis. Ten kur pasėliai buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, beveik nesimatė ligų ar kenkėjų pažeistų augalų, ir atvirkščiai - kai kuriuose pasėliuose derlingumą gali sumažinti išplitusios lapų ir varpų ligos, o vasarinių rapsų - rapsiniai žiedinukai.

Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo bekvapiai šunramuniai, trikertės žvaginės, baltosios balandos, trumpamakščiai rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės. Dar viena šių metų bėda - daug kur sugulę pasėliai.

Dojus agro 19 09 10

Lietaus ir vėjo išguldytas vasarinių miežių laukas Radviliškio rajone

Vidurio Lietuvoje visame ariamajame dirvos sluoksnyje drėgmės pradėjo trūkti jau nuo birželio antrojo dešimtadienio - augalų augimas sulėtėjo. Drėgmės trūkumas dirvoje visų augalų pasėliuose buvo pastebimas iki pat liepos antrojo dešimtadienio, kuomet gausiau palijus, drėgmės atsargos dirvoje padidėjo ir 0-10 cm dirvos sluoksnyje siekė 13-17 proc. Tačiau giliau ši drėgmė neprasiskverbė - jos atsargos 10-20 cm dirvos sluoksnyje išliko kritiškai mažos.

Antrąjį mėnesio dešimtadienį orai buvo šilti, vėjuoti ir lietingi, vidutinė oro temperatūra buvo 0,7 °C aukštesnė už normą, kritulių iškrito 194 proc. daugiametės normos. Drėgmės atsargos dirvoje po lietaus padidėjo, tačiau ne tiek daug, kad būtų drėgmės perteklius. Lyjant orai atvėso, javų brendimas sulėtėjo.

Nepaisant sausros laikotarpio birželį, smarkiai plito lapų ligos. Kviečių pasėliuose, ypač fungicidais nenupurkštuose plotuose, gausu lapų septoriozės. Atskiruose laukuose ypač daug smilguolės, yra ir išgulusių plotų. Neseniai patirtas drėgmės stygius lėmė netolygią javų brandą. Kviečiai lengvesnėse dirvose - vaškinės, o sunkesnėse dirvose - dar tik pieninės brandos pabaigoje. Dėl apsiniaukusių orų galima prastesnė grūdų kokybė. Avižų pasėliai gražūs, tankūs, nepiktžolėti, tačiau yra pagulusių.

Kai kuriuose laukuose gausiai išplitusi smilguolė

Liepos antrojo dešimtadienio pabaigoje kai kur pradėti kulti žieminiai rapsai. Dažni lietūs ir vėsūs orai gali apsunkinti šių augalų derliaus nuėmimą, o vėjuoti orai - padidinti savaiminį sėklų byrėjimą iš subrendusių ankštarų. Rugių pasėliai atrodo gerai: ilgos stambios varpos ir, kaip būdinga brendimo tarpsniui - dideli grūdai. Pasėliai išgulę tik lomelėse, arba ten, kur buvo pernelyg gausiai patręšta.

Vasariniams rapsams augti drėgmės ir šilumos iki šiol užteko, tačiau dėl vėsių ir lietingų orų mažiau skraidė bitės, todėl rapsų žiedai galėjo būti blogiau apdulkinti, o dėl to - mažesnis sėklų derlius. Vasarinių rapsų butonizacijos metu vyravo šilti orai, todėl labai intensyviai plito rapsiniai žiedinukai. Daugelyje laukų vasarinių rapsų vystymasis vėluoja, palyginti su praėjusiais metais.

Piktžolėtas vasarinių rapsų laukas Kėdainių rajone

Žirnių pasėliai gražūs, tačiau kai kur yra pagulusių plotų. Tokiuose pasėliuose žirnių ankštys gali pradėti gesti ar, dėl drėgmės pertekliaus, pūti. Derliaus nuėmimas gali būti apsunkintas. Vasarinių miežių pasėliai atskiruose laukuose taip pat smarkiai pagulę. Vešlesniuose pasėliuose gausu dryžligės.

Ankstyvos sėjos grikiai jau nužydėję, vėlyvesnės - masiškai žydi. Grikiai nepiktžolėti. Saulėtą dieną žieduose daug bičių. Tik kai kuriose vietose grikiai atrodo prastai. Matyt, vėlai sėta arba buvo nekokybiška sėkla.

Beveik visos ankstyvosios bulvės pažeistos bulvių maro. Labai ankstyvos bulvių veislės jau subrendusios. Vidutinio vėlyvumo bulvės ką tik nužydėjo ar baigia žydėti. Joms dabar drėgmės pakanka ir bulvių maro beveik nėra. Kiekvieną naktį sodrėja rasos ir gausėja drėgmės, tad bet kuriuo momentu gali įvykti bulvių maro protrūkis ir sunaikinti sparčiai augančių gumbų „žaliąjį fabriką". Bulvėse daugiau negu anksčiau juodąja kojele, virusais apkrėstų kerų. Po lietaus bulvienojams „tūpiant" žemyn, sparčiai kyla baltoji balanda bei vijoklinė rūgtis.

Po lietingos ir šiltos gegužės ir karštų orų birželyje ir liepos pradžioje kukurūzai stipriai auga. Augalai žydi ir yra sukaupę didelę biomasę.

Šiaurės Lietuvoje žieminių kviečių derlius tikimasi bus normalus. Žieminiai rapsai mažiau šakoti palyginti su praėjusiais metais, pasėliai žemesni už optimalų dydį, todėl derlius labai nedžiugins. Birželio antroje pusėje gausiau užlijo, o ir liepą kritulių buvo kiek daugiau už normą. Javai vystosi ir subręs normaliu laiku. Žieminių rapsų derliaus nuėmimas prasidėjo, sprendžiant pagal pirmuosius rezultatus - derlius vidutinis.

Rytų Lietuvoje liepos mėnesio pirmoje pusėje oro temperatūros vidurkis buvo apie 17-19 С°, 1,0-2,5 laipsnio aukštesnė už standartinę klimato normą. Pirmąjį liepos dešimtadienį Pietryčių Lietuvoje beveik nelijo, antrąjį dešimtadienį palijo daugiau. Pastaruoju metu visiems augalams drėgmės pakanka. Nors orai atvėso, bet, esant pakankamai drėgmės, palankios sąlygos ligoms plisti. Ankstyvųjų bulvių pasėliuose, kur nebuvo laiku nupurkšta nuo bulvių maro, yra daug pažeistų augalų. Llubinai smarkiai pažeisti antraknozės. Po praėjusio savaitgalio fiksuojamas drėgmės perteklius - tai nutolina javapjūtę.

Kalvotoje Aukštaitijos zonoje vidutinė birželio temperatūra buvo 20,5 °C, o tai 4,3 °C aukštesnė negu daugiametis vidurkis. Pirmąjį birželio dešimtadienį iškrito 72,9 mm kritulių, arba 1,3 karto daugiau negu daugiametis šio mėnesio vidurkis. Itin gausiai lijo birželio 6 d, kada per dvidešimt minučių, praėjus intensyviai krušai, prilijo net 28,8 mm. Labiausiai nukentėjo vasariniai miežiai bei dalis bulvių. Dirvų paviršiuje susidariusi kieta pluta apsunkino deguonies apykaitą.

Liepos mėnesio pirmąjį dešimtadienį vidutinė oro temperatūra buvo net 4,2 °C, o antrąjį - 1 °C aukštesnė už daugiametę normą. Per minėtą laikotarpį iškrito 53,9 mm kritulių, arba 77,3 proc. daugiametės mėnesio normos.

Pietų Lietuvoje per liepos antrąjį dešimtadienį iškrito 52,0 mm kritulių. Tai pagerino visų žemės ūkio augalų, ypač vasarinių būklę,. Daugiametis liepos kritulių vidurkis - 88 mm. Dzūkijoje birželį buvusi užsitęsusi sausra sumažino vasarinių javų derlingumą.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas, 2013 m. liepos 25 d.

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

3,4

4,7

2,9

4,3

Žieminiai rugiai

2,2

3,0

2,0

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,3

4,0

2,5

3,5

Žieminiai miežiai

2,6

3,7

X

3,3

Žieminiai rapsai

2,1

3,0

2,0

2,5

Vasariniai rapsai

1,8

2,1

1,6

1,9

Vasariniai miežiai

2,6

3,4

2,3

2,9

Vasariniai kviečiai

3,0

4,0

2,3

3,5

Vasariniai kvietrugiai

2,4

3,3

2,3

2,7

Avižos

2,0

3,0

1,9

2,3

Kukurūzai (silosui)

20

35

X

30

Kukurūzai (grūdams)

X

7,0

X

7,0

Grikiai

0,9

1,1

0,9

1,0

Žirniai

1,9

2,3

2,0

2,1

Pupos

X

2,0

X

2,0

Cukriniai runkeliai

X

51

X

51

Bulvės

16

19

16

17

Daugiametės žolės (šienas)

2,8

4,0

2,5

3,0

Pastaba: X - nėra duomenų arba neauginama

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai