Šakių  r. Augustas Masevičius prieš kelerius metus grįžo į gimtąjį Šakių rajoną, kur tėvai jau ne vieną dešimtmetį puoselėjo augalininkystės ūkį. Suvokęs, kad atėjo laikas užtikrinti jo tęstinumą, ūkininkauti pradėjo ir pats. Dabar šeimos ūkyje iš viso dirbama 560 hektarų. 

Nors Augustą nuo mažens supo žemės ūkis, juo pernelyg nesidomėjo. Po mokyklos įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, baigė muzikos vadybos studijas. Ten studijavo ir jo žmona Gabrielė, baigusi kino ir televizijos režisūrą. Tad pora savo gyvenimą kūrė sostinėje. Vis dėlto galiausiai noras išsaugoti tėvų puoselėtą ūkį parginė į gimtinę.

„Iki tol nelabai su ūkiu draugavau, nors vasaromis grįždavau padėti. Pagrindinis mano darbas nuo paauglystės buvo nuimti derlių kombainu, bet man nelabai rūpėjo, kas ir su kuo ūkyje valgoma. Su žmona iš Vilniaus grįžę gyventi į Šakius nusprendėme, kad ūkį reikia įsileisti į save.

2019 m. pradėjęs ūkininkauti supratau, kad ši atsakomybė gula ant mano pečių, todėl negaliu susimauti. Tėvai į ūkį įdėjo daug darbo, sukūrė visą infrastruktūrą, tad nesinorėjo viso to paleisti. Juk ūkis – vertybė“, – pabrėžia ūkininkas.

Nors ūkis ekonomiškai laikėsi gana neblogai, Augustas norėjo padidinti jo pridėtinę vertę, padaryti jį draugiškesnį gamtai, tad teko įpūsti naujų vėjų.

„Pradėjus ūkininkauti trūko agronominių žinių. (...) Labiausiai mane domino, kaip veikia dirvožemis, ar tikrai galima nedirbti žemės. Baigiau amerikietės mikrobiologės, mokslininkės Elaine Ingham dėstomus nuotolinius dirvožemio mikrobiologijos ir mikroskopijos kursus. Be to, turėjau įrodyti tėvams, kad galima ūkininkauti kitaip. Vis dėlto, teorija yra viena, o prieš praktiką stovi visiškai nuogas“, – sako pašnekovas.

Taiko regeneracinės žemdirbystės principus

Pasak Augusto, ūkio pagrindą sudaro trys pagrindinės kryptys: sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir tiesoginė sėja. Sėjomainai praplėsti ūkyje vis bandoma auginti naujų augalų, tarkime, judras su žirniais, dygminus. „Iš kanapių spaudžiame aliejų, tad norisi paieškoti kitų aliejinių augalų, kad galėtume išplėsti spaudyklos darbą. Dygminų aliejus irgi naudingas – jį, priešingai nei kanapių, galima naudoti kepimui“, – atskleidžia jis.

Ūkininkas rapsus pradėjo vertinti kitaip – ne kaip ekonomiškai naudingus augalus, bet kaip sėjomainą papildantį elementą. Pašnekovas sako nerandantis ūkiui tinkamų rapsų veislių, todėl rudenį svarsto sėti pašarinius. „Jiems reikia mažiau trąšų ir augalų apsaugos produktų. Pašarinių prikuliama mažiau, bet jų kaina stabili, vienos tonos siekia apie 800 eurų“, – tikina Augustas.

Ūkyje sėjami tarpinių augalų mišiniai (perka ir ruošia savo), dažniausiai iš 7–9 narių. Jie sudaromi taip, kad dirvožemyje susikauptų kuo daugiau anglies: vyrauja netikšės avižos, facelijos, grikiai. Tarpiniai pasėliai dažniausiai sėjami prieš ankštinius augalus.

Dar vienas ūkio išskirtinumų – jame ruošiamas Johnson-Su kompostas. Iš jo išgaunamas ekstraktas, kuriuo apveliamos sėklos ir purškiami pasėliai. 

Gamtai palankios ūkininkavimo praktikos ūkiui leidžia dalyvauti anglies kreditų kaupimo programoje, papildomai nesiimant jokių pokyčių. Tiesa, pirmieji anglies kreditai jau parduoti ir nors už juos reikėjo sumokėti mokesčius, ši programa, anot Augusto, yra papildoma paskata tobulėti ir judėti gamtai palankia kryptimi. 

Tiesioginė sėja ir ražienos iki kelių

Ūkyje daugiausia auginami tradiciniai augalai: žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, taip pat pluoštinės kanapės ir vikiai kartu su pupomis. Masevičiai visas kultūras sėja tiesiogiai jau ketverius metus, tad ir auginamos tos, kurios šiai technologijai tinkamiausios ir lengviausiai realizuojamos.

Tiesioginė sėja, pasak pašnekovo, leidžia sutaupyti laiko. Dabar sėja trunka apie savaitę, tad daugiau laiko galima skirti šeimai ir kitoms veikloms, įskaitant muzikavimą. 

Vienas įdomesnių technologijos elementų – paliekamos labai aukštos, kelius siekiančios ražienos, kurios atlieka kelias funkcijas.

„Svarbi mūsų technologijos dalis – labai aukštai pjaunamos ražienos. Jos būna iki kelių – eidamas lauku gali susibraižyti visas kojas. Taip išeina tarsi sušukavimo imitacija. Tokios ražienos veikia kaip natūralus mulčias, saugo dirvožemį nuo drėgmės išgaravimo. Tai vienas iš žingsnių, kaip daugiau gamtos įsileisti į ūkį“, – neabejoja ūkininkas.

Visą straipsnį skaitykite vasario žurnale „Mano ūkis“.