Srutų kaupyklas dengti teks nelaukiant paramos
2013-11-18

Jurbarkas/Vilnius. Didžiausias galvosūkis kiaulių augintojams - artėjanti 2014 metų pradžia, kai turės būti įvykdytas reikalavimas uždengti skysto mėšlo ir srutų kaupyklas be jokių išlygų, neskirstant ūkių pagal laikomų gyvulių skaičių. Nors toks reikalavimas grįstas ne ES nustatytomis direktyvomis, o prieš trejetą metų pasirašytu aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu, kiaulių augintojų tai nė kiek neguodžia.

Nustatytas terminas ateis netrukus, o reikalavimų įgyvendinimui įmonės teigia neturinčios nei pinigų, nei galimybių. Siūlymui atidėti srutų lagūnų uždengimą, laukiant paramos iš struktūrinių fondų, kol kas nepritariama. Vienas iš galimų palengvinimų - statybinių uždangos konstrukcijų atsisakymas, pakeičiant jas paprastesnėmis, „plaukiojančiomis" dangomis.

Ieško optimaliausio sprendimo

LYTAGRA 19 07 04 mob

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija dar praėjusį mėnesį pakvietė  Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų specialistus, Kaimo reikalų komiteto narius bei valstybinių institucijų atstovus  į išvažiuojamąjį posėdį Jurbarko rajono „Dainių" bendrovėje. Čia kiaulių augintojai dalijosi mintimis apie srutų lagūnų uždengimo galimybes bei ieškojo optimaliausių variantų, tenkinančių tiek kiaulių augintojų, tiek visuomenės, nepatenkintos sklindančiais fermų kvapais, interesus.

Pasak Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Baravyko, dėl paskutiniais metais susidariusių sunkių ekonominių aplinkybių,  kiaulininkystės sektorius nesukaupė tokio pelno, kad pajėgtų  savomis lėšomis uždengti srutų kauptuvus, o valstybė tam reikalui nepasiūliusi paramos. Situaciją, pasak kiaulių augintojų, apsunkino ne tik lėšų, bet ir informacijos stoka, kaip  techniškai tuos darbus atlikti.

Kiaulių auginimo bendrovės „Dainiai"  vadovas Kasparas Jurevičius sako analogiškų pavyzdžių, kaip uždengti atvirą 1000 kv. m srutų lagūną, nerandantis  ir kitose šalyse, nes  Europoje tokio reikalavimo nėra: „Daug šalių išvažinėjau, bet nieko panašaus nemačiau. Vokiečiai kraipo galvas, nesuprasdami, kodėl mes norime tas lagūnas dengti. Jiems to visai nereikia".

Pasak K. Jurevičiaus, šitokie nedengti srutų kauptuvai yra senos statybos, kuomet nebuvo reikalavimo juos uždengti. „Dainių" kompleksas prie naujos fermos turi pasistatęs ir reikalavimus atitinkančią dengtą mėšlo ir srutų talpyklą, o likusi senoji yra tokio dydžio, kad sunku atrasti uždengimo būdą.

„Lagūnos yra didžiulės, kai kurios net futbolo aikštės dydžio. Techniškai statybinėmis konstrukcijomis uždengti jas labai sudėtinga ir brangu. Niekas neatsižvelgia į tas aplinkybes, kurios supo kiaulininkystės sektorių. Kylančios pašarų kainos, saugos prieš marą reikalavimų vykdymas, kelių uždarymas į Rusiją lėmė tai, kad dirbome nepelningai. Tai tikrai rimtos priežastys, o kiaulių ūkiai  vos gyvi. Ateina nauji metai... tai nuplėšim vieną lapelį ir va, jau stebuklas, užsidengs mėšlidės. Jos neužsidengs, o iš paskos ateis aplinkos apsaugos agentūros inspektorius ir paskirs baudą. Kalbame apie tai jau ne pirmą kartą, o niekas nesisprendžia. Išklauso vieną, kitą pusę, pasiteirauja,  pasidomi, pašneka, o sprendimo jokio. O be sprendimo ir paramos nėra", - piktinasi Lietuvos kiaulių asociacijos direktorius A. Baravykas, negailėdamas kritikos valstybės institucijoms dėl antipolitikos kiaulių augintojų atžvilgiu.

Tikėtasi sulaukti paramos

Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, paklaustas apie situaciją kiaulininkystės sektoriuje, kritikuoja buvusią Vyriausybę, kad ši per mažai skyrusi dėmesio kiaulių augintojų problemoms spręsti.

„Nors buvusios Vyriausybės žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas priėmė nutarimą, numatantį iki 2014 m. sausio 1 d. uždengti mėšlides, tačiau jokių konkrečių realių veiksmų dėl to nebuvo daroma. Paprasčiausiai nė vienos aukščiau paminėtos ministerijos vadovai nerado ir neskyrė finansavimo priimto nutarimo įgyvendinimui," - tvirtina B. Pauža.

Šios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitetas iš naujo svarstė esamą problemą ir kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dėl srutų kauptuvo uždengimo problemų ir pasiūlė joms panaudoti administruojamų struktūrinių fondų lėšas esamai problemai išspręsti.  

Toks pasiūlymas apramino kiaulių augintojus, kadangi tikėtasi, kad  nutarimo įgyvendinimo terminas bus nukeltas į 2014-2020 metus, suteikiant galimybę pasinaudoti struktūrinių fondų parama.  Tačiau srutų talpyklų uždengimo atitolinimas gali sulaukti priešiškumo iš tos visuomenės dalies, kuri kenčia dėl sklindančių nemalonių kvapų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaidoto Palionio, tiriančio gyventojų skundus dėl smarvės, daug nusiskundimų sulaukiama dėl kiaulių auginimu užsiimančios UAB „Dainiai". Skundai gaunami tiek verslininkų organizacijos, tiek pavienių gyventojų vardu. Įdomiausia tai, kad per pastaruosius tris metus čia buvo paimta ir ištirta net 16 mėginių, valstybei kainavusių 112 000 litų, tačiau gyvenamosios aplinkos ore normų viršijimų nenustatyta.

Specialisto nuomone, „Dainių" bendrovei reiktų kuo greičiau išspręsti srutų lagūnų uždengimo klausimą, kadangi prie šių objektų buvo nustatyta keletą kartų daugiau kvapo vienetų, nei kitose vietose. Ir nors už įmonės ribų kvapas neviršija normų, negalima sakyti, kad problemos nėra. Visuomenė įaudrinta aktyvistų ir gyventojai išreiškia nepasitenkinimą, tad reikia ieškoti būdų, kaip šią situaciją palengvinti.

Pernai kvapais skundėsi ir prie UAB „Saerimner" Kalvarijos kiaulių komplekso gyvenantys žmonės. Atlikus kvapų kontrolę nustatyta, kad kvapo koncentracija arčiausiai gyvenamosios aplinkos ore viršijo didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę 8 OUE/kub. m.

Lagūnų uždengimui - paprastesnės priemonės

Kiaulių auginimo įmonėms atitolinti srutų talpyklų uždengimo termino greičiausiai nepavyks. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, šis klausimas jau porą kartų buvo aptartas kartu su Aplinkos ministerijos atstovais. Srutų talpyklas žadama leisti uždengti paprastesnėmis priemonėmis nei statybinės konstrukcijos. Tai padaryti įmonėms užteks laiko, nors kai kurioms gal prireiks pasitarti ir su mokslininkais.

„Sutarėme, kad stogai virš mėšlidžių nebūtinai turi būti statybinės konstrukcijos, reikalaujančios didelių investicijų. Galima taikyti pagalbines priemones, tokias kaip pridengimą šiaudais, keramzitu, polistirolu ar kita medžiaga," - sako departamento direktorius R. Krasuckis,  pridurdamas, kad vėliau, kitame paramos etape, išmokas ir paramą bus siekiama duoti biodujų jėgainėms, kurios gana efektyviai sumažina skleidžiamus kvapus.

Kad lagūnų uždengimas šiaudais ar aliejine medžiaga turės įtakos kvapų mažinimui, kiaulių augintojai abejoja. „Papūs vėjas ir suneš viską į vieną kaupyklos pusę. Tada dalis srutų lagūnoje bus uždengta, kita garuos," - svarsto „Dainių"  bendrovės direktorius Kasparas Jurevičius, neįsivaizduodamas, kuo reikėtų užpilti, kad būtų veiksminga, o ne tik „dėl akių".

Tuo tarpu Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimantas Krasuckis įsitikinęs, kad ir paprastos priemonės yra geriau negu pasyvus laukimas. Įmonės, pasikonsultavusios su specialistais, galbūt atras neblogų variantų, sumažinančių nuo atvirų lagūnų sklindantį nemalonų kvapą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai