Sodininkystės sektorius jautrus: jį lengva ir sužlugdyti, ir paskatinti
2013-07-25

Kauno r. Šalies sodininkams reikia naujausių mokslininkų rekomendacijų, platesnio registruotų augalų apsaugos produktų spektro, didesnio paramos intensyvumo, lengvatinio PVM tarifo produkcijai - visa tai ir daug kitų pageidavimų šalies sodininkai išsakė žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" pasitarime.

Lietuvoje sodininkystė ir uogininkystė yra palyginti smulkus sektorius - kad augina vaisius ir uogas deklaruoja maždaug 2 000 subjektų. Vaismedžių plotai siekia per 4 000 ha, serbentynų - šiek tiek per 3 000 ha, braškynų ir avietynų yra apie 600 ha. Lietuvoje sodų plotai pastaruoju metu didėja vangiai. Statistikos duomenis, lietuviški obuoliai tenkina tik 30 proc. vietinės rinkos poreikių.

Sukuria daug darbo vietų

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Mūsų yra nedaug, todėl sektorius labai jautrus. Jei dėl padarytų klaidų iš gamybos pasitrauks kad ir nedidelė dalis augintojų, tai iš karto pasijaus. Iš kitos pusės, bet koks parodytas dėmesys ar papildomas rėmimas nedideliam gamybininkų ratui taip pat greitai jaučiasi -jei gausioms grūdų augintojų pajėgoms skirtas papildomas milijonas litų tiesiog ištirptų, tai sodininkams jis reikštų svarią pagalbą", - įsitikinęs Lietuvos verslinių sodų asociacijos prezidentas Aloyzas Grygalis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute organizuotame gamybininkų susitikime su žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna dalyvavo per trisdešimt aktyviausių šalies sodininkystės ir uogininkystės ūkių šeimininkų

A. Grygalis prisipažįsta jaučiantis pavydą Lenkijos sodininkams, nes įgyvendindami europinius projektus jie gali tikėtis 70 proc. paramos intensyvumo, o mūsų sodininkai geriausiu atveju (jei yra dar ir jaunieji ūkininkai bei ūkininkauja nepalankiose vietovėse) - tik iki 50 proc. paramos intensyvumo.

Geriausia parama sodininkams būtų lengvatinis PVM tarifas. „Juolab, kad beveik visi sodininkai turi neigiamą PVM balansą, nes sodininkystės ūkiai daugiau parduoda, negu perka. Stambiuose sodininkystės ūkiuose metinis neigiamas PVM balansas siekia per 0,5 milijono litų", - sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktorius Darius Kviklys.

Daugiausia sąnaudų sodininkystės ūkiuose pareikalauja darbo užmokestis. Darbams soduose ir uogynuose visada reikia labai daug darbo rankų. Vidutiniškai vienas samdomas darbuotojas pajėgia prižiūrėti 2,5-5 ha sodo (plotas priklauso nuo sode taikomų technologijų). Pavyzdžiui, bendrovė „Naradava", deklaruojanti apie 300 ha sodų, turi 100 nuolatinių darbuotojų, o derliaus skynimo metu priima dar apie 300 sezoninių darbininkų. Sodininkai yra suskaičiavę, kad, priklausomai nuo ūkio dydžio, nuo kiekvieno hektaro sodo ploto „Sodrai" sumokama 700-1 500 Lt, gyventojų pajamų mokesčio - nuo 180 iki 400 Lt.

„Dabar, kai šalyje tokia aktuali bedarbystės problema, sodininkystės ūkių šeimininkai gali pagrįstai didžiuotis, kad sukuria daug darbo vietų ir yra itin intensyviai darbo resursus išnaudojantis ir kaimo socialines problemas sprendžiantis sektorius", - sako Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos"Darius Kviklys

Sodininkystės ūkių šeimininkai aktyviai naudojasi įdarbinimo pagal paslaugų kvitus galimybėmis. Tai didelis palengvinimas įdarbinant sezoninius darbuotojus. „Tačiau patikėkite, kai reikia ranka užpildyti kvitus 200 žmonių, tai užima laiko. Jei būtų įmanoma kompiuterizuoti šią sistemą, būtų gerokai paprasčiau", - įsitikinusi bendrovės „Dembavos medelynas" vadovė Vitalija Kuliešienė.

Sunku tinkamai apsaugoti augalus

Seniai sodininkystės srityje besisukantys žemdirbiai pastebi, kad sodų plėtrai skatinti būtina subsidijuoti sodinamosios medžiagos įsigijimą. Be to, sodininkystės ūkiams reikėtų didinti beakcizio kuro normas.

Nėra ko nė lyginti ir Lenkijoje bei Lietuvoje registruotų apsaugos produktų sodų ir uogynų apsaugai nuo ligų bei kenkėjų. Gamybininkai kelią klausimą - kodėl mūsų šalyje draudžiama purkšti augalus vienais ar kitais cheminiais produktais, o štai įvežti iš kitų šalių tais pačiais produktais apdorotą produkciją - leidžiama. Jei jau taip rūpinamasi gyventojų sveikata, griežtesni reikalavimai turėtų būti taikomi ir įvežtinei produkcijai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė pritarė sodininkams, kad augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra tikrai menkas, o kai kuriems augalams - pavyzdžiui, serbentams - tiesiog neįmanoma sudaryti moksliškai pagrįstos apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, nes registruotas tik vienas produktas. Sodininkai nepajėgia susitvarkyti su grėsmingai plintančiomis vaismedžių žievės ligomis, braškynams ir medelynams daugybę žalos daro niekaip nekontroliuojami grambuoliai ir spragšiai.

Žemės ūkio ministras V. Jukna pripažino, kad glaudus bendradarbiavimas tarp mokslo ir gamybos yra būtinas. Tačiau pagal dabar esamą mokslininko darbo vertinimo sistemą, jei mokslininkas dirbtų tik Lietuvos ūkiui, tai po kelerių metų jis taptų tiesiog bedarbis. Kaip žinia, mokslininkai labiausiai vertinami pagal tai, kiek straipsnių paskelbia citavimo indeksus turinčiuose tarptautiniuose leidiniuose. O gamybininkams iš to - jokios naudos. Lietuvos verslinių sodų asociacija prašė Žemės ūkio ministerijos ieškoti galimybių finansuoti taikomuosius tyrimus, nes jų kasmet mažėja. Ministras žadėjo daryti viską, kas įmanoma, tačiau iš karto perspėjo, kad stebuklų tikėtis neverta.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai