BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Ūkis
Situacija pasėliuose: augalų būklė skirtinga, priežiūra taip pat

Akademija (Kėdainių r.). Gegužė – intensyviausio augalų augimo ir pagrindinių pasėlių priežiūros darbų metas, nuo kurio itin priklauso ir būsimas derlius. Kokia situacija skirtingų regionų pasėliuose, kokie kenkėjai ir ligos plinta, apžvelgta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) organizuotame nuotoliniame seminare.

LŽŪKT Technologinių paslaugų vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė pristatė visoje šalyje specialistų vykdomus dinaminius pasėlių stebėjimus ir bendrą situaciją, kuri pateikiama Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) portale bei mobiliojoje aplikacijoje.

LŽŪKT konsultantai pasėlius stebi pasirinktuose ūkininkų laukuose ir kiekvieną pirmadienį pateikia informaciją IKMIS. Vykdomi stebėjimai 40-yje rajonų, stebimi 6 rūšių augalai pagal jų vegetacijos periodus. Dabar apžiūrimi žieminių augalų pasėliai, o nuo kitos savaitės jau bus pateikiami duomenys ir apie vasarinių augalų situaciją.

Bioversija 2024 04 26 m7

Artėja svarbiausias kviečių purškimas nuo ligų

Iš visoje šalyje stebimų žieminių kviečių pasėlių populiariausios veislės yra jau ne vienus metus auginamos Skagen, Etana ir naujausia – daniška Bright. Kviečiai skirtinguose ūkiuose yra išsivystę nevienodai: nuo antrojo bamblio iki paskutinio lapo pasirodymo tarpsnio.

Pasak G. Masliukovienės, 16-oje rajonų rasta augalų, pažeistų dryžligės, kai kur jau viršyta ir žalingumo riba, 10-yje rajonų nustatyta lapų septoriozės požymių ir visur ji jau viršijo žalingumo ribas.

Šios ligos padaro kviečių derliui daugiausia nuostolių. Joms plisti reikia drėgmės, šilumos, tačiau skirtingai išryškėja požymiai – dryžligė pastebima greičiau, lapų septoriozė – vėliau. 

Taigi, vėliavinio lapo tarpsnyje bus svarbiausias kviečių purškimas fungicidais nuo minėtų ligų. Kaip patarė G. Masliukovienė, reikėtų rinktis produktus, sudarytus iš kelių skirtingai veikiančių veikliųjų medžiagų, kad pasėlių apsauga būtų efektyviausia.

Miltligės požymių rasta tik 5-iuose stebimuose pasėliuose. Ši liga dažniau siejama su veislės atsparumu, pertręšimu azoto trąšomis. Rūdžių irgi randama, bet jos didelės žalos nepadaro.

Kviečių pasėliuose stebint kenkėjus, rasta lemų kiaušinėlių, tad tuoj išsiris jų lervos, aptikta ir ievinių amarų. Prognozavimo modulis rodo, kad jų plitimą pristabdė sausi orai.

Rapsų kenkėjus sustabdė permainingi orai

LŽŪKT konsultantai taip pat stebi žieminių rapsų pasėlių būklę. Stebimuose laukuose auginama labai daug įvairių jų veislių. Trys populiariausios – Dominator, DK Excited ir Duplo. Kaip rodo duomenys, skirtinguose regionuose rapsų žydėjimo fazė skiriasi: vienur dar nepasiekė vidurio žydėjimo, o kitur jau pereina į antrą pusę.

Nuo sklerotinio puvinio efektyviausiai fungicidai veikia, kai purškiama pradėjus kristi žiedlapiams, o nuo alternariozės – žydėjimo pabaigoje.

Paprastai kartu su fungicidais naudojami ir insekticidai, siekiant apsaugoti rapsus nuo ankštarinių paslėptastraublių. Kaip pastebėjo G. Masliukovienė, šie vabaliukai nėra itin žalingi, bet jie padaro kelią į ankštaras patekti kitiems nuostolių derliui padarantiems kenkėjams – ankštariniams gumbauodžiams.  

Ką dar įdomaus rapsų laukuose pastebėjo LŽŪKT specialistai? Rasta fitoplazminė liga – rapsų žiedų pažaliavimas. Pasak G. Masliukovienės, šią ligą pernešą įvairios cikados, kurios ėmė labiau plisti šiltėjant rudens orams. Jas naikinti reikia rudenį.

Šį pavasarį LŽŪKT specialistai pastebėjo dar vieną kontrastingą dalyką: nors balandį daugelyje rapsų pasėlių rasta daug stiebinių paslėptastraublių vabaliukų, tačiau dabar jų lervų rapsų stiebuose aptikta tik 4-iuose iš visų stebimų pasėlių. Taigi, konsultantai daro išvadą, kad dėl kažkokių priežasčių šiems vabaliukams nepavyko gausiai pasidauginti. Tai – gera žinia rapsų augintojams. 

Kalvų viršūnėse ne taip, kaip apačioje

LŽŪKT konsultantai apžvelgė pasėlių būklę skirtinguose šalies regionuose: Žemaitijoje, Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.

Joniškio r. augalininkystės konsultantas Modestas Makaveckas stebi pasėlius šiame ir Plungės rajone. Pastarasis, pasak specialisto, nepasižymi labai intensyviomis augalininkystės technologijomis, palyginti su Joniškiu.

Įdomu ir tai, kad gruodį kritulių Plungėje buvo net 149 mm, o Joniškyje tik 26 mm. Taigi, vėliau drėgmės dirvose irgi netrūko, todėl dabar sausros ir nėra.

Sausio šalčiai turėjo įtakos rapsų pasėliams, ypač kalvotuose vietose: viršūnėse augalai kai kur iššalo, apačioje išmirko.

Šiemet žiemkenčių augalų vegetacija prasidėjo gana anksti, kai kurie ūkininkai trąšas išbarstė jau kovą. Pavasario orai buvo labai permainingi. Kaip žinome, balandžio pabaigoje iškrito gausus sniegas, bet jis didesnių nuostolių augalams nepadarė. Gegužės šalnos pakenkė pasėliams žemesnėse vietose, bet, M. Makavecko pastebėjimu, pernai jos žalos padarė gal net daugiau nei šiemet.

Kalbėdamas apie pasėlių priežiūros darbus konsultantas pastebėjo, kad ne visi ūkianinkai rudenį nupurškė žieminius kviečius herbicidais. Tie, kurie to nepadarė, dabar turėjo rinktis stipresnius produktus, kad sunaikintų gerokai išvešėjusias įvairių rūšių piktžoles.

Ateinantys kviečių augintojų darbai – vėliavinių lapų apsauga nuo ligų. Konsultantas atkreipė dėmesį, kad kai kurie ūkininkai pernai pataupė fungicidų ir turėjo nuostolių. Šiemet taip elgtis nederėtų – prognozės rodo, kad ligoms plisti sąlygos bus palankios, taigi fungicidai tikrai reikalingi.

M. Makaveckas priminė, kad šiuo metu naudinga išberti po 100–150 kg/ha amonio salietros, kad kviečiams nepritrūktų azoto ir būtų geresnė grūdų kokybė. O tam, kad azoto gavę javai neišgultų, vėliavinio lapo tarpsnyje dar galima panaudoti augimo reguliatorių ir sutrumpinti viršutinius tarpubamblius.

Pavasario sėja kalvotoje Žemaitijoje buvo sudėtingesnė dėl nevienodos dirvų būklės. Kai kurie ūkininkai galėjo apsėti laukus gana vėlai. Todėl vasarojaus stebėjimai prasidės kitą savaitę.

Vietomis pašalo avižos, o rugiai jau plaukėja

Varėnos r. augalininkystės konsultantas Audrius Stoškus, prieš apžvelgdamas pasėlių būklę, priminė klasikinės agronomijos tiesas. Jis pabrėžė, kad viena iš necheminių priemonių derliui pasiekti – sėjomaina.

Plati augalų rotacija mažina augalų apsaugos produktų poreikį. O dabar ūkiuose geros sėjomainos praktiškai neliko, tad yra viena išeitis – griebtis cheminių priemonių.

Šių metų pavasarį kritulių pakako ir Dzūkijos lengvoms žemėms. Tačiau problemų sukėlė šalnos: vietomis per gegužės šalnas pašalo net avižos, ne tik sodo augalai.

Pasak A. Stoškaus, dabar dzūkai gana plačiai augina anksčiau šiam regionui nebūdingus augalus: kviečius, rapsus. Nenašiose žemėse auginami rapsai tręšiami didesnėmis trąšų dozėmis ir tai padeda pasiekti planuojamą derlingumą.

Dėl ankstyvos šilumos kai kurie ūkininkai galėjo labai anksti pasėti žirnius. Stebimame lauke jie jau gerokai paaugę – turi po 6 tikruosius lapelius.

Rugiai jau pasiekė BBCH 59 tarpsnį, išplaukėjo. Pasėliai gana gražūs, neligoti, nors fungicidais nepurkšti. Kvietrugiai jau irgi parodė varpas. Avižų yra visokio išsivystymo: nuo 1–2 lapelių iki krūmijimosi. Grikių sėja dar nebaigta.

Vegetacija vėlyvesnė

Kupiškio r. augalininkystės konsultantas dr. Robertas Montvilas, stebintis pasėlius ir Anykščių rajone, sakė, kad šiaurės rytuose augalų vegetacija vėlyvesnė negu pietuose, o augimo sąlygos labai permainingos.

Gerai tai, kad šalnos nepadarė tokios didelės žalos pasėliams, kaip pernai gegužę, kai buvo ilgesnės ir stipresnės. Tik durpynuose pasėti pasėliai kažkiek nukentėjo.

Permaininga žiema lėmė, kad kviečiai peržiemojo nevienodai, kai kur yra išretėjusių, lopais išnykusių pasėlių. Po balandžio 23 d. sniego didesnės žalos augalai nepatyrė.

„Nepastovių orų karuselė lėmė, kad javų pasėliai pradėjo šviesėti. Tad labai aktualu panaudoti augimo reguliatorius, kad azotu patręšus nepadidėtų išgulimo rizika“, – pastebėjo konsultantas iš ilgametės praktikos.

Anykščių r. ūkiuose auginama gana nemažai žieminių miežių. Pasak specialisto, jie gana sveiki, pasirodė pirmieji akuotai – laikas, kai rekomenduojama naudoti fungicidus.

Vasarojaus sėja šiame regione vėlavo dėl didelio drėgmės kiekio, nes dirvos džiūvo pamažu. Lietūs kai kur užplakė ir ankstyvos sėjos pasėlius, kurie dygo lėtai ir sunkiai. Tad vasarojaus pasėliai netolygūs, juose plinta piktžolės. Yra nesudygusių vietų.

Pasak R. Montvilo, galima vėlyvos sėjos problema – menkas javų išsikrūmijimas, dėl to svarbu panaudoti augimo reguliatorius, kurie stabdytų augalų tįsimą ir skatintų krūmijimąsi. Svarbi ir piktžolių kontrolė, nes jų sudygo ir tarpueiliuose stipriai želia.

Tad tokia dabartinė pasėlių būklė skirtinguose regionuose. Kiekvieną pirmadienį LŽŪKT augalininkystės konsultantai išeina į laukus ir stebi pasėlius visoje Lietuvoje, o duomenis pateikia IKMIS portale.

Be ligų ir kenkėjų plitimo pasėliuose stebėsenos duomenų, IKMIS portale yra informacija iš 74 agrometeorologinių LŽŪKT stotelių, esančių visoje Lietuvoje. Pagal gautus duomenis dirbtinis intelektas apskaičiuoja ligų ir kenkėjų prognozavimo modulius, padedančius priimti augalų apsaugos sprendimus.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos