Rekordinių derlių nelaukiama, bet ir bado nebus
2014-07-21

Kėdainiai. Po vėsaus ir sauso birželio, karštos ir labai permainingos - kai kur merkė liūtys, o kai kur fiksuota sausra - liepos, laukuose baigia nokti derlius. Pietiniai regionai jau kulia žieminius rapsus ir kviečius, o Žemaitijoje masinė javapjūtė turėtų prasidėti po 2-3 savaičių. Koks derlius prognozuojamas?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai, apibendrindami situaciją laukuose, teigia, kad derlingumo rekordų nebus, kaip nebus ir bado, nes Lietuvos laukuose bręsta neblogas žemės ūkio augalų derlius.

Dažni, tačiau dažniausiai negausūs lietūs neišguldė pasėlių. Tiesa, buvo užregistruoti ir pavieniai liūtiniai lietūs, tačiau jie buvo lokalinio pobūdžio. Išgulę pasėliai dažniausiai yra nesubalansuoto tręšimo rezultatas.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Esant šiltiems ir vėjuotiems orams, drėgmė greitai garavo iš dirvos, tad daugumoje laukų drėgmės pertekliaus nėra. „Šiuos pokyčius gerai iliustruoja Dotnuvos pavyzdys: prieš žemės ūkio parodą „Agrovizija 2014" iškrito beveik 40 mm kritulių ir dėl drėgmės pertekliaus nebuvo galima demonstruoti, kaip lauko sąlygomis dirba žemės ruošimo technika. Tačiau šiandien dirvoje liko vos 9-12 proc. drėgmės - pasiekta kritinė riba, kai normaliam augalų augimui pradės trūkti vandens", - sako LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza.

Tradiciškai, pirmieji turėtų būti pradėti kulti žieminiai rapsai. Suvalkijoje jau yra atskirų laukų, kuriuose žieminis rapsas nukultas. Jei orai bus be lietaus, saulėti ir šilti, tikėtina, jog masinis rapsų kūlimas galėtų prasidėti po 7-10 dienų. Žieminiai rugiai, kvietrugiai bei žieminiai kviečiai šiuo metu yra ankstyvos pieninės-ankstyvos vaškinės brandos pradžioje. Javų vystymosi tarpsniai 3, o kai kur ir 8 dienomis atsilieka palyginti su praėjusiais metais, tad tikėtina, jog masinė javapjūtė vidurio Lietuvoje galėtų prasidėti po 2 savaičių.

Šiaurės Lietuvoje žiemkenčiai žiemą iššalo, vidurio Lietuvoje praretėjo, bet išliko, o Suvalkijoje beveik nenukentėjo. Tais pasėliais, kuriuos buvo nuspręsta palikti, buvo tinkamai pasirūpinta - gausiai patręšti, gerai prižiūrimi, jie šiuo metu brandina neblogą derlių. Tikėtina, jog vasariniai rapsai dėl didelio rapsinių žiedinukų antplūdžio augalų žydėjimo metu, užaugins mažiau sėklų negu pernai.

Vėsus birželis buvo nepalankus šilumamėgiams augalams, tokiems kaip kukurūzai, tačiau dienos oro temperatūra, pakylanti vos iki 15-17 °C, buvo labai palanki vasarojui (miežiams ir vasariniams kviečiams) ir žieminiams javams vystytis. Šių augalų pasėliai šiais metais atrodo gerai ir žada neprastą derlių.

Sąlygos regionuose buvo skirtingos

Žieminiai javai atskiruose Žemaitijos rajonuose (Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos bei Šilutės) yra pieninės-ankstyvosios vaškinės brandos tarpsnyje. Žieminių javų šiaudai gelsta. Pasėliuose išplitusios lapų ligos. Pasitaiko ir varpų ligų. Prognozuojama, kad masinė žieminių javų javapjūtė turėtų prasidėti po 2-3 savaičių (Šilutės rajone apie rugpjūčio pusę), priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir augalų veislės. Bet jei būtų panašūs karščiai, kokie buvo liepos pirmąjį dešimtadienį, tai javapjūtė prasidėtų ir anksčiau.

Ten, kur pasėliai buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, beveik nematyti ligų ar kenkėjų pažeistų augalų. Purkšti pasėliai nepiktžolėti, o nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės.

Vidurio Lietuvoje liepos pirmą dešimtadienį orai buvo vėsūs, vėliau šilti ir net karšti. Vidutinė oro temperatūra buvo 2,1 °C aukštesnė už normą. Kritulių iškrito 201 proc. normos. Vėliau, vyraujant karštiems, sausiems ir vėjuotiems orams, drėgmė iš dirvožemio greitai išgaravo ir dešimtadienio paskutinę dieną cukrinių runkelių, žieminių kviečių bei raudonųjų dobilų pasėlių dirvožemyje drėgmės atsargos tapo kritinės normaliam šių augalų augimui (9-11 proc.).

Liepos antrąjį dešimtadienį iškrito tik 20 proc. normos kritulių. Žieminių javų pasėlių būklė daugelyje laukų gera arba labai gera, javai gerai išsikrūmiję, vešlūs. Tačiau, daug kur gausiai išplitusios dirvinės smilguolės (Apera spica-venti (L.) (3 pav.), o taip pat javų liga - septoriozė.

Cukriniams runkeliams augti šilumos ir drėgmės šiuo metu pakanka. Šiais metais gerai suveikė dirviniai herbicidai, tad daugumoje laukų runkelių pasėliai nepiktžolėti. Pasėliuose pradeda plisti grybinės lapų ligos, yra ir amarų. Bulvėms augti drėgmės tai pat dar pakanka. Jau stebimi bulvių maro požymiai ir fungicidais purkštuose, ir nepurkštuose ankstyvųjų veislių bulvių pasėliuose.

Yra laukų, kuriuose išplitusios tuščiosios avižos(Avena fatua L.). Susirūpinimą kelia tai, kad ši piktžolė plinta greitai ir jau pasiekė grėsmingą mastą. Ypač gausiai išplito Šiaurės Lietuvoje, kur vietoje iššalusių žieminių javų buvo pasėti vasariniai, nesertifikuotų sėklų javai. Užterštuose pasėliuose tuščioji aviža dažniausiai įsivyrauja žemesnėse bei drėgnesnėse laukų vietose, kur javai būna retesni.

Atskiruose vasarinių miežių pasėliuose buvo gausu amarų, o kai kur išplito lapų liga - tinkliškoji dryžligė. Avižose plinta dulkančiosios kūlės.

Kalvotoje Rytų Lietuvos zonoje liepos pirmąjį dešimtadienį vidutinė oro temperatūra 2,8 °C viršijo daugiametę normą. Birželio pirmasis dešimtadienis buvo sausringas, antrasis - optimalaus drėgnumo, o trečiasis drėgnas. Liepos pradžia vėl buvo sausringa.

Pietryčių Lietuvos zonoje liepos mėnesio pirmoje pusėje oro temperatūros vidurkis buvo 2-3 laipsniais aukštesnis už standartinę klimato normą. Pirmąjį liepos dešimtadienį lijo dažnokai, drėgmės augalams augti pakako.

Esant šiltam orui ir pakankamam kiekiui drėgmės, susidaro palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti. Ankstyvųjų bulvių pasėliuose, kur nebuvo laiku nupurkšta prieš bulvių marą, yra daug pažeistų augalų. Taip pat, daug lubinų yra pažeistų antraknoze. Žieminių rugių ir kvietrugių pasėliai atrodo gerai: ilgos, stambios varpos, o brendimo tarpsnyje užmegzti dideli grūdai. Išgulę tik lomelėse, arba ten kur matosi pertręšimas.

Gausūs lietūs liepos mėnesį, pagerino miežių būklę, tačiau daugelyje vietų liūtys miežius išguldė. Yra ir piktžolėtų pasėlių. Grikiai nepiktžolėti, masiškai žydi. Žieduose daug bičių - tai prognozuoja didesnį derlių. Tačiau atskiruose laukuose grikiai atrodo prastai - gal vėlai sėta, buvo nekokybiška sėkla, bei prastai įdirbta dirva. Bulvių pasėliai normalaus tankumo, gerai patręšti, tačiau ne visi pasėliai laiku apkaupti, yra ir piktžolėtų.

Dzūkijoje atšilus orams atsigavo grikiai, kurie šiuo metu intensyviai žydi. Birželį kritulių kiekis 19 proc. didesnis už daugiametį vidurkį, vyravo palyginti vėsūs orai, kurie buvo palankūs žieminių ir vasarinių javų derliui formuotis. Bulvių pasėliuose palyginti mažai kolorado vabalų, o bulvių maras dar tik pradeda plisti ankstyvų veislių pasėliuose. Šiuo metu visiems augalams pakanka drėgmės ir šilumos.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas (t/ha) atskirose šalies agroklimatinėse zonose bei vidutiniškai Lietuvoje pateiktas lentelėje. Joje apibendrinti LAMMC ŽI (Dotnuva, Kėdainių r.) bei LAMMC regioninių padalinių: Trakų Vokės (Vilniaus r.), Vėžaičių (Klaipėdos r.), Elmininkų (Anykščių r.), Joniškėlio (Pasvalio r.), Rumokų (Vilkaviškio r.), Upytės (Panevėžio r.), Perlojos (Varėnos r.) bei Agrocheminių tyrimų laboratorijos (Kauno r.) duomenys.

Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas, 2014 m. liepos 20 d.

Augalas

Prognozuojamas derlingumas (t/ha)

Vakarų Lietuva

Vidurio Lietuva

Rytų

Lietuva

Vidutiniškai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai

3,0

5,0

3,0

4,5

Žieminiai rugiai

2,5

3,0

2,2

2,5

Žieminiai kvietrugiai

3,5

4,0

3,0

3,5

Žieminiai miežiai

x

3,0

x

3,0

Žieminiai rapsai

2,0

3,0

1,5

2,5

Vasariniai rapsai

1,6

1,8

1,5

1,6

Vasariniai miežiai

3,0

3,9

2,5

3,4

Vasariniai kviečiai

3,0

4,5

2,6

3,8

Vasariniai kvietrugiai

2,5

3,4

2,2

3,0

Avižos

1,5

2,4

1,2

2,4

Pluoštinių linų pluoštas

X

1,0*

X

1,0

Sėmeninių linų sėmenys

X

1,5*

X

1,5

Kukurūzai (silosui)

25

40

20

35

Kukurūzai (grūdams)

6,1

7,8

5,3

7,0

Grikiai

0,9

1,3

0,9

1,0

Žirniai

2,0

2,6

1,8

2,3

Pupos

2,4

2,9

2,0

2,6

Cukriniai runkeliai

x

53

x

53

Bulvės

15

20

15

18

Daugiametės žolės (šienas)

2,3

4,2

2,0

2,9

Pastaba:  X - nėra duomenų arba neauginama. * - didelių gamybinių plotų Lietuvoje nėra.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai