Vilkaviškio r. / Vilniaus r. Pastaraisiais metais pasaulyje vis labiau domimasi antocianinų turinčiais augalais: šilauogėmis, medlievomis, valgomaisiais sausmedžiais, raudonaisiais kopūstais bei kitomis daržovėmis, o taip pat ir mėlynus gumbus auginančiomis bulvėmis, kurių skonis nesiskiria nuo įprastų, tačiau jos itin naudingos sveikatai.

Tautvydas Katkevičius jau šešerius metus savo gimtinėje, Vilkaviškio r. Klampučių kaime augina mėlynąsias bulves, domisi naujomis jų veislėmis. Pirmiausia spalvotomis bulvėmis susidomėjo brolis, vėliau prisijungė ir Tautvydas, kuris dabar ir plėtoja šį neįprastą bulvininkystės ūkį, kasmet augina po 0,5 ha mėlynųjų gumbų. Brolis atsisakė šios veiklos, tačiau Tautvydą traukia žemės darbai (nors dirba farmacijos įmonėje), todėl mėlynųjų bulvių auginimu užsiėmė su dar didesniu entuziazmu.

Pasak Tautvydo, pirmoji mėlynųjų bulvių veislė All Blue atkeliavo iš JAV ir pasižymėjo nemažu, apie 12 proc., krakmolo kiekiu, kuris, priklausomai nuo gamtinių sąlygų, svyruoja apie 11–13 proc. Per dvejus metus pasidaugino ir užsodino apie 30 arų.

Kadangi ši bulvių veislė sena, išauginanti mažus gumbus ir derlius netenkino, šiemet išbandė derlingesnę, vidutinio ankstyvumo veislę Blue Star, atsparią bulvių vėžiui. Ši veislė išaugina gana didelius, ovalios formos gumbus su violetine odele ir marmuro rašto minkštimu. Šios veislės trumpesnis ramybės laikotarpis, tad patariama sandėliuoti vėsesnėje temperatūroje, o sodinti truputį padaiginus gumbus.

Šiemet derlius gautas vidutinis, iš vieno kero prikasta maždaug po 12–14 gumbų, iš kurių 4 dideli, 5 vidutinio dydžio ir 5 maži. Sausųjų medžiagų kiekis – 20,5 proc.

Mėlynųjų bulvių sėklą pirko iš Petro Vasiliausko sėklininkystės ūkio. Kitiems metams vėl pirks 200–300 kg mėlynųjų bulvių sertifikuotos sėklos ir dalį sodins savo pasiruoštos sėklos. Be to, T. Katkevičius kasmet dėl įvairovės dalį lauko užsodina ir įprastomis bulvėmis.

Tautvydas Katkevičius susidomėjo mėlynosiomis bulvėmis ir jų kasmet augina po 0,5 ha (asmeninė ūkininko nuotr.)

Pavyko parduoti brangiau

Augintojas prisimena, kad pirmaisiais metais nukasus mėlynąsias bulves sunkiai sekėsi realizacija, trūko pirkėjų susidomėjimo ir kaina buvo žema, tik po 40 centų už kilogramą, nors bulves augina be cheminių apsaugos priemonių: papildomai netręšia, nepurškia nuo kenkėjų, nenaudoja herbicidų.

Tautvydo teigimu, ekologiškai išaugintos bulvės turi kainuoti brangiau, nes įdėta daugiau darbo ir šių gumbų kokybė geresnė nei naudojant chemines apsaugos priemones. Tad pavyko šviesti pirkėjus, ir šiemet mėlynąsias bulves parduoda brangiau, po 2 eurus už 1 kg.

Beje, Didžiojoje Britanijoje tokios bulvės kainuoja po 7–8 svarus (8–9 eurus) už kg. Lietuvoje tiek atrodo nerealu, tačiau parduodant po 2 eurus, pavyksta susigrąžinti įdėtas išlaidas ir dar truputį užsidirbti.

Ravi piktžoles ir renka vabalus

Pasak Tautvydo, kadangi tėvai ūkininkauja, kasmet parenka kuo geresnį lauką bulvių auginimui, kad nenuskęstų ir per sausras neišdžiūtų, išdirba žemę. Jie augina įvairius javus, po jų prieš bulvių sodinimą, kad dirva pailsėtų, metus laiko pūdymą ir vegetacijos metu bulvių netręšia.

Tautvydas šiemet gumbus sodino balandžio 20 dieną. Pasak augintojo, labai svarbu pavasarį laiku pastebėti ant pradėjusių augti bulvių pirmuosius kolorado vabalus. Pavyzdžiui, šiemet jų rinkimui sugaišo apie 120 val. ir gali paneigti mitą, kad mėlynųjų bulvių, kuriose gausu antioksidantų, nepuola kolorado vabalai. Daugiausia laiko skiria ravėjimui ir šių kenkėjų rinkimui.

Kai liepos pradžioje augalų lapija jau būna tvirtesnė, kietesnė, tuomet augintojas su šluota tiesiai į kibirą nupurto kolorado vabalus ir jų lervas. Per visą sezoną kenkėjai padaro apie 5 proc. žalos.Tautvydasatkreipia dėmesį, kad dėl kolorado vabalų invazijos bulves į tą patį lauką galima sodinti tik po 3 metų pertraukos.

Atliko gumbų tyrimus

Tautvydas sako, kad kiekvienais metais žmonės teiraujasi dėl krakmolo kiekio, esančio mėlynosiose bulvėse, ar šviežiame derliuje jo daugiau ar mažiau. Dėl šio rodiklio daromi tyrimai, o šiais metais buvo pasirinkta ir keletas papildomų tyrimų. Gauti rezultatai parodė, kad krakmolo kiekis šiais metais yra 12,6 proc. Žinant, kokiu krakmolingumu pasižymi įprastos bulvės, toks rezultatas augintoją džiugina.

Sausųjų medžiagų kiekis tiriamame mėginyje buvo 19,7 proc. Taip pat buvo tiriamas kalis (K), kurio rasta 0,29 proc., cinko (Zn) kiekis – 2,22 mg/kg, vario (Cu) – 0,79 mg/kg, geležies (Fe) – 0,86 mg/kg, mangano (Mn) – 1,01 mg/kg.

Violetinės bulvės taip pat turtingos vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis, kurių tyrimus augintojas planuoja atlikti ateityje.

Perspektyvoje lietuviškos mėlynų bulvių veislės

Mėlynos spalvos bulvių veislių kasmet auginama ir LAMMC Vokės filiale, įsikūrusiame Trakų Vokėje. Kaip sako mokslininkė dr. Rita Asakavičiūtė, šiemet bulvių kolekcijoje buvo auginamos mėlynos spalvos gumbais bulvių veislės: Blaue Veltlin (Italija), Russian Blue (Rusija), Violettfleischige (Vokietija), Blaue Schweden (Austrija), Vitelotte (Prancūzija).

LAMMC Vokės filialo mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė 

„Jas naudojame bulvių selekcijoje ir esame sukūrę jų hibridų, kurie ateityje bus pripažinti veislėmis. Pastaruoju metu atsirado poreikis kurti gurmanams ir mėgstantiems vegetarinę mitybą žmonėms vizualiai patrauklias – įdomių spalvų, pavyzdžiui, mėlynas, vertingais gumbais veisles“, – sako R. Asakavičiūtė.  

„Europos Sąjungoje yra daug spalvotų bulvių veislių. Didžiausia problema, kad jos vėlyvos. 2012 metais LAMMC Vokės filialas iš Vokietijos genų banko gavome spalvotas bulvių veisles Blaue Schweden, Violettfleischige ir Blaue Veltlin, – pasakoja selekcininkė. – Antocianinai šiose bulvių gumbuose ir augale netolygiai pasiskirstę. Tarpveislinės hibridizacijos metodu tikimės padidinti jų kiekius bulvėse ir patrumpinti vegetacijos periodą. Šias bulvių veisles įtraukėme į kryžminimo kombinacijas ir gavome maistines bulves, kurios turi antocianinų ir yra ankstyvos. Šiuo metu su naujo selekcinio numerio bulvėmis atliekami tyrimai bei registracijos procedūra.“

Naujas selekcinis Lietuvos mokslininkų sukurtos bulvių veislės numeris

Pasak selekcininkės, bulvėms mėlynumą suteikia jose esantys natūralūs antocianinai, kurių taip pat gausu vynuogėse, įvairiuose mėlynos spalvos vaisiuose ir daržovėse.

Kokia šių medžiagų reikšmė? R. Asakavičiūtė sako, kad antioksidantais dažniausiai vadinamos medžiagos, kurių maži kiekiai yra pakankamai efektyvūs slopinant ar visiškai sustabdant oksidacijos procesus. Oksidacinis stresas, aktyvių deguonies formų bei laisvųjų radikalų poveikis sukelia ląstelės metabolizmo (apykaitos) pokyčius, susijusius su DNR bei baltymų pažeidimu, lipidų peroksidacija. O tai lemia uždegiminius procesus, širdies ir kepenų ligas, diabetą, nutukimą ir vėžio susirgimus. Antocianinai slopina laisvųjų radikalų susidarymą, pašalina juos arba skatina jų suirimą ir taip saugo organizmą nuo galimo žalingo poveikio audiniams.

Keptos mėlynosios ir įprastos spalvos bulvės

Specialistės teigimu, mėlynų bulvių auginimas ir skonio savybės panašios į labiausiai paplitusių gelsvų bulvių. Tik vienas šių bulvių trūkumas, kad verdant antocianinai aukštoje temperatūroje skyla ir praranda vaistines savybes. Todėl kaip funkcinį maistą galima vartoti mėlynųjų bulvių šviežias sultis, nes jose nesuyra vertingieji antocianinai.

O gurmanai dėl įdomios, pasikeitusios spalvos labai vertina termiškai apdirbtas – virtas, keptas, iš jų pagamintą košę. Mėlynąsias bulves patartina kepti su lupena, tuomet geriau išsilaiko vertingosios savybės ir spalva.