Akademija (Kėdainių r.). Gyvulininkystės ūkiuose jau prasidėjo kukurūzų siloso gamyba. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis ragina ūkininkus, kurių kukurūzai dar laukuose, nedelsti per ilgai.

Pernai kukurūzų derlius buvo pradėtas doroti rugsėjo pradžioje, šiemet dėl šaltesnio oro jų pjūtis ir siloso gamyba prasidėjo vėliau.

„Važiuodamas per Lietuvą matau, kad jau yra nemažai kukurūzų veislių, kurių branda yra optimali, žiūrint ir į grūdą, ir į stiebą, todėl reikia suskubti juos nuimti, kitaip augalas sens ir kaups daugiau sunkiai virškinamos ląstelienos, mažės organinės medžiagos virškinamumas“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas.

Dzūkijoje, Suvalkijoje, jo teigimu, kukurūzų branda yra optimali siloso gamybai, bet reikia žiūrėti į kiekvieną lauką atskirai ir spręsti, kada laikas imti kukurūzus.

„Šios savaitės pradžioje lankysiuosi Žemaitijoje ir pažiūrėsiu, kokia padėtis tame krašte. Vienas Plungės rajono ūkininkas penktadienį sakė, kad jo laukuose kukurūzai dar pieninės brandos“, – pasakojo V. Gudaitis.

Trumpesnės ir vėsesnės dienos, jo teigimu, kukurūzų brandą labai paspartina, jie kasdien keičiasi, tad šią savaitę kukurūzų nuėmimas turi įsibėgėti, nors dar ne visi ūkininkai baigė sėją.

„Vienas ūkininkas labai teisingai pasakė – pasėti galėsiu ir pavasarį, o pašarus privalau gaminti dabar. Man labai patiko šita mintis“, – šypsojosi V. Gudaitis, pridūręs, kad dabar pagamintu silosu gyvulius šersime visus metus, ir jeigu jis bus prastos kokybės, ūkis turės aibę gyvulių sveikatingumo ir ekonominių problemų.

„Pašarų ruoša – svarbus laikotarpis ir jo atidėti negalima“, – pabrėžė ekspertas.

Jis jau atliko pirmuosius kukurūzų tyrimus ir pasidžiaugė jų kokybe. „Maloniai nustebino rastas krakmolo, taip pat ir ląstelienos kiekis. Laboratorijoje atlikti žaliosios masės tyrimai rodė 36-38 proc. krakmolo – tai nuostabus rodiklis. Tad jeigu neatsitiks nieko ekstremalaus kaip, pavyzdžiui, nesibaigiantis lietus, galima tikėtis kokybiško kukurūzų siloso“, – sakė V. Gudaitis.

Kukurūzai daug kur užaugo iki 3-3,5 metro aukščio. „Visą grožį“, anot specialisto, jie parodė per labai trumpą laiką – per rugpjūtį ir rugsėjį, nes birželį ir liepą dar atrodė, kad šiemet kukurūzų derliaus neturėsime.

„Bet sulaukėme šilumos, drėgmės kiekis tapo normalus ir kukurūzai parodė visą savo potencialą“, – sakė V. Gudaitis.  

Vis dėlto jis matė ir laukų, kur kukurūzai yra labai skurdūs. Tam didžiausios įtakos, greičiausiai, turėjo gamtinės sąlygos, kurios įvairiose Lietuvos vietose šiemet labai skyrėsi. „Išmirko, buvo šalta, augalai patyrė didelį stresą ir neturėjo jėgos augti. Galbūt ir vėlai pasėti buvo“, – vardijo prasto kukurūzų derliaus priežastis ekspertas.