Nepaisant visko, kelią skinasi naujovės
2020-07-01

Kaunas. Koronakrizė dar aktuali, jos padarinius dar tik bandome įvertinti, tačiau ir gyvenant su ja niekur nedingo mokesčiai, augalų ir gyvūnų ligos, tad verta atkreipti dėmesį į žemės ūkio augalų kenkėjus, atsirandančius naujus žaladarius, pavyzdžiui, vėžliablakes, vasaros mastitą ar acidozę. Kita vertus, nepaisant visko, kelią skinasi naujovės. Tad, kokią naudą suteikia derlingumo žemėlapiai, kaip ir kodėl būtina kalkinti rūgščius dirvožemius, kas taps pasaulinio konkurso „Metų traktoriumi“, skaitykite liepos mėnesio „Mano ūkio“ žurnale.

Tiek politikai, tiek ekonomikos, finansų ekspertai pripažįsta, kad po koronakrizės visose ūkio šakose įvyks pokyčių. Rasos Jagaitės straipsnyje – žemdirbių, mokslo, gamybos, politikos atstovų svarstymai, kokių pokyčių tikėtis.

Kaip lietuviški grūdai vertinami pasaulinėje rinkoje? Kokius naujus reikalavimus grūdų kokybei kelia supirkėjai ir kaip augintojams pavyksta juos įgyvendinti? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo naują taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį negali būti skaičiuojamos. Apie tai žurnale „Mano ūkis“ rašo teisininkas Lukas Vitauskas.

Sausros ir karščio bangos grasina žemės ūkiui. Europa ruošiasi drėkinti laukus miestų nuotekomis. Patvirtinus Reglamentą dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų, jis bus taikomas po trejų metų nuo įsigaliojimo. Kokie iššūkiai čia kiltų Lietuvai – Ingos Dubovijienės straipsnyje.

Tarpiniai pasėliai daro teigiamą įtaka dirvožemių našumui ir padeda išvengti visų rūšių miglinių javų (žieminių ir vasarinių) tiesioginės atsėliavimo žalos. Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė išsamiai aptaria tarpinių pasėlių auginimą ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. Autoriai apskaičiavo, kad dėl miglinių javų vienkartinio atsėliavimo vidutinio našumo žemėse jų derlingumas gali sumažėti apie 0,25–0,35 t/ha.

Lietuvoje per metus iš hektaro dirvožemio išsiplauna 400–800 kg kalcio ir magnio karbonatų. Kai trūksta kalcio ir magnio, prastėja dirvožemio fizikinės savybės, struktūringumas, augalai blogai pasisavina svarbiausius makroelementus. Mokslininkai Algirdas Juozas Motuzas ir Danutė Karčauskienė primena, kad rūgščius dirvožemius būtina kalkinti. Vienas iš argumentų – kalkinimas padidina kultūrinių augalų derlių.

Lietuvoje darosi vis žalingesni skersadryžiai runkeliniai straubliukai. Jų patelės per sezoną padeda vidutiniškai 94–120, kartais ir iki 200–300 kiaušinių. Laisvūnės Duchovskienės straipsnyje – apie skersadryžių runkelinių straubliukų elgsenos ypatumus.

Dar vienas kenkėjas, kol kas Lietuvoje smarkiai nepaplitęs, bet tai tik laiko klausimas, kad apniks mūsų grūdus, yra vėžliablakės. Tad apie jas daugiau sužinoti ir apgalvoti apsaugos priemones ragina mokslininkai Roma Semaškienė, Mohammad Almogdad ir dr. Andrii Gorash.

Populiarėjant biologiniams produktams, kurių sudėtyje yra gyvų mikroorganizmų, grįžtama prie anksčiau atrastų naudingų savybių turinčių dirvožemių komponentų. Vienas jų – Trichoderma genties grybas. Nijolė Maršalkienė, rašydama apie šį naudingą grybą, pamini, kad prieš beveik tris dešimtmečius lietuviškų trichodermų pagrindu buvo sukurtas preparatas, kurį gamino Kėdainiuose.

„Gyvenu taip, kad gėrėčiausi tuo, ką darau. Kiti plėšosi, pavydi, keikia vienas kitą, o man tai neaktualu. Tikiu, kad kiekvienam žmogui reikia kažko daugiau, ne vien tik eurų. Man, pavyzdžiui, dūšia pailsi, kai žvelgiu į besiganančius arklius“, – sako mažą ekologinį šeimos ūkį Pakapiuose (Kauno r.) puoselėjantis Jonas Raižys. Jurgos Zaleckienės pasakojime – daugiau apie ūkininko aistrą Lietuvos sunkiųjų veislės arkliams, šarolė veislės avis ir ekologiją.

Renata ir Mindaugas Vilimai – nedidelio pieno ūkio Kupiškio rajone, savininkai. Vienu metu jie gamino ir pieno produktus, kuriuos vežė parduoti į Kupiškį, tačiau vėliau šios veiklos atsisakė. Banda holšteinizuojama, savo žaląsias, kurios dominuoja bandoje, Renata sėklina su žalmargiais holšteinais. Pernai Vilimai nusipirko ir kelias pieninės krypties simentalių veislės karves. Kokios mintys kamuoja ūkininkus, pieno sektoriui išgyvenant ne pačius geriausius laikus, rašo Dovilė Šimkevičienė.

Didžiojo prieskrandžio acidozė gali būti lėtinės arba ūmios formos. Lėtine acidoze sergančių karvių mažėja pieno gamyba, pieno riebumas, nukrenta svoris. Daumantas Jatautas ir Robertas Stoškus teigia, kad subalansuotas racionas, tinkamai parinktas žolinių ir koncentruotųjų pašarų santykis racione, ne per didelis greitai fermentuojamų angliavandenių kiekis – svarbiausios acidozės profilaktikos priemonės.

Jurgitos Ramanauskienės publikacijoje – karvių užtrūkinimo periodu atsirandanti tešmens uždegimo (mastito) rizika ir kaip jos išvengti.

Tiksliosios žemdirbystės pagrindinė ir svarbiausia prielaida yra efektyvių metodų taikymas, rašo Eglė Jotautienė ir Antanas Juostas, aptardami derlingumo žemėlapius. Tačiau būtų neteisinga vien tik pagal juos priimti kitų metų ūkio valdymo sprendimus. Derlingumo žemėlapis tik parodo, kurie augalų lauko plotai yra nederlingi, ir pateikia bendrus augalų derlingumo skirtumus. Pats ūkininkas turi nustatyti derliaus pokyčių priežastis ir priimti praktinius sprendimus.

Geriausio traktoriaus Europos rinkoje rinkimai šiemet daugiausia vyks nuotoliniu būdu. Konkurse „Metų traktorius 2021“ dalyvauja vienuolika traktorių gamintojų, jie pateikė 18 naujų modelių trims konkurso kategorijoms. Visų kategorijų modeliai pretenduoja laimėti ir pernai įsteigtos naujos kategorijos „Tvarus traktorius“ nominaciją.

Kelmės rajono ūkininkai Puidokai tėvas Vytautas su sūnumis Martynu ir Maridijumi diegia tiesioginės sėjos technologiją ir drąsiai priima dažnam mūsų žemdirbiui dar neįprastus sprendimus. Gitana Kemežienė straipsnyje atskleidžia šeimos ūkininkavimo filosofijos virsmą. „Nebijome bandyti ir suklysti, nuolat esame ieškojimų kely, vis eksperimentuojame, kokius tarpinius augalus geriau naudoti, ką ir po ko įsėti. Turime įrengę ne vieną bandymų laukelį“, – patirtimi dalijasi Puidokai.

Renaldo Gabarto akiratyje šįkart – Mercedes-Benz GLB. Autorius pabrėžia, kad visos automobilio modifikacijos atitinka griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus „Euro 6d“.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai