Kur pašalo rapsai, ten blogai ir braškėms
2013-04-17

Babtai (Kauno r.) Braškių augintojai jau pradeda vertinti, kaip peržiemojo uogynai. Ten, kur kovo mėnesį nebuvo sniego ar jo buvo labai mažai, situacija liūdna – kereliai gerokai pašalę. Tačiau po sniegu buvusieji plotai nukentėti neturėjo.

Pasiteiravus apie braškynų būklę šį pavasarį, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis atsiduso: „Skaudų uždavėte klausimą“. Mokslininko teigimu, braškių žiemojimas labai panašus į rapsų – regionuose, kuriuose gerai peržiemojo rapsai, neturėtų būti bėdų ir su braškėmis.

„Peržiemojimui koją pakišo kovo mėnuo. Ten, kur kovą nebuvo sniego, braškės tikriausiai neišgyveno, nes naktimis šaltis krito iki 14–16 laipsnių, be to, stipriai vėjuoti orai dar labiau paaštrino šalčio poveikį. Visa paguoda, kad didesnėje šalies dalyje sniego vis dėlto buvo“, – sako N. Uselis. 

LYTAGRA 19 07 04 mob

Jauni kereliai atrodo geriau

Pirminė braškynų apžiūra rodo, kad geriausiai peržiemojo jauni kereliai – mat jie žemi. O senesni, 2–3 metų braškynai stipriai pašalę. „Kuo braškės augalas aukštesnis, kuo jo rageliai labiau pakilę nuo žemės, tuo jis neatsparesnis šalčiams“, – teigia N. Uselis.

Pirmasis pašalimo požymis – rudi lapai. Tačiau tikrąjį pašalimą galima įrodyti tik perpjovus išilgai braškės ragelį – jei jis rudas, reiškia, kad augalas jau negyvybingas. Sveikos braškės ragelio vidus turi būti baltos ar gelsvos spalvos. Jei bent jo viršūnėlėje yra šviesus ruoželis – tai jau suteikia vilčių, kad augalas atsigaus ir pradės vegetuoti. Tokie kereliai paprastai išleidžia šonines šakneles ir įsitvirtina. Tai dažnai galima t pamatyti braškynuose – sunykęs senas kerelis atželia iš šonų.

„Šiaip ar taip, jei ir nežus visai, tai derės garantuotai mažiau“, – gero derliaus nežada mokslininkas. Galbūt galima dar kaip nors kerelius bandyti atgaivinti? „Na, numirėliams kompresai nelabai juk padeda, – liūdnai juokauja N. Uselis. – Tačiau, jei kereliai dar rodo gyvybę, juos reikėtų gausiau patręšti. Žinoma, ir puikiai peržiemojusius uogynus pavasarį būtina patręšti kompleksinėmis trąšomis. Geriausia rinktis tokias, kuriose yra daugiau kalio. Tačiau šiemet ir azoto reikėtų negailėti, mat būtina paskatinti suvargusių augalų augimą“.

Vaismedžiai nenukentėjo

Gera žinia yra ta, kad šiemet puikiai peržiemojo vaismedžiai. Pirminiai stebėjimai rodo, kad net jautrios pašalimui obelų veislės Šampion medelių ūglių galiukai nė kiek nepašalę. Puikiai peržiemojo ir slyvos, netgi persikai, kurie laikomi bene jautriausiais žiemojimui vaismedžiais.

 Sodininkystės specialistai spėja, kad po šios palyginti palankios sodams žiemos nebent gali „išlįsti“ praėjusių dviejų žiemų padariniai. Tai visai tikėtina, nes dar pernai vasarą kai kurie vaismedžiai visiškai nudžiūvo jau su užmegztais obuoliukais – pasirodo, taip atsitiko dėl smarkiai pašalusių kamienų: kurį laiką medelis dar sugebėjo vegetuoti, tačiau paskui maisto medžiagos iš šaknų tiesiog nepakildavo iki vainiko ir toks vaismedis buvo pasmerktas sunykti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai