Kovo saulė ir džiugina, ir gąsdina
2019-03-01

Šakiai. Žiema jau baigėsi, tačiau džiaugtis geru žiemkenčių peržiemojimu žemdirbiai neskuba. Kovo mėnuo – itin pavojingas metas rapsų pasėliams.

Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys sako, kad ilga jo darbinė patirtis byloja: puikiai po žiemos atrodę rapsai gali pražūti būtent kovui įsibėgėjus.

Kai dienomis šviečia saulė, kuri provokuoja vegetacijos pradžią, o naktimis paspaudžia šaltis, rapsai gali neatlaikyti kontrastingų dienos ir nakties temperatūrų. Kai pirmąsias dvi kovo savaites vyrauja debesuotos, apsiniaukusios dienos, tokio pavojaus nekyla.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Pavasario saulė provokuoja spartų augalo ląstelių dauginimąsi, o naktimis šąla. Pavojingiausias toks kontrastas būna tuomet, kai žemėje dar laikosi įšalas ir apatinė rapsų šaknies dalis yra įšalusi“, – sako H. Braškys.

Blogiausia, kad tokiu atveju augalas negali paimti iš dirvos drėgmės. „Vadinu tai rapsų dehidratacija. Iš pradžių sudžiūsta lapai, o jei tokie pavojingi orai užsitęsia ilgiau, pradeda džiūti ir augimo kūgelis. Galiausiai visas laukas susmirsta ir pasėlis sunyksta. Žaliavo žaliavo – ir dingo...Ne kartą teko matyti tokią situaciją ir savo, ir kitų kolegų laukuose“, – paaiškina H. Braškys.

Pasak jo, visas vasario mėnuo rodo pavasariškas tendencijas: viskas eina tarsi pagal užsakymą: retkarčiais palyja, retkarčiais pašąla – tai veikia kaip stabdis, kad vegetacija neprasidėtų pernelyg anksti. „Mano supratimu, žemdirbiai jau laimėjo. Tačiau apsidrausdami garsiai dar nesidžiaukime“, – šypteli H. Braškys.

Voniškių bendrovė pernai rudenį pasėjo per 600 ha žieminių kviečių ir per 400 ha rapsų. Taigi bendras žiemkenčių plotas viršija 1 000 ha. „2018 metų ruduo – pats sėkmingiausias, o 2017 m. ruduo buvo pats blogiausias per mano visą darbinę istoriją“, – sako H. Braškys. Tada sėjai tinkamos buvo gal tik 4–5 dienos, o iš karto po sėjos prasidėję nesibaigiantys lietūs tiek primerkė dirvą, kad sėkla tiesiog supuvo taip ir nesudygusi.

Pavasarį pasimatė, kad laukai primena zebro dryžius – augalai išliko tik ties drenažo linijomis. Dalį kviečių ir rapsų laukų teko atsėti ištisai, dalį (taupant sėklą) – juostomis.

„Bandėme lopyti tą zebrą. Sėklai išleidome labai daug pinigų“, – prisimena bendrovės vadovas. Tačiau net ir po visų pastangų derliaus požiūriu tai buvo itin prasti metai – parduota maždaug trečdalis įprasto kviečių derliaus, lyginant su daugiamečiu vidurkiu.

Ir rapsų derlius buvo menkas – kulta vos po 1–1,5 t/ha, tik pačiuose geriausiuose laukuose byrėjo po 3 t/ha. „Tokiais sunkiais metais mus išgelbėjo pieno ūkis, kuris garantuoja kasmėnesines pajamas. Susispaudę šiaip ne taip išgyvenome“, – paaiškina H. Braškys.

Šiemet suplanuota atsėti 100 ha kultūrinių ganyklų, o kai kuriuose ganyklų plotuose daryti dalinį atsėjimą – bendrovė nuolat investuoja į pašarų bazės atnaujinimą. Palikti laukai ir kukurūzams, kurių numatyta auginti per 110 ha, taip pat 80 ha miežiams ir 130 ha pupoms. Beje, pernai pupos buvo pelningas augalas – pavyko jas parduoti po 300 eurų/t. Gautas ir palyginti neblogas pupų derlius – po 4,5t/ha užskaitomo svorio.

Bendrovė laiko 500 melžiamų karvių, o iš viso su prieaugliu priskaičiuojama 900 galvijų. Šiais metais planuojama pastatyti veršidę ir tada, rekonstravus dabartinę veršelių laikymo fermą, ją pritaikyti melžiamoms karvėms laikyti. Per ateinančius 2–3 metus bendrovė planuoja išplėsti melžiamų karvių skaičių dar 150. Taip bus pasiektas galutinis ūkio plėtros projekto įgyvendinimo taškas – laikyti 650 melžiamų karvių.

„Jau iš rudens pradėjome statybos darbus, tad šiemet nauja ferma tikrai iškils“, – planais dalijasi vienos stipriausių Šakių r. bendrovės vadovas H. Braškys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai