Juodųjų serbentų kainos augintojų nedžiugina
2013-07-30

Biržai. Per maždaug dešimties metų laikotarpį daugiausia pokyčių išgyveno serbentų augintojai – nuo visiško nuopuolio, kai už serbentų kilogramą mokėta vos 40 cnt, iki neregėtai aukštų kainų 2011-aisiais, kuomet kaina perkopė 4 Lt/kg. Deja, gerasis periodas augintojams buvo trumpas. Pernai juodųjų serbentų kainos buvo žemos – vidutiniškai siekė 1,4 Lt/kg, šiemet situacija panaši – augintojai gauna nuo 1,3 iki 1,5 Lt/kg.

Pasak Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos vadovo Adolfo Jasinevičiaus, dabar yra pats juodųjų serbentų skynimo įkarštis. Galbūt kainos šiek tiek kilstelės po savaitės, kai bus skinamos paskutinės uogos. „Tačiau to tikėtis gal ir nereikėtų. Nes, naujausiomis žiniomis, Lenkijoje kainos šiomis dienomis dar nukrito. Kadangi mes esame labai priklausomi nuo situacijos Lenkijoje, tai greičiausiai ir pas mus kainų kilimo tikėtis neverta“, – sako A. Jasinevičius pridurdamas, kad geresnę kainą gauna tik kai kurie augintojai, turintys glaudžius ryšius su gerais pirkėjais.



Adolfas Jasinevičius šiemet serbentų kainos kilimo nesitiki

Šis sezonas serbentynams buvo palankus, uogakrūmiai gerai peržiemojo, nebuvo ir pavojingų pavasario šalnų. Tačiau dabar serbentynuose knibžda serbentinės erkutės, darydamos labai daug žalos uogakrūmiams. „Blogiausia, kad augintojai neturi kuo sunaikinti šių kenkėjų, yra registruotas tik vienas insekticidas, kurį galima panaudoti vieną vienintelį kartą per sezoną. Tokia apsauga suveikia vos ne priešingai: praėjus kuriam laikui po purškimo, serbentinės erkutės puola dvigubai smarkiau, nes insekticidas sunaikina natūralius šių kenkėjų priešus – grobuoniškąsias erkes“, – paaiškina A. Jasinevičius.

Pasak jo, serbentinės erkutės smarkiai nualina krūmus, lapai pradeda labai anksti gelsti ir kristi, nesusiformuoja žiediniai pumpurai, todėl kitais metais derlius būna dar mažesnis. Lietuvos sąlygomis normalus serbentų derlius intensyviai prižiūrimuose serbentynuose vidutiniškai siekia 5 t/ha. Itin gerai tvarkomuose plotuose, kur auginamos naujausios veislės, skinamas dvigubai didesnis derlius – apie 10 t/ha.

Ekologiškai auginti sunku

Gaižiūnų kaime, Vabalninko seniūnijoje A. Jasinevičius turi 120 ha ekologišką serbentyną. Plotus padidino pernai, įveisęs daugiau kaip 20 ha naują juodųjų serbentų augyną. Beje, jei kas sumanytų veisti naują serbentyną, apie sodinamąją medžiagą patartina galvoti iš anksto – bent jau prieš metus. Mat neužsisakius norimos veislės sodinukų, didelės jų partijos neįmanoma gauti ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Augintojas įsitikinęs, kad veisiant serbentyną labai svarbu parinkti tinkamą vietą – geriausia uogakrūmiai auga ant kalvos. Tačiau jam pačiam taip ne visada sekėsi – uogynus veisė ten, kur gaudavo nusipirkti ar išsinuomoti žemės. Todėl nemažai plotelių yra lomose, kur uogakrūmiams tikrai ne pačios geriausios sąlygos.

Ūkininkas ir toliau ketina plėtoti ekologinę gamybą, o štai kitas Biržų r. serbentų augintojas – Kvetkų kaimo ūkininkas Aidas Vaitkevičius – ekologiškais serbentynais nusivylė ir pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui tikriausiai jų visai atsisakys. Ankščiau su tėčiu Stanislovu auginę beveik 300 ha serbentų ir buvę patys stambiausi serbentų augintojai šalyje, dabar jų plotus sumažino iki 100 ha.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Aidas Vaitkevičius ekologiškais serbentynais nusivylė ir pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui tikriausiai jų visai atsisakys

„Kiti metai tikriausiai bus paskutiniai, kai auginu ekologiškus serbentus, mat baigsis įsipareigojimų laikotarpis. Tai buvo avantiūra – paaiškėjo, kad ekologiškai auginti juoduosius serbentus yra praktiškai neįmanoma, nes serbentyne įsisiautėja ligos. Uogų nedaug ir jos prastos kokybės. Šakos džiūsta, kombainu nuimant derlių jos lūžta. Vos ne vos įvykdome normas, kad ekologiškos produkcijos parduotume tiek, kiek reikalaujama“, – atvirai sako A. Vaitkevičius.

Ekologiniu serbentų auginimu nusivylė ir Radviliškio r. ūkininkas Feliksas Šlėvė. Jis jau pernai džiaugėsi perėjęs iš ekologinės į tausojamosios uogininkystės sistemą, kol uogakrūmiai galutinai nesunyko nuo ligų gausos ir maisto medžiagų stygiaus.

Smulkūs augintojai neatsilaikė

Lietuvoje šiuo metu deklaruojama maždaug 3 tūkst. ha serbentynų. Tai didžiulis plotas – užimame antrą vietą pasaulyje po Lenkijos. Bet pagal skinamą derlių nepatenkame į pasaulio dešimtuką. Tai rodo, kad toli gražu nepasiekiame biologinio serbentų derlingumo.

Lietuvoje šiuo metu deklaruojama maždaug 3 tūkst. ha serbentynų

Nors bendras serbentynus turinčių ūkių skaičius nuo 2004 m. sumažėjo drastiškai – nuo 676 iki 312, tačiau padaugėjo stambių ūkių, auginančių daugiau kaip 50 ha serbentų. 2004 m. tokio dydžio serbentynų buvo 9, o po septynerių metų jų jau yra 17. Tiesa, nuo 106 iki 55 sumažėjo 10–49,9 ha serbentynų skaičius, tačiau labiausiai serbentų auginimu nusivylė mažieji augintojai – jų 2004 m. buvo net 509, o beliko mažiau kaip du šimtai.

Serbentų auginimas labiausiai mechanizuotas iš visų sodo augalų, todėl efektyviausi yra dideli ūkiai, kurie gali pakelti ir laikinas krizes. Todėl serbentynų didėjimo tendencijos yra vertintinos teigiamai. Dabar apie 70 didžiųjų augintojų turi beveik 80 proc. visų šalies serbentynų ploto.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai