Įsivyraujanti šiluma davė startą pavasario darbams
2013-04-30

Raseiniai/Šakiai/Pakruojis. Praėjusią savaitę Lietuvą pradėjus glostyti saulės spinduliams, žemdirbiai suskubo prie laukų rikiuoti techniką. Vienur tręšimas į pabaigą, kitur ir sėja pradėta. Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkų vertinimais, jei šią savaitę šalį pasieks rekordiniai karščiai, pasėti vasarojų reikės taip pat rekordiškai greitai.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjo dr. Virginijaus Feizos teigimu, dirvoje pakankamai drėgmės, todėl pats laikas ją ruošti sėjai (kultivuoti, germinuoti). „Ir tuoj pat sėti. Jei sėja iš karto neplanuojama, dirvos geriau nejudinti", - įspėja mokslininkas, pridurdamas kad Žemdirbystės instituto ūkyje praėjusią savaitę jau buvo pasėti žirniai.

Jis prognozuoja, kad jei pasitvirtintų sinoptikų prognozės apie šią savaitę šalį užplūsiančią šilumą, pasėti vasarinius augalus reikės labai greitai, mat esant tokiai temperatūrai drėgmė greitai išgaruos, todėl dirvos perdžius: „Reikės labai skubėti, nes dirvoms perdžiuvus, bėdų bus sudėtinga išvengti". Jo teigimu, šiemet pavasario darbai vėluoja: žiemkenčių tręšimas maždaug trimis savaitėms, o sėja - apie 1 savaitę. Tiesa ar turės tai kokios įtakos derliams, dabar sunku pasakyti.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Be reikalo baimintasi ir dėl užsitęsusios žiemos padarinių. Apibendrinus visų Žemdirbystės instituto bandymo stočių surinktus duomenis apie iššalusius pasėlius, galima daryti išvadą, kad žieminių kviečių iššalimas neviršija įprastų rezultatų.

„Žuvo apie 10-15 proc. žieminių kviečių pasėlių, o tai nėra nieko neįprasto. Žieminių rapsų iššalimas taip pat nėra masinis reiškinys. Skirtinguose regionuose jie skirtingai peržiemojo. Kiek prasčiau pasėliai atrodo Šiaurės Lietuvoje. Gavome duomenų iš Kretingos - ten žuvo apie 30 proc. žieminių rapsų", - duomenis pateikia V. Feiza

Draudikai vertina nuostolius

Raseinių r. ūkininkaujantis Alfredas Bardauskas pritaria, kad žieminiai kviečiai atsigavo, nors nutirpus sniegui, augalai atrodė prastai. „Deja, mūsų ūkyje žieminių rapsų pasėliai stipriai nukentėjo. Iš 210 ha peržiemojo tik 30 ha žieminių rapsų. Draudikai vertina patirtus nuostolius. Dalis jų bus kompensuota, o iššalusius plotus atsėsime miežiais, nes vasariniai rapsai kuliami vėlai, tad sudėtinga suspėti atlikti rudens darbus", - planais dalijasi ūkininkas, valdantis 900 ha ūkį. Šiemet jis planuoja mažinti žieminių rapsų plotus, pasės tik apie 100 ha. Dalį jų ketina keisti kitomis kultūromis.

Paklaustas apie pirmuosius pavasario darbus, A. Bardauskas patvirtina, kad žieminių augalų tręšimas jau baigtas. Šią savaitę ketinama pradėti sėti miežius, paskui vasarinius kviečius, šiek tiek vasarinių rapsų, dalis ūkio laukų pūdymuoja, o žieminiais kviečiais apsėta 300 ha plotas

Šakių r. jau sėjama nuo praėjusio ketvirtadienio

Šakių r. Lukšių žemės ūkio bendrovėje pirmieji 20 ha salyklinių miežių pasėti praėjusį ketvirtadienį. Iki šeštadienio užsėtas dar du kart toks pat plotas. Ūkio vadovo Jono Pranaičio teigimu, pavasarį ūkyje reikia užsėti apie 1 000 hektarų.

„Sėja šiemet vėliau negu įprastai. Per savo darbo patirtį prisimenu sezoną, kai sėjome panašiu metu. Bet kas iš to, jei pasėsi balandžio mėn., o paskui nusistovės blogi orai, ar derliui nuimti sąlygos bus prastos. Jei orai bus normalūs, su darbais pasivysime. Turime galingą techniką, per 10 dienų pajėgūs visus sėjos darbus atlikti", - sako ūkio vadovas

Lukšių bendrovė valdo per 3 300 ha. Iš jų apie 1 000 ha užsėta žieminiais kviečiais. J. Pranaitis tikina, kad augalai gerai peržiemojo. Tik apie 60 ha žieminių rapsų iššalo (iš viso rudenį pasėta 230 ha).

Pakruojiškiai dar laukia

„Dirbu žemės ūkyje jau 35 metus, tačiau tokio vėlyvo pavasario neprisimenu", - patikina Pakruojo r. Žeimelio žemės ūkio bendrovės vadovas Kazimieras Ščeponas. Vienas derlingiausių žemių Lietuvoje dirbanti bendrovė tradiciškai didesnę dalį pasėlių skiria žieminiams augalams. Pernai rudenį buvo pasėta 800 ha žieminių rapsų ir 1 200 ha žieminių kviečių. „Peržiemojo pusėtinai, gal kiek ir blogiau negu pernai, bet atsėti nereikės", - pasidžiaugia bendrovės vadovas.

Žieminių kviečių paprastai kuliama apie 10 t/ha, žieminių rapsų byra per 4 t/ha. „Vasarinių augalų derliai gerokai mažesni, todėl jų stengiamės neauginti, nebent jei iššąla ir tenka atsėti", - paaiškina K. Ščeponas. Šį pavasarį bendrovei tereikės užsėti apie 300 ha vasarinių kultūrų, iš kurių 150 ha bus skirta kukurūzams. Iš viso bendrovė dirba 3 000 ha žemės, laiko 1 500 galvijų, iš kurių 800 melžiamų karvių.

Šiaurės Lietuvoje pavasarinė sėja visada ateina vėliau, negu pietinėje šalies dalyje, todėl K. Ščeponas į vėluojantį pavasarį sako reaguojąs ramiai - juk žemdirbiui didžiulė priklausomybė nuo gamtos sąlygų yra įprasta kasdienybė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai