Ganyti ar ne, priklauso nuo bandos dydžio
2013-04-26

Kaunas, balandžio 26 d. Užsitęsusi žiema neramino ne tik grūdų augintojus. Gyvulininkystės ūkių šeimininkai baiminosi pritrūksią pašarų, jei žolynai vėliau sužaliuos ir teks vėlesniam nei įprasta laikui nukelti ganiavos pradžią. Įsivyravę saulėti orai paskatino žolių vegetaciją, tad tikėtina, kad po savaitės kitos karvės bus išgintos į pievas, tačiau dideliuose ūkiuose gyvuliai ir vasarą liks tvartuose.

Plungės rajono ūkininkas Julius Martišius sako, kad žolė po truputį dygsta, bet kitą savaitę Žemaitijoje vargu ar ganiava prasidės. Tiesa, jis neatmeta galimybės, kad, jei pasitvirtins sinoptikų prognozės, ir kitą savaitę šalį užplūs vasariškas karštis, žemę pagirdys lietus, gyvuliai bent pasivaikščioti gali būti išleisti į lauką.

Ūkininkas negano karvių visą parą, vakarop jos parginamos į tvartą melžti melžimo aikštelėje ir ten lieka per naktį. „Tvarte jos dar šeriamos žieminiu pašaru", - priduria J. Martišius. Jis tikina, kad dar nepasitaikė, kad ganiavos pradžioje karves kankintų virškinimo sutrikimai ar kitos ligos: „Nesiimu jokių priemonių sutrikimams išvengti ir neduodu jokių specialių priedų. Kadangi jos ir vasarą gauna pašarų, kuriais buvo šeriamos tvartiniu laikotarpiu, sveikatos problemų, keičiantis šėrimui, iki šiol pavyko išvengti. Žinau vieną posakį, kuris pasiteisina: karvės nieko taip nemėgsta, kaip pastovumą."

LYTAGRA 19 07 04 mob

Šį pavasarį jis nepritrūko pašarų, nes pernai žolynų derlius buvo kaip niekad gausus. Užkonservavo gerokai daugiau negu reikia pašarų, kurių turėtų užtekti iki rudens pradžios. Julius pirmomis dienomis karves išgena pasivaikščioti kelioms valandoms, vėliau ganymo trukmė ilginama. Plungiškis laiko iš viso 69 melžiamas karves, iš kurių per metus primelžiama vidutiniškai po 9 tūkst. kg pieno, o beveik visas ūkio plotas (100 ha) skiriama žolynams.

Vis daugiau ūkių ganiavos atsisako

Populiarėjant šalto tipo karvidėms ir besaičiam laikymui, nemažai pieno ūkių ganiavos iš viso atsisakė. Šakių rajono Lukšių žemės ūkio bendrovėje viena banda neganoma 11, kita - 6 metai. Pasak bendrovės vadovo Jono Pranaičio, neganyti karvių ir laikyti jas ištisus metus tvarte naudinga dėl kelių priežasčių.

„Pirmiausia, daugiau ploto galime skirti grūdiniams augalams. Mažesni pieno kiekio svyravimai. Anksčiau būdavo išginus karves į ganyklas, nemažai jų suviduriuodavo. Primilžiai tuoj pat sumažėdavo", - argumentuoja Jonas Pranaitis

Jis pripažįsta, kad neganomos karvėms dažniau pasitaiko nagų ligų, tačiau ir šiai problemai išspręsti yra nemažai priemonių (nagų vonelės, reguliarus jų tvarkymas). Ūkio vadovo teigimu, karves visus metus laikant tvarte, labai svarbu tinkamai subalansuoti racionus, kad gyvuliams netrūktų jokių maisto medžiagų, ir žinoma gerai jas prižiūrėti: „Mes karves vos ne glostome, gerai šeriame, o jos mums atsilygina gausiais primilžiais. Iš 830 melžiamų karvių kasmet vidutiniškai gauname po 8,8-8,9 tūkst. kg pieno."

Lukšių bendrovėje pašarų mišiniai gaminami iš 14 komponentų. „Sojų, rapsų išspaudas, mineralinių medžiagų ir kitus priedus perkame, grūdinė raciono dalis, šienainis, kukurūzai - užauginta mūsų ūkyje. Kiekvienais metais tiriame pašarų maistingumą ir pagal tai specialia kompiuterine programa sudaromos racionas", - pabrėžia J. Pranaitis.

Ganyti ar ne - vienareikšmio atsakymo nėra

Ar ganyti karves vasarą, ar geriau jas laikyti ištisus metus tvarte ir šerti vienodu racionu, vieningos nuomonės nėra. Pasak veterinarijos gydytojo Arūno Rutkausko, kokį laikymo būdą taikyti, labiausiai lemia bandos dydis. „Jei ūkis stambus, karvių ganymas ir melžimas problematiškas, todėl jas geriau laikyti tvarte ištisus metus. Taip ir darbus lengviau organizuoti. Jei banda iki 100 karvių, vasarą geriau jas ganyti, nes tai, ką duoda saulė, nenupirksi už jokius pinigus", - argumentuoja specialistas.

Arūnas Rutkauskas pabrėžia, kad šiais laikais ūmios, su ryškiais požymiais klinikinės tetanijos pasitaiko itin retai, nes dauguma pieno gamintojų prieš prasidedant ganiavai karvėms duoda magnio priedų

Turinčios galimybę ganytis karvės rečiau ar visai neserga kerpančiąja dedervine, mažesnė reprodukcijos sutrikimų, nagų ligų rizika. Veterinarijos gydytojas pataria ganiavai gyvulius ruošti iš anksto: „Išginus į ganyklas, karvėms dažniausiai pritrūksta magnio, todėl jos gali susirgti žoline tetanija, kurios požymiai labai panašūs į pasiutligės (gyvuliai apatiški, seilėjasi, išsprogsta akys ir kiti). Siekiant šios ligos išvengti prieš 2-3 savaites iki ganiavos pradžios vertėtų duoti magnio priedų", - pataria A. Rutkauskas.

Kai kuriose užsienio šalyse (Airijoje, Vokietijoje, Olandijoje) populiarėja kita priemonė karvių organizmui papildyti magniu. Specialiu prietaisu į karvių prieskrandžius patalpinami vadinamieji magnio boliusai - koncentruoto magnio briketai, kurie ištirpsta per 28 dienas, taip išvengiama neigiamų magnio trūkumo pasekmių.

Pasak A. Rutkausko, labai svarbu atlikti ir gyvulių dehelmentizaciją, kad besiganydami jie neplatintų helmintų kiaušinėlių. Tai geriausia daryti likus maždaug savaitei iki ganymo pradžios arba praėjus vienam ganiavos mėnesiui. Antrą kartą karves dehelmintizuoti reikėtų rudenį. „Prieš išgenant labai svarbu apžiūrėti karvių nagas ir jei reikia jas sutvarkyti", - rekomenduoja specialistas.

Nuo vabzdžių ir erkių gali apsaugoti specialūs ausų įsagai, kurie veiksmingi 5 mėnesius. Jo teigimu, netrukus turėtų būti registruotas užpilamas ant sprando veterinarinis tirpalas, saugantis nuo šių parazitų vieną mėnesį.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai