Daržovės savo pozicijų neužleidžia
2013-08-20

Ukmergė.Taujėnų seniūnijoje ūkininkaujančių Rimos ir Antano Kamarauskų ūkyje vietos atrandama ne tik javams bei bulvėms, bet ir daržovėms. Ūkininkų darže karaliauja kopūstai – jų auginti neatsisakoma jau beveik tris dešimtmečius.

Šiuo metu R. ir A. Kamarauskų dirbamas žemės plotas – 146 ha, apie 14 ha skirta bulvėms ir 1 ha – daržovėms. Už šį didžiulį daržą atsakinga Rima. Jame – pozicijų neužleidžiantys kopūstai, taip pat morkos, burokėliai, svogūnai.

Pirkėjų toli neieško

Daugiausia daržovių parduoda Ukmergės turgavietėje. Sako, kad po ilgų klajonių po sostinės bei šalies didmiesčių turgavietes pasirinko šį variantą kaip ekonomiškiausią. „Nuvežęs į Vilnių sugaišti visą dieną. Būdavo, kad ir kelias paras užtrunki – nepasiseka parduoti, negi pirmyn atgal važinėsi. Be to, ir kuras kainuoja, ir laiko gaišatis“, – sako R. Kamarauskienė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Moteris tikina turinti savo klientų būrį – žmonės ją, apie penkiolika metų prekiaujančią Ukmergės turguje, pažįsta ir pasitiki. Nuolatiniai pirkėjai žino, kad daržovės tikrai išaugintos nuosavame ūkyje, kokybiškos.

Ukmergės rajono Taujėnų seniūnijos ūkininkė Rima Kamarauskienė turi nuolatinių pirkėjų ratą

„Tikrai nieko neturiu prieš lenkiškas ar kitur išaugintas daržoves bei jų pardavėjus. Bet nesmagu, kai pirkėjas prašo lietuviškų, sako vaikams perkąs, o jam į akis meluojama – daržovės ir vaisiai aiškiai iš vadinamojo „naktinio“ turgaus“, – sako ūkininkė.

Kadangi kasmet sodina apie 15 ha bulvių, jų visuomet turi ant prekystalio. Tačiau R. Kamarauskienė pastebėjo, kad nuolat skubančiam pirkėjui patinka, kai šalia bulvių dar ir kitokių daržovių pas tą patį prekiautoją galima nusipirkti.

Kainų nepririši...

Daržoves auginanti ir jas parduodanti moteris sako, kad vertinti šiuo metu turguje nusistovėjusias daržovių kainas –pigios jos ar brangios – visuomet sudėtinga. Juk žiūrint iš kieno pozicijų žiūrėsi – pardavėjo ar pirkėjo.


Tačiau pripažįsta, kad tokių aukštų daržovių kainų, pačiam vidurvasarį nebuvo nė vienais metais. Morkų, burokėlių, svogūnų kilogramas kainuoja 2,5 Lt, kopūstų – 2 litai. R. Kamarauskienė sako, kad pernai buvo perpus pigiau.

„Kadangi kainas diktuoja rinka, o šiemet kopūstų kainos itin aukštos, tai tikėtina, jog kitais metais padaugės ir jų augintojų. O tuomet, padidėjus pasiūlai, turėtų atpigti“, – svarsto ji.

Moteris mano, kad įtakos pabrangti daržovėms, matyt, turėjo ir prastos oro sąlygos. Pavasarį į dirvą sunku įeiti buvo dėl drėgmės pertekliaus, sėja susivėlino. Vėliau sausra išdžiovino dirvą, ne tik morkos, bet ir kitos daržovės sunkiai dygo.

Kopūstus nusižiūrėjo seniausiai


Kopūstus auginti R. ir A. Kamarauskai ėmėsi dar sovietmečiu. Šioms daržovėms jie užleido visą tuo metu turimą 25 arų sklypą. Derlių gabendavo parduoti į Baltarusiją – tuomet ten buvo didžiausia šių daržovių paklausa ir geriausios kainos.

Tuomet šis jų verslas buvo kaip priedas prie pagrindinių darbų – Rima dirbo pardavėja, o Antanas – statybos įmonėje.

Nors darbo nemažą plotą užimančiame kopūstų darže tikrai netrūkdavo – tekdavo paaukoti ir laisvalaikį po darbo, ir savaitgalius – sovietmečiu gautos pajamos buvo vadinamos „nedarbinėmis pajamomis“.

Ūkininkai sako, kad vėliau, susidūrus su visoje šalyje atsiradusia etatų mažinimo problema, pagrindinio darbo netektis panikos šeimoje nesukėlė. Atgavus Nepriklausomybę abu atsiėmė tai, kas ir priklauso – tėvų žemę.

Ką su ja daryti, nemažą žemdirbių praktiką jau įgiję Kamarauskai žinojo. Po 1,5 ha užleido kopūstams. Panašaus dydžio laukai teko morkoms, burokėliams, svogūnams. Likusioje sklypo dalyje sėjo javus, sodino bulves.

Pasinaudojo europine parama

R. Kamarauskienė sako, kad nors ir ragina vyras trumpinti daržovių lysves, tai padaryti kol kas ranka nekyla. Įsitikinusi, kad jei anksčiau modernios technikos neturėdami laukus daržovių augindavo, tai jos turint pakankamai atsisakyti nebūtų protinga.

Daržovių laikymo per žiemą problemą ūkininkai išsprendė Taujėnuose įsigiję buvusius kolūkinius šakniavaisių sandėlius. Tiesa, iš tų pastatų nedaug buvo belikę – tik sienos. Teko dengti stogą, įrengti ventiliaciją, apšiltinti sienas.

Kitas pastatas, kurį Kamarauskai taip pat išgelbėjo nuo sugriuvimo – buvusios kolūkio fermos. Jose dabar laiko dalį technikos. Jos ūkyje tikrai nemažai. Turi grūdų bei bulvių kombainus, keletą traktorių, bulvių sodinamąją, kultivatorių, kaupiklį. Pasinaudoję europine parama, skirta žemės ūkio valdų modernizavimui, jie įsigijo du traktorius, trąšų barstytuvą, plūgą, diskinį skutiklį.

Darbininkus retina pašalpos

Ūkininkai neslepia, kad didinti dirbamų žemės plotų neketina – per daug rūpesčių užgula ieškant darbininkų. Šiuo metu ūkyje yra įsteigę 2 darbo vietas.

„Nenori žmonės dirbti. Gal labiausiai šį norą atmuša dabar esanti socialinių pašalpų sistema. Kol nedirbdami gali pinigų gauti, atvirai sako, kad dirbti jiems net neapsimoka“, – situaciją kaime ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis apibūdina R. Kamarauskienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai