Daržininkystės ūkyje verda darbai
2013-05-20

Kelmė. Užventyje ūkininkaujančio Algimanto Vaupšo ūkyje šiuo metu intensyviai sodinami kopūstai. Kasmet ūkininkas perka per milijoną kopūstų daigelių. Anksčiau juos įsigydavo iš Vokietijos, tačiau dabar jau keleri metai perka iš Lenkijos - kokybė labai panaši, o daigai pigesni.

Ūkininko pastebėjimu, galbūt lenkiški kopūstų daigeliai būna su šiek tiek silpnesne šaknų sistema, lyginant su vokiškais analogais, tačiau 3 centų už daigą kainos skirtumas yra pakankamai svarus argumentas rinktis būtent lenkiškus. „Kai perki milijoną daigų, tai ir 3 centų skirtumas leidžia sutaupyti nemenką sumą", - paaiškina A. Vaupšas.

Kiekvienas turi dirbti tai, ką geriausiai išmano

LYTAGRA 19 07 04 mob

Anksčiau nemaža dalis kopūstų daigų buvo auginami pačiame ūkyje. Tačiau dabar to praktiškai atsisakyta, nes daigams auginti reikia ne tik nemenkų lėšų, bet ir labai rūpestingos priežiūros. „Kiekvienas turi daryti savo darbą - kas moka auginti kopūstų daigus, tas juos tegul ir augina. Daigas turi būti labai kokybiškas, stiprus, nes kitaip pasodintas jis stresuos ir kokias dvi savaites iš viso vietoje stovės - kas iš to?", - sako A. Vaupšas.

Kopūstų daigus Algimantas Vaupšas jau daug metų perka iš Lenkijos ir jų kokybe dar nė karto nenusivylė

Dalis kopūstų jau pasodinti, 3 ha jų laukas uždengtas agroplėvele - jie bus ankstyvajam derliui. Iš viso 700 ha žemės dirbantis A. Vaupšas šį pavasarį jau pasėjo 35 ha morkų, 35 ha burokėlių, pasodino 15 ha bulvių. Beje, bulvių sėklą irgi įsigijo iš Lenkijos. Mat, pasak ūkininko, daug metų pirkęs Lietuvoje paruoštą bulvių sėklą, liko nusivylęs jos kokybe - vegetacijos metu bulvės smarkiai sirgo grybinėmis ligomis ir tekdavo naudoti daug fungicidų, kad nenukentėtų derlius.

Ūkyje iš viso daržovės auginamos beveik 200 ha plote. Kasmet tai daugiau, tai mažiau jų eksportuojama. Eksporto apimtys šiemet labai išaugo - 2012-ųjų derliaus eksportuota apie 40 proc., o paprastai būdavo apie 20 proc. Ūkininko teigimu, šie metai buvo tikrai neblogi, produkciją tiesiog išgraibstė ir rusai, ir serbai, o štai pernai pavasarį 1 000 tonų daržovių teko išmesti - patręšė jomis laukus...

Vieno daigelio kaina - 11 centų

Vietinėje rinkoje realizuojama daržovių produkcija iš ūkio išvežiojama į didžiųjų prekybos tinklų pagrindines bazes, o tolimesne logistika jau užsiima prekybininkai. „Mes gyvename labai toli nuo Vilniaus, todėl logistika mums užsiimti pernelyg brangu", -sako ūkininkas, savo produkciją parduodantis net 42 firmoms.

Kaimiški receptai pelnė pripažinimą

Rauginti kopūstai ir agurkai - tarsi A. Vaupšo ūkio vizitinė kortelė. Jais ūkis prekiauja ištisus metus. Natūraliai, be jokių konservantų rauginami kopūstai ir agurkai jau senokai atrado savo pirkėjus - jų yra ne tik Lietuvoje, Vokietijoje, Rusijoje, bet net ir Kanadoje.

Ūkio šeimininkas pabrėžia, kopūstai ir agurkai rauginami visiškai natūraliai, nenaudojant jokių konservantų. Todėl ir jų skonis toks pat, kaip senovės kaime ką tik statinės ištrauktų. „Na žinote, kai kam toks skonis jau gali pasirodyti nelabai priimtinas, bet dauguma žmonių, kurie vertina natūralumą, tai taip ir prašo  - noriu tokių, kur „šūdeliu smirdi", nes žino, kad juos valgyti tikrai sveika", - šypteli ūkininkas.

Ūkyje auginamos morkos ir burokėliai sertifikuojami kaip išskirtinės kokybės produkcija. Šios puikiai išsilaikiusios morkos tuoj bus paruoštos išvežti į Rygą

Ūkyje gaminami ir tarkuoti krienai. Jie kasami ir apdorojami tik rudenį ir ankstyvą pavasarį, mat kitu laiku krienai neturi savo tikrojo stiprumo. Vienas naujesnių produktų - virti burokėliai. Jų paruošimo technologija yra paprasta, taip pat be jokių konservantų: žali nuskusti burokėliai vakuumuojami į maišelius ir tada iškaitinami garinimo kameroje. Taip paruošti burokėliai kokybę išlaiko metus ir ilgiau.

Daržininkystės ūkyje labai daug rankų darbo, todėl čia ištisus metus pluša 91 darbuotojas. Ūkio šeimininkas pabrėžia, kad visi darbuotojai įdarbinti oficialiai. Kitaip ir būti negali, nes ūkis nuolat tikrinamas ir jo šeimininkas jaučiasi stebimas tarsi pro padidinamąjį stiklą. „Ūkininkas kaip karvė - turi tą savo žemės gabalą ir kaip su grandine prie jos pririštas stovi. Visi tikrintojai žino, kad jis niekur nepabėgs. Ko jau ko, o tikrintojų tai jau netrūksta ant mūsų sprando", - teigia ūkininkas.

Beje, jis pats kitoje firmoje įsidarbinęs... valytoju. „Negaliu būti savo ūkio direktorius ir gauti už savo darbą atlyginimą, nes tai būtų traktuojama kaip interesų konfliktas", - tiesiai šviesiai paaiškina A. Vaupšas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai