Dabar tinkamas laikas skiepyti obelis ir kriaušes (fotoalbumas)
2013-05-03

Akademija (Kauno r.). Kiekvieną pavasarį augalų skiepijimo laikas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Kadangi pavasaris šiemet vėluoja, sėklavaisiusbus galima skiepyti ir iki gegužės vidurio, įsitikinęs ASU Agronomijos fakulteto dekanas doc. Viktoras Pranckietis (nuotr.).

„Obelis ir kriaušes galima skiepyti įvairiu laiku: ir pavasarį, ir vasarą, ir žiemą. Tačiau žinomiausias vaismedžių skiepijimo laikas soduose - balandžio pabaiga ir gegužės pradžia, kai po vaismedžių žieve yra sulčių, vyksta ląstelių dalijimasis, o dienos oro temperatūra pakyla per 10 °C.

Šiuo metu skiepijant obelis ir kriaušes sode, įskiepiai turi pakankamai laiko prigyti, o užaugę nauji ūgliai - sutvirtėti ir pasiruošti žiemai. Jei sodelis yra nedidelis, tai į vieną obelaitę ar kriaušę patartina įskiepyti po kelias ištvermingiausias žiemą veisles, pasirenkant pagal derėjimo laiką, vaisių skonį ir jų išvaizdą. Skiepyti galima įvairaus amžiaus vaismedžius, tačiau geriausiai prigyja skiepijant į ne vyresnes kaip 3 metų šakeles. Perskiepyti tikslinga tik sveikus, vešliai augančius vaismedžius", - teigia V. Pranckietis.

Vaderstad 12 05

Skiepijimo būdai

Pasak doc. V. Pranckiečio, ūglinio skiepijimo būdų yra daug, tačiau pavasarį dažniausiai skiepijama sudūrimo, požieviniu ir pridūrimo būdais. Skiepijant ūgliais naudojamos ūglių atkarpos su 1-3 pumpurais.

Paprastasis sudūrimas taikomas kai įskiepis ir poskiepis vienodo storio. Įskiepio ūglis, priešingoje apatiniam pumpurui pusėje, skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis, nei įskiepio skersmuo. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. Abu komponentai suglaudžiami, o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama stora, 10-11 mm pločio plėvelės juostele.

Skiepijant pagerinto sudūrimo būdu, žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo, o poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip, kad susidarytų liežuvėliai, kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Labai svarbu, kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. Padarytas liežuvėlis padidina poskiepio ir įskiepio brazdo sanglaudos ilgį, gaunamas didesnis auginamų ląstelių paviršius. Žaizda aprišama ištisai, neuždengiant pumpuro.

Pridūrimo būdu skiepijama, kai poskiepis storesnis už įskiepį. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. Poskiepis sodo žirklėmis nukerpamas norimoje skiepyti vietoje. Ant poskiepio šono, prie nukirpimo vietos, padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Skiepijant pagerinto pridūrimo (kaip pagerinto sudūrimo) būdu, kad komponentai tvirčiau laikytųsi, poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele, o likusios atviros pjūvių vietos plonai užtepamos sodo tepalu.

Požieviniu būdu skiepijami storesni už įskiepį poskiepiai, kai lengvai atsiskiria žievė. Poskiepis nukerpamas stačiai, viename jo šone išilgai, 2-3 cm ilgio pjūviu, perpjaunama žievė iki medienos. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele, o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. Šis būdas naudojamas, kai gerai atsikelia poskiepių žievė.

Įskiepiai

Skiepūgliai - vienmečiai, stiprūs ūgliai - imami iš sveikų veislinių vaismedžių, žiemos pradžioje, prasidėjus šalčiams arba pavasarį, prieš brinkstant pumpurams. „Per žiemą laikomi rūsiuose smėlyje, durpėse ar pjuvenose 0-2 oC temperatūroje ar sniego kaupuose arba buitiniuose šaldytuvuose, suvynioti į drėgną audinį, apsaugant nuo džiūvimo", - primena mokslininkas.

Įrankiai ir priemonės

Anot doc. V. Pranckiečio, skiepijimo darbui paruošiami ir švariai nuvalomi bei dezinfekuojami įrankiai: aštrus skiepijimo peilis, sodo žirklės. Taip pat reikės sodo tepalo ir polimerinės izoliacinės juostelės. Lipnios juostelės (vadinamosios „izoliacijos") naudoti nepatartina, nes ją nuimant, nuplėšiama ir ūglio odelė.

Kaip paruošti vaismedį?

Vaismedžių skiepijimui skirtos šakos patrumpinamos maždaug iki tinkamo storio. Skiepyti rekomenduojama į gerai apšviestas šakas ar viršūnę.

Kas lemia skiepijimo sėkmę?

„Skiepijant įsidėmėtina, kad skiepijimo sėkmė priklauso nuo pjūvių tikslumo, atlikimo greičio ir aprišimo kokybės. Pirmiausia ties pumpuru nupjaunamas poskiepis, nes jis yra nuolat maitinamas „iš apačios". Prieš skiepijimą būtina atidžiai apžiūrėti, ar nepašalę skiepūgliai. Požievinis sluoksnis turi būti žalias, o mediena - balta. Skiepijimo metu padaryta žaizda poskiepyje turi būti 3 kartus ilgesnė už ūglio skersplotį, - pastebi doc. V. Pranckietis. - Visa skiepijimo procedūra turi trukti ne ilgiau nei vieną minutę, kad neapdžiūtų įskiepis ir poskiepis. Dirbdami atsistokite taip, kad kristų šešėlis. Skiepijant bet kuriuo būdu reikia labai dėmesingai apvynioti skiepijimo vietą, šakelių galus patepti sodo tepalu. Teisingai užrišus skiepą, plėvelė turi blizgėti (nebūti matine), o po ja  - susidaryti rasa".

Kaip teisingai nupjauti įskiepį?

Skiepijimo peilis paimamas į dešinę ranką, suspaudžiamas keturiais pirštais, nykštį paliekant laisvą. Kaire ranka žemiau nupjovimo vietos laikoma šakelė. Dešine priglaudžiamas peilis aštriuoju kampu, didysis pirštas dedamas ant šakelės ir pjaunama traukiant į save. Kuo įstrižiau pjaunama, tuo didesnis nuopjovos plotas. Jis turėtų būti 4-5 cm ilgio.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai