Broliai ir sesuo įkūrė kooperatyvą
2014-04-02

Kelmė. Valentina, Vitalijus ir Albertas Brazai kartu su tėvais 1991-aisiais iš Rytų Vokietijos grįžo į senelių ūkį Kelmės rajone. Dabar visi trys ūkininkauja: dirba apie 600 ha žemės, laiko porą šimtų karvių ir tiek pat prieauglio. Samdo tuziną darbininkų. Jų ūkis parduoda daugiau kaip tūkstantį tonų pieno per metus. Sesuo ir broliai susibūrė į kooperatyvą „Kelmės agroservisas".

Tarp Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos

Jaunųjų ūkininkų tėvas Zenonas Brazas buvo žinomas kaip geras veterinarijos specialistas. Sėkmingai dirbo Kelmės rajono ūkiuose. Sovietmečiu pašauktas karinėn tarnybon į Rusiją, ten sukūrė šeimą. Vėlesni metai buvo vietos ieškojimas tarp Lietuvos ir Rusijos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Grįžo į tėvynę. Čia gimė vyriausias sūnus Vitalijus. Išvažiavo į Rusiją, Saratove gimė antras sūnus Albertas. Parvyko į Lietuvą, įsikūrė Pakruojo rajone. Čia gimė dukra Valentina. Ir vėl į Rusiją - Zenoną Brazą pakvietė dirbti į stambų ūkį, kurio teritorija buvo didesnė už visą Kelmės rajoną. Bet ir ten neliko - išvyko tarnauti karinio aprūpinimo būrio vadu į sovietinės kariuomenės dalinį Rytų Vokietijoje.

Kai iš Rytų Vokietijos armija buvo išvesta, o Lietuva atgavo nepriklausomybę, Brazų šeima grįžo į tėvų žemę.

Kibo į žemę

Brazai pradėjo kurti ūkį nuo 22 ha iš senelio paveldėtos žemės ir vienos karvės. Nusipirko fermą. Viename jos gale įsikūrė patys. Plušėjo visa šeimyna - ir tėvai, ir vaikai. Didino bandą, pirko žemės. Po aštuonerių metų ūkis sustiprėjo. Tuomet vidurinysis sūnus Albertas įkūrė savo ūkį.

Po penkerių metų jo pėdomis pasekė ir brolis Vitalijus. Dar po ketverių metų tėvai pasitraukė iš aktyvios žemės ūkio gamybos, perleidę ūkį dukrai Valentinai.

Dabar Albertas Brazas dirba 400 ha, Vitalijus ir Valentina - po 100 ha. Dalį dirbamų plotų jie nuomoja. Tačiau didžiuma - jau nuosava. „Mums pasisekė, nes didžioji dalis žemės yra vienoje vietoje, Nirplių ir Maneikių kaimuose, - pasakoja Albertas Brazas. - Didžiausias masyvas tarp Maironių ir Maneikių - 70 ha. Tik 200 ha mano ūkio žemės, kurią pirkau iš bankrutuojančios bendrovės, yra Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje."

Vitalijus, Valentina ir Albertas Brazai

Didelius žemės plotus susipirkti Brazams nebuvo lengva. Tuomet, kai hektaras žemės kainavo po 500 litų, trūko pinigų. Ūkis dar tik kūrėsi, reikėjo ir gyvulių, ir technikos, ir patalpų. Vėliau, kai bankai pradėjo skolinti pinigus žemei pirkti, žemė brango. Hektaras kainavo 1,5-3 tūkst. litų. Antroji brangimo banga kainas sukėlė iki 5 tūkst. litų už ha. Dabar tose vietose žemės hektaras kainuoja 6-7 tūkst. litų. Tačiau dirbdami kartu, ranka rankon, sesuo ir broliai kiekvienas savo ūkį sugebėjo auginti.

„Tėvai padėjo mums įleisti šaknis į senelių žemę, - sako Albertas. - Ūkininkavimas tapo mūsų gyvenimu. Pernai mūsų senelio ūkiui būtų sukakę šimtas metų. Tiek laiko tie pirmieji hektarai mūsų ūkio žemės priklauso Brazams."

Vienas stambiausių pieno ūkių

Šiuo metu Brazų pieno ūkis - vienas iš stambiausių Kelmės rajone. Per metus parduoda apie tūkstantį tonų žaliavos. Sesuo ir broliai nupirko ir modernizavo 4 fermas. Jose laiko 200 karvių ir panašų skaičių prieauglio.

„Vien fermoms reikėjo išleisti apie 2 mln. litų, - kalba vienu iš turtingiausių Kelmės rajono žmonių laikomas Albertas Brazas. - Įrengėme dvi melžimo aikšteles, pašarų stoteles, pirkome pašarų dalijimo įrangą, 4 šaldytuvus, pieno liniją ir melžimo įrangą. Reikėjo ir daugiau gyvulių. Iš pradžių bandą plėtėme patys prisiaugindami telyčių. Bet tokia plėtra būtų per daug ilgai užtrukusi. Todėl, kai sužinojau, kad vienas mūsų rajono ūkininkas atsisako pieno ūkio ir parduoda visą bandą, nupirkau.“

Albertas Brazas vadovauja ir kooperatyvui

Žaliavą ūkininkai parduoda kooperatyvui „Pienas LT". Už pieną gauna gerų pajamų. Pasak A. Brazo, bazinė kaina visuomet siekia 1 litą, o perskaičiavus - kartais net 1,5 lito. Būtent dėl gerų pieno žaliavos kainų praėję metai visų trijų Brazų ūkiams buvo pelningi.

Buhalteriją kiekvienas Brazų ūkis veda atskirai, tačiau dirba drauge. Naudojasi ta pačia technika. Jos pirko pasinaudoję ES parama.

Ūkis turi visą reikalingą šienavimo techniką, pakankamai traktorių, priekabų. Tik kukurūzų kombainą samdo. 50 hektarų kukurūzų augina pašarams. Tačiau dėl tiek nevertėtų pirkti specialios technikos.

Kol kas Brazų ūkiai nedaug augino javų. Dabar planuoja įtręšti pievas ir ganyklas. Pagerinus jų kokybę, reikės mažiau plotų pievoms ir ganykloms. Galės daugiau auginti javų.

Kooperatyvo direktorius

Beūkininkaudamas Albertas Brazas baigė Šiaulių universitetą. Čia studijavo ekonomiką, vėliau baigė viešojo administravimo magistrantūrą.

Vadybos studijas šiame universitete baigė ir sesuo Valentina. Brolis Vitalijus puikiai išmano techniką.

Sesuo su broliais bei dar vienas asmuo įkūrė kooperatyvą „Kelmės agroservisas". Albertas - šio agroserviso direktorius. Kooperatyvas turi galimybių brangiau parduoti grūdus, pigiau pirkti trąšas, turi kitų pranašumų. Kartais trąšomis aprūpina ir kitus ūkininkus.

Brazų ūkyje darbų netrūksta

Brazų ūkiuose dirba 13 samdomų darbininkų: melžėjų, šėrikų, mechanizatorių. Jeigu plėsis, reikės dar daugiau darbo jėgos.

Ūkininkai planuoja ateityje nupirkti tas žemes, kurias nuomoja. Todėl skeptiškai žiūri į valdžios planus Lietuvoje leisti pirkti žemę užsieniečiams. „Lietuvos ūkiai dar nėra labai stiprūs. Žemė kol kas juda. Ūkininkai mainosi plotais, parduoda kitame krašte paveldėtą žemę, perka tame krašte, kur patys ūkininkauja. Ūkius parduoda tie, kurie neturi kam ūkio perleisti. Tuo judėjimu gali mikliai pasinaudoti užsieniečiai, pakeldami žemės kainą tiek, kad Lietuvos ūkininkas nebeįpirks," - svarsto Albertas Brazas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai