Bitininkų prognozės neramios, bet optimistinės
2014-05-21

Kėdainiai/Kelmė. „Medaus Lietuvoje netrūksta ir artimiausiu metu netrūks. Bitininkų ir bičių daugėja, tačiau esama ir problemų", - sako Lietuvos žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriaus vedėjas dr. Jonas Balžekas. Šiųmetis pavasaris stebina permainingais ir netradiciniais orais. Kaip jie paveikia bites?

Jono Balžeko teigimu, pastaruoju metu bitininkų gretos Lietuvoje gana sparčiai plečiasi. Tam įtakos turi ir auganti medaus paklausa, ir teikiama parama medaus rinkėjams. „Norint bitininkauti reikia ir žinių, ir darbo, tačiau viską darant protingai galima surinkti gerą derlių ir pragyvenimui uždirbti. Džiugina kolegų bitininkų noras turėti sveikas bičių šeimas, kad jos neštų kokybišką medų. Tačiau kai kurie to siekia tiesiausiu ir ne visada teisingu keliu. Tokiais atvejais rezultatas yra trumpalaikis", - sakė patyręs bitininkas.

Šiųmetis pavasaris stebino permainingais ir netradiciniais orais. Kaip jie paveikė bites? Pasak J. Balžeko, peržiemojo bitės labai gerai, tačiau pavasario pradžia nebuvo palanki medaus nešimui.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Nors pavasaris atrodė gana ankstyvas, tačiau bičių jis nelepino. Bitutės sunkiai rinko medų, nes naktys buvo šaltos, o dienos vėjuotos. Tik pastaruoju metu medunešis pagerėjo, nes pasitaisė orai - dabar naktimis palyja, o dienos šiltos, tad žydintys augalai gana gausiai skiria nektarą", - sakė Jonas Balžekas

Anot  Bitininkystės sektoriaus vedėjo, kai kurie bitininkai kiek nualino bites, žiemai jas pamaitinę ne pačios geriausios kokybės invertuotu sirupu. „Tas sirupas labai palengvina bičių mitybą, tačiau jis turi būti geras. O geras kainuoja bemaž dvigubai brangiau negu patiems ruošti maistą iš paprasto cukraus. Nekokybiškas invertuotas sirupas greitai sukietėja ir bitės miršta iš bado, nors maisto aviliuose dar ir turi. Taigi norėdami žengti koja kojon su naujais produktais ir taupydami, bitininkai gali gana skaudžiai nukentėti", - skaudžia patirtimi dalijosi J. Balžekas.

Bitininkai neslepia optimizmo kalbėdami, jog Europos Sąjungos rekomendacijomis jau šįmet ūkininkai negalėjo sėti neonikotinoidais beicuotos rapsų sėklos (neonikotinoidais apsinuodijusios bitės praranda orientaciją, nes pažeidiama jų nervų sistema). „Rekomendacija labai gera, tačiau kai kurie ūkininkai sugudravo ir žieminius rapsus pasėjo dar iš senų pirkimų sėklos, kuri buvo beicuota neonikotinoidais. Kadangi stebėjimai bus vykdomi dvejus metus, vienus mes prarandame", - sakė J. Balžekas. Netinkama rapsų sėkla ne vienintelis bitininkų ir ūkininkų nesutarimo šaltinis. Gana dažnai šios pusės diskutuoja ir ginčijasi dėl įvairių purškimų.

„Dėl purškimų, kurie vykdomi prieš žydėjimą, insekticidais, mes kaip ir sutariame, tačiau dabar kyla nesutarimų dėl purškimų fungicidais, kurie reikalingi kovojant su grybais. Grybai augalus puola būtent tada, kai prasideda žydėjimas, tad purkšti reikia labai atsakingai. Mat šie preparatai per nektarą ir bites papuola į medų ir jį užteršia. O užteršto medaus nėra kam parduoti. Lietuvoje turime medaus perteklių, o į užsienį galime išvežti tik švarų, saugų ir sveiką medų", - konstatavo Bitininkystės sektoriaus vedėjas.

Bitininkas atviravo, kad tik paplitęs rapsų auginimas leidžia bitėms surinkti gausų medaus derlių: „Sovietmečiu rapsų beveik niekas neaugino, tada medaus viena šeima sunešdavo apie 20 kilogramų. Dabar geras bitininkas sulaukia ne mažiau 100 kg medaus iš vienos šeimos ir tai ne be rapsų augintojų pagalbos. Labai norėtųsi darnaus bendradarbiavimo su ūkininkais. gaila, kad jie siekia savanaudiškų tikslų - greito rezultato, negalvodami apie pasekmes. Manau, jog mažiau kiltų problemų, jei būtų kuo daugiau mažesnių ūkių, galinčių intensyvinti sėjomainą, o ne mušti derlių rekordus pilant chemiją į laukus."

Šiųmetį pirmąjį medų Instituto bitininkai žada sukti pora savaičių anksčiau negu pernai - birželio pirmomis dienomis. O kol nėra šviežio medaus, Instituto bityne gana nebrangiai, sumokėjus 10 litų už kilogramą, galima nusipirkti pernykščio.

Mažo bityno didelė nauda

Kelmiškis bitininkas Jonas Kmita užmiestyje laiko 12 šeimų bičių. Pernai jos sunešė 33 kibirus medaus. Šiemet dėl permainingų pavasario orų medaus derlius bus mažesnis. Matematikos mokslus studijavęs pedagogas suskaičiuoja ne tik medų, bet ir kitas bičių suneštas gėrybes. Bičių pikio prisodrinti garai padeda nuo kosulio, pikiuota drobę naudoja sąnariams gydyti,  labai plačios ir bičių vaško panaudojimo galimybės.

Anyžinio ir Tibeto lafantų, juozažolės, čiobrelių, raudonėlio, bandrenio, melisos, fecilijų, margainių, šalavijų, garstyčių lysvės, dobiliukų pievelės - tai Jono Kmitos bičių ganyklos. Bitininkas medingais augalais užsodina jų lysves, kad bitėms nereikėtų toli skristi.

J. Kmita laiko vietines (senosios lietuviškos veislės) bites. Joms nereikia taikytis prie lietuviško klimato, bet kai kurios šių bičių labai piktos. Net į aulinius batus įlenda ir įgelia. Ir medaus tik pustrečio kibiro į vieną avilį suneša. Tačiau bitininkas neieško svetimų kraštų veislių.

„Tie bitininkai, kurie užsiima verslu, laiko produktyvesnes bites. Jos - nepiktos, prineša daugiau medaus. Nepabėga spiečiai," - pasakoja Jonas Kmita

Jonas Kmita dirbo bitininkauti sugalvojo po to, kai iš žmonos tėviškės parsigabeno didelį ąžuolinį medsukį ir sukauptų knygų apie bitininkystę. Pradėjo nuo poros šeimų. Konsultuodavosi su patyrusiais bitininkais, lankė seminarus, bitininkų pasitarimus, įstojo į Bitininkų draugiją. 

Bitininkystė - jautrus ir subtilus darbas. Neišvengsi nuostolių. Kasmet žūsta po kelias šeimas. Po žiemos silpnesnes randa išmirusias. Be to, išeina spiečiai. Beveik kasdien kaimo sodyboje besidarbuojantis bitininkas sako pajuntąs, kada bitutės spiečia. Tuomet svarbu sugauti bitę motinėlę. Ją įviliojus į specialią dėžutę su senais koriais, paskui sulenda ir visas spiečius. Dėžutę su spiečiumi bitininkas palaiko vėsioje vietoje, o vakare suleidžia į tuščią avilį.

Kai ateina metas imti medų, bitininko laukia trys dienos sunkaus darbo. Medų reikia tą pačią dieną ir išsukti. Kitą dieną vėl toks pat medaus ėmimo ritualas.

J. Kmita medaus neveža į turgų. Vieno avilio pavasarinio medaus derlių pasilieka sau. Antro išdovanoja giminėms, pažįstamiems, kaimynams. Kitą medų išperka pažįstami. Patys atvažiuoja pas bitininką į namus. Neretai savo klientus bitininkas nusiveža į bityną, kad jie pamatytų, iš kur bitės neša medų.

Anyžiniai ir baltieji Tibeto lafantai – Jono Kmitos bičių ganyklos

Paprastai, visą metų "derlių" išperka iki Naujųjų metų. Priklausomai nuo medaus kiekio ir kainų bitės uždirba po tris keturis tūkstančius per metus. Jeigu medų vežtų į didmiesčio turgus, bitininkas uždirbtų daugiau.

Bitininkystė - malonus, bet nepigus užsiėmimas. Daug kainuoja susipirkti inventorių. Pavyzdžiui, tobulas elektrinis medsukis kainuoja keletą tūkstančių litų. Paprasto medsukio taip pat nenupirksi be tūkstančio litų. Aviliai - po kelis šimtus kainuoja. Dešimt avilių bitininkas pirko gavęs ES paramą.

O kiek dar reikia įvairiausio smulkaus inventoriaus! Dalį jo, žinodama tėvo aistrą bitėms, jam yra padovanojusi dukra.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai