Bitininkas svajoja gaminti midų
2014-07-29

Kėdainiai. Svetinga Jūratės ir Eriko Augustinavičių kaimo turizmo sodyba gamtos mylėtojams žinoma daugiau kaip dešimtmetį. Tačiau ji traukia ne tik aktyvaus poilsio mėgėjus, bet ir norinčius pasigilinti į medaus paslaptis, mat šeimininkas - patyręs bitininkas, svečius vaišinantis medumi ir jo produktais.

„Bitininkystė - mūsų šeimos tradicinis užsiėmimas. Mano mama patyrusi bitininkė. Draugauti su bitėmis ji pradėjo dar gyvuojant kolūkiams, kur prižiūrėjo bites, taip pat triūsė savame bityne. Brolis baigė bitininkystės mokslus, aš irgi nelikau nuošaly. Džiaugiuosi, kad draugystės su bitėmis tradicijas perduodame iš kartos į kartą - aš tą amatą perėmiau iš mamos, o iš manęs bitininkavimo paslaptis perima mano sūnus Marius. Iki šiol didžiausia bičių ekspertė ir patarėja mūsų šeimoje išliko mama. Ji padeda ir konsultuoja, kai tenka pasirūpinti maždaug 150 bičių šeimų bitynu", - atviravo E. Augustinavičius.

Medumi prekiauja mugėse

Dojus agro 19 09 10

Augustinavičiai - dažni įvairių mugių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dalyviai. Į jas keliauja ne tuščiomis, bet su medumi ir pačiais įvairiausiais jo produktais: pikiu, bičių duonele, žvakėmis bei praturtintu medumi. Neretai į keliones bitininkai pasiima ir keletą butelių savos gamybos midaus.

„Kiekvieno bitininko garbės reikalas pasigaminti midaus", - sako E. Augustinavičius. Bitininkas prasitarė, kad dabar laikomų jo bičių šeimų pakanka, tačiau netolimoje ateityje jo šeimos bitynas gali plėstis, mat jau kuris laikas intensyviai dirbama, kad pagaliau pavyktų gauti licenciją oficialiai ir legaliai gaminti midų.

E. Augustinavičius draugystę su bitėmis perėmė iš mamos

„Aš nesu bitininkas pramonininkas, kuris spaudžia bites, kad jos duotų kuo gausesnį medaus derlių. Džiaugiuosi, jei šeima suneša bent po 60 kilogramų medaus. Nenoriu bičių kankinti ir smarkiai įdarbinti", - sakė E. Augustinavičius. Jis prisipažino, jog labiausiai mėgsta įvairiaskonį miško medų, kurį bitutės suneša iš įvairių skirtingų augalų.

„Kartais sėdžiu, skanauju medų ir bandau atspėti, kokių augalų nektaras dominuoja. Ne visada pavyksta nustatyti, nes susimaišo įvairių augalų skoniai ir kvapai. Šie metai bitininkams gana sudėtingi. Pavasaris buvo permainingas. Kai augalai pražydo, bitės dar nebuvo sustiprėjusios ir daug medaus nesunešė. Vėliau užklupo lietūs, kurie leido tik prasimaitinti bitėms. Gausesnio medaus derliaus laukiame iš liepų ir rapsų", - sakė bitininkas.

Nori atgaivinti tradicijas

„Mano svajonė - mažoji midaus gamykla. Joje norėčiau pagaminti iki 10 tūkstančių litrų midaus. Gaila, tačiau visai nelikę midaus pažinimo kultūros. Kai pasisuka kalbos apie šį gėrimą, dažnas galvoja, kad tai labai stiprus alkoholinis gėrimas, tačiau taip nėra. Tikro tradicinio midaus stiprumas svyruoja nuo 12 iki 16 laipsnių. Manau, kad mano misija būtų švietėjiška. Noriu populiarinti šį gėrimą", - planais dalijosi patyręs bitininkas.

E. Augustinavičius jau keleri metai gyvena midaus gamybos bandymuose. Pasak jo, visi bitininkai turi savas šio gėrimo receptūras. „Midaus skonis ir stiprumas priklauso nuo daugelio faktorių: nuo to, kiek jame medaus, koks jis. Aš pasitelkiau mamos receptą ir savąjį midų vadinu kunigaikščių gėrimu, nes jis nestiprus, bet labai išraiškingas. Jei midus gaminamas tik iš medaus, jis nėra kažkuo išskirtinis. Medus turi saldumo, kad pasigamintų alkoholis, tačiau toks nuogas gėrimas neturi išraiškos. Aš savajį midų skaninu kadagio uogomis ar apyniais. Bandymų yra buvę labai įvairių. Vieni eksperimentai pavyko, kiti - ne", - sakė E. Augustinavičius.

Brangi pagrindinė žaliava

Bitininkai žino, kad kuo daugiau į midų dedama medaus, tuo jis būna stipresnis ir brandesnis. Midaus gamyba nėra pigus užsiėmimas, nes pagrindinė jo gamybos žaliava - medus - gana brangus.

„Midus kaip vynas, kuo ilgiau laikomas, tuo labiau subręsta. Saldžiausią midų brandinu ne trumpiau ketverių metų, tačiau galima midų brandinti ir porą metų, tada jis būna lengvas.

Medų ir jo produktus Erikui parduoti padeda žmona Jūratė

Midus - labai savotiškas gėrimas. Jis arba patinka, arba ne. Tarpinio varianto nėra. Pastebėjau, kad midaus vertė turi būti pagauta gamybos procese, bet ne laikyme. Šio gėrimo skonį pagerina sultys. Mes kol kas mėgaujamės paprastu midumi, o lenkai jau pasilepina ir putojančiu šiuo gėrimu", - sakė bitininkas.

Anot E. Augustinavičiaus įteisinti midaus gamybą nėra paprasta. Jis jau keleri metai tiesia kelius licencijai gauti. „Manau, kad ilgai jau nebesitęs mano klajonės po valdiškus koridorius ir bandymai įrodyti, kad nesiekiu kažko nusikalstamo", - sakė E. Augustinavičius.

Domisi midaus istorija

Augustinavičių šeima ne tik ruošiasi midaus gamybai, bet ir domisi jo istorija. „Kuo daugiau pradėjau skaityti apie midų, tuo įdomesnių dalykų sužinojau. Pasirodo, kai midumi kai kas slopindavo karus. Kai įsiplieskus mūšiams kunigaikščiai sulaukdavo kitos kariaujančios pusės pasiuntinių, tai labai atsakingai rinkdavosi, kuo juos vaišinti. Jei norėdavo karą pratęsti, tada svečius vaišindavo alumi, kuris pažadindavo agresiją ir jokių taikos susitarimų nepavykdavo rasti. Visai kitaip situacija susiklostydavo, jei kariūnai nebenorėdavo mūšių. Tada jie su svečiais išgerdavo midaus, kuris atpalaiduodavo ir nuteikdavo taikiems susitarimas", - vieną įdomesnių pastebėjimų papasakojo bitininkas.

Midus, atsiradęs prieš kelis tūkstančius metų, neretai vadinamas šiaurės Europos vynu. Midus žmonijai buvo žinomas anksčiau negu vynas ar alus. Persijoje ir Indijoje midus jau buvo gaminamas prieš 8000 metų, senovės Kinijoje ir Irane midaus gėrimai pradėti gaminti 7000-5400 metai pr. Kr.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai