Baltijos šalių grūdų augintojai planuoja mažesnius negu pernai derlius
2013-06-25

Bauskė/Kėdainiai/Pasvalys. Pasaulinės maisto ir prekybos organizacijos (FAO) gegužės mėnesio javų rinkos prognozėmis, 2013-2014 m. pasaulio mastu tikimasi užauginti 6,6 proc. daugiau nei praėjusį sezoną grūdų, tačiau Baltijos šalių žemdirbiai šiemet planuoja 10-20 proc. mažesnį derlių. Grūdų augintojų pajamos bus mažesnės ir dėl smukusių grūdų supirkimo kainų.

Nors kviečių branda pralenkė daugiamečius vidurkius ir vėlyvas pavasaris greičiausiai neturės įtakos javapjūtės pradžiai, tačiau užsitęsusi žiema išretino žieminių kviečių pasėlius, daugiau ar mažiau nukentėjo ir žieminiai rapsai. Pasvalio r. žemės ūkio bendrovės „Pasvagra" vadovo Stanislovo Algirdo Kepuraičio teigimu, ūkyje žuvo 20 proc. kvietrugių, 12-15 proc. žieminių rapsų, šiek tiek nukentėjo ir žieminiai kviečiai.

„Derliai bus mažesni negu pernai 10-15 proc., bet didesni negu vidutiniai. Ūkyje vidutiniškai prikuliame 6 t/ha žieminių kviečių ir 3,2-3,3 t/ha žieminių rapsų. Pernai žieminių kviečių derlius siekė 7 t/ha", - teigia S. A. Kepuraitis. Anot jo, 2 700 ha ploto ūkyje dedama nemažai pastangų javų derlingumui padidinti ir išlaidoms mažinti: taikoma tikslioji žemdirbystė, tręšiama pagal azoto jutiklių teikiamus duomenis, o kad nuostolių dėl nepalankių klimato sąlygų būtų mažiau, pasėliai draudžiami.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Stanislovo Algirdo Kepuraičio teigimu, praėjusieji metai buvo dosnūs ir derliumi, ir grūdų supirkimo kainomis. „Tokių pat kaip pernai kainų tikėtis nevertėtų. Jau pardavėme apie 30 proc. naujo derliaus grūdų. Daugiau iš anksto realizuoti būtų rizikinga", - įsitikinęs ūkio vadovas

Jei orai leis nuimti derlių, Labūnava laukia rekordo

Praėjusius grūdų derliumi rekordinius metus Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovas Antanas Jonynas tokiais nevadina. „Mes pernai kūlėme tik apie 6 t/ha kviečių. Gaila buvo žiūrėti į vėtrų išguldytus, liūčių priplaktus augalus. Daug grūdų taip ir liko laukuose. Nors pasėliams atidavėme tiek, kad į aruodus byrėtų ne mažiau kaip 8 t/ha. Taigi, patyrėme nuostolių", - prisimena A. Jonynas.

Labūnavos žemės ūkio bendrovės žieminiai kviečiai brandina 8 t/ha derlių

Vertindamas mūru stovinčius žieminius kviečius bendrovės pirmininkas skaičiuoja, kad derlius, jei oro sąlygos neiškrės jokių nemalonių pokštų, bus apie 8 t/ha. „Tokiu atveju mums šie metai būtų rekordiniai. Nors ir baiminomės, nes šiemet buvo net trys pavasariai, žieminių kviečių pasėliai atsigavo. Deja, žieminiai rapsai neatrodo taip gražiai, kaip norėtųsi ir tokio pat kaip pernai - virš 5 t/ha - derliausi nesitikime", - patyrusia akimi pasėlius vertina daugiametis ūkio vadovas.

Antanas Jonynas šiemet tikisi rekordinio kviečių derliaus

Labūnavos žemės ūkio bendrovėje dirbama per 2 800 ha žemės. Žieminių kviečių plotas užima 700 ha, žieminių rapsų - 300 ha. Po 400 ha apsėta vasariniais kviečiais ir rapsais, 200 ha - miežiais. Kukurūzų pasėlis siekia 300 ha, iš jų pusė ploto skirta grūdams.

Prognozuoja mažesnį negu pernai, bet didesnį už vidurkį derlių

Kaimyninėje Latvijoje situacija panaši kaip ir Lietuvoje. Kur ne kur neišgyveno žieminiai rapsai, ekstremalus pavasaris išretino žieminius kviečius, o vasarojus, nors ir pasėtas vėliau, branda neatsilieka nuo įprastų metų.

Praėjusiais metais viename iš didžiausių Latvijos ūkių „Uzvara lauks" kai kuriuose laukuose buvo pasiektas absoliutus rekordas - 13,2 t/ha, o vidutiniai derliai siekė beveik 7 t/ha. Ūkio agronomo Sergejaus Kotanenkos nuomone, šiųmečiai derliai nepasieks tokių aukštumų: „Užsitęsęs pavasaris padarė savo. Žiūrint į laukus, tikėtina, kad derliai bus mažesni apie 15 proc."

Sergejaus Kotanenkos vertinimu, šiemet į „Uzvara lauks" aruodus bus supilta apie 15 proc. mažiau grūdų

„Uzvara lauks" dirbama beveik 6 000 ha. Bauskės apylinkėse įsikūręs ūkis kadaise buvo didžiausias cukrinių runkelių auginimo ūkis Rytų Europoje. Jų plotas siekė net 1 tūkst. ha, o kvota - 36 tūkst. t šakniavaisių. Nelikus cukrinių runkelių, „Uzvara lauks" laukus „užkariavo" kviečiai - jų siekia beveik 3 300 hektarų.

Kad Latvijoje šiemet laukiama mažesnių derlių, patvirtina ir žemės ūkio kooperatyvo „Latraps" vykdomasis direktorius Edgaras Ruža (Edgards Ruža): „Pasėliai retesni, todėl prognozuojama 15-20 proc. mažesnė grūdų gamyba".

Nepaisant to, E. Ruža spėja, kad net ir kuliant mažiau negu pernai, šie metai pagal grūdų kiekį gali būti antroje vietoje, nes praėjusiais metais latviai užaugino gerokai daugiau kviečių negu įprastais metais - daugiau kaip 1,5 mln. t (užpernai 920 tūkst. t, 2010/2011 - 850 tūkst. t.).

Edgaro Ružos nuomone, Latvija turi didelį potencialą padidinti grūdų gamybą, šalyje dar daug nedirbamos žemės

Pasak kooperatyvo direktoriaus, Latvijos grūdų augintojai stengiasi auginti aukštos kokybės maistinius kviečius. Pagal grūdų eksporto apimtis Latvija užima penktą vietą Europos Sąjungoje. E. Ruža pastebėjo, kad užsienio verslo partneriai vis labiau pasitiki šalies verslininkais ir grūdams išplukdyti siunčia didelės talpos laivus.

Praėjusią savaitę Lietuvos ir Latvijos pasėlius apžiūrėjo grupė stipriausių Europos grūdų supirkėjų

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai