Ar neliks kaimas be darbininkų
2008-02-11

Akademija (Kauno r.), vasario 11 d. Žemės ūkyje dirba daugiausia pagyvenę asmenys ir labai nedaug jaunimo, todėl išmirus senajai kartai, kaimui gresia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, perspėja mokslininkai.

Prieš septynerius metus šalyje buvo aukštas nedaro lygis, darbdaviai galėjo rinktis 1 darbuotoją iš 10 norinčiųjų dirbti. Dabar darbo jėgos trūksta. Darbdaviai skundžiasi, kad specialistų parengimas neatitinka reikalavimų, darbuotojai neina dirbti, nes darbas jiems nepatrauklus, pirmiausia, mažai apmokamas. Darbdaviai argumentuoja atsisakymą kelti atlyginimą pretendentų nemokėjimu ir nesugebėjimu atlikti reikalingą darbą. Tai tarsi užburtas ratas.

Žemės ūkio sektoriaus darbo rinkoje yra didelis darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas: darbuotojų yra per daug, tačiau atskirų profesijų dirbančiųjų labai trūksta. Kai kurių profesijų paklausa 10–12 kartų viršijo pasiūlą. Apie tai kalbėta Lietuvos žemės ūkio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų situacijai darbo rinkoje.

Užimtumas žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje per 1998–2007 metus sumažėjo nuo 19,2 iki 11,5 proc. Tačiau jis vis dar yra per aukštas, o dirbančiųjų šiame sektoriuje indėlis bendrojo vidaus produkto gamybą santykinai žemas.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Arūnas Pocius, vertindamas darbo pasiūlos ir paklausos žemės ūkyje tendencijas, pastebėjo, kad šiame sektoriuje labai trūksta atskirų kategorijų nekvalifikuotų darbuotojų. Tai netiesiogiai rodo, kad žemės ūkyje nepakankamai sparčiai diegiamos naujos technologijos. Šalyje vyraujantys smulkūs ūkiai nepajėgūs diegti mokslo ir technikos naujovių gamyboje.

Kita vertus, dalies profesijų darbuotojų per daug, pavyzdžiui, 2005 m. laisvų darbo vietų žemės ūkio technikos mechanikams ir traktorininkams mašinistams darbo biržoje net nebuvo užregistruota, o 1 nekvalifikuotam derliaus nuėmėjui teko 32 laisvos registruotos darbo vietos.

Situacija žemės ūkyje ypatinga ir dėl santykinio darbuotojų pertekliaus – pastarieji juda iš agrarinio sektoriaus į kitas veiklos sferas: statybos, pramonės, paslaugų. A. Pocius atkreipė dėmesį į tai, kad nekvalifikuotų darbuotojų poreikio mažėjimas žemės ūkyje – teigiama tendencija.

Stambėjant ūkiams, ateityje gali išaugti kvalifikuoto samdomo darbo poreikis. Žemės ūkyje dirba daugiausia pagyvenę asmenys ir labai nedaug jaunimo, todėl išmirus senajai kartai, gali atsirasti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

Darbo jėgos Lietuvoje sumažėjo ir dėl emigracijos. Neoficialiais duomenimis, iš šalies išvyko 380 tūkst. piliečių. Tačiau kaimas kenčia ir dėl vidinės migracijos procesų. Anot A. Pociaus, vyksta teritorinė darbo migracija – didieji šalies ekonomikos centrai Vilnius ir Klaipėda „siurbia“ darbo jėgą iš mažesnių teritorijų.

LŽŪU prorektorius Jonas Čaplikas konferencijoje pristatė žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio tyrimų naują metodologiją. Ji skiriasi nuo tradicinio požiūrio, pagal kurį žemės ūkis tapatinamas vien su pirmine žemės ūkio gamyba. LŽŪU mokslininkai, remdamiesi šia metodika, pamėgino prognozuoti specialistų poreikį artimiausiais metais.

Žemės ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai gvildeno žemės ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų rengimo problemas, nužvelgė tendencijas, akcentuodami, kad žemės ūkio išsilavinimo svarba vis didės.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką planuojate ūkyje 2020-aisiais?
Orai