Apleistas žemes iš žemėlapio trina miškas
2013-05-06

Kelmė/Tauragė/Lazdijai. Nenašių, apleistų ir pažeistų žemių savininkai vis dažniau nepalieka likimo valiai šių plotų ir, pasinaudoję ES parama, įveisia mišką. Nors jaunuolynų šeimininkai labiau pabrėžia ne finansinę, o moralinę miško įveisimo naudą, želdinamas plotas sparčiai artėja prie 50 tūkst. hektarų.

Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" parama pasinaudojo 1 728 žemės savininkai, jų želdinamas plotas siekia 16,6 tūkst. ha.

Pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" gauta 1961 paraiška, šios paramos gavėjai mišką želdina 32,7 ha plote.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kelmė pirmauja veisiant miškus

Per pastaruosius trejus metus Kelmės rajone įveista beveik 1,5 tūkst. ha miško. Rajonas pirmauja Lietuvoje pagal įveisiamų miškų plotus.

Ūkininkai mišką veisia dėl kalvotų Žemaitijos vietovių, dėl nenašių žemių. Be to, Kelmės rajone gyvena labai daug garbaus amžiaus žmonių. Jie neturi jėgų dirbti žemę, o miškas reikalauja ne tiek daug priežiūros.Tačiau specialistai baiminasi, kad ateityje, pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms, gali trūkti žemės pasėliams ir gyvulininkystei.

Užvenčio seniūnijoje, Kolainiuose, gyvenanti ūkininkė Daiva Stelmakova užsodino 10 ha miško. „Ten buvo mano senelių ir jų kaimynų žemė, - pasakoja moteris. -Žemės - nenašios, tik 29 balai, be to, žemės ūkio technikai privažiuoti beveik neįmanoma. Gyvulius nuginti į tokias ganyklas taip pat sudėtinga. Todėl užsodinau mišku..."

Labai akivaizdžios naudos, pasak ūkininkės, iš miško veisimo nėra. Tik tam kartui, kai gauni išmoką. Ūkininkė kasmet mišku apsodindavo po kelis hektarus.Šį darbą pradėjo prieš penkerius metus. Sodino mišrų mišką: kur drėgniau - juodalksnius, kur sausiau - ąžuoliukus, beržus, pušis ir egles.

Viename plote, kur žemė molinga, medeliai nunyko. Apie 1000 teks atsodinti.

Ne seniūnija, o urėdija

Užvenčio seniūnijos ūkininkai mišku užsodina nedidelius plotus - po 2-3 ha, tačiau miško įveisė vos ne kiekvienas ūkininkas. „Greitai galės vadintis ne Užvenčio seniūnija, o Užvenčio urėdija", - juokauja Kelmės rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus.

Žemę susigrąžino vyresnio amžiaus žmonės. Daugelio vaikai gyvena užsienyje. Nėra kam dirbti žemės. Su mišku paprasčiau. Kelerius metus papluša, kol medeliai įkimba į žemę, o kai sutvirtėja, darbo mažiau, o išmokas už netektas pajamas iš žemės ūkio naudmenų vis tiek gauna. Penkerius metus mokama už miško priežiūrą, vėliau - kompensacija dėl prarastų pajamų už žemės ūkio naudmenas.

Džiaugsmas susipynęs su nerimu

Tauragės rajono Laumasargių ūkininkė Zita Skarulskienė turėjo kiek daugiau kaip 12 ha ūkininkauti netinkamos žemės, o mišką įveisė 10,5 ha plote - per sklypą driekiasi elektros linija, be to, aplink jaunuolyną palikta suarta apsaugos juosta.

„Buvo labai šlapia vieta, kai palydavo, ilgai telkšodavo ežerai, o ant kalniuko sausesniais metai viskas išdžiūdavo. Drėgni metai - derliaus nėra, sausi metai - irgi derliaus nėra. Dešimt metų vartėme tą žemę, sėjome, tačiau naudos nebuvo, todėl ir nusprendėme sodinti mišką", - sako Z. Skarulskienė.

Skarulskiai savo žemėje sodino kelių rūšių medžius. Šlapioms vietoms rinkosi juodalksnius, aukštesnėse vietoje stiebiasi beržiukai ir ąžuoliukai. Ūkininkei nereikėjo konsultacijų, kur ką sodinti - vyras ne vienus metus dirbo Tauragės miškų urėdijoje, sukaupė daug vertingos patirties.

Mišką laumsargiškiai įveisti pradėjo užpernai. Visus darbus atlieka Zitos vyras ir netoliese gyvenantis suaugęs sūnus. „Medeliai jau spėjo ūgtelėti, kai kurie aukštesni už mane ir vyrą", - sako ūkininkė. Šį pavasarį teko atsodinti pelių nugraužtus ir dėl kitų priežasčių neperžiemojusius medelius. Tūkstantis beržiukų - tokie šiųmečiai nuostoliai. Pirmaisiais metais užsodino 2,5 ha, per žiemą praktiškai visi medeliai iššalo, pavasarį teko viską iš naujo atsodinti.

Nors kitos išeities ir neturėjo, Z. Skarulskienė džiaugiasi pasirinkimu. Anot moters, jau ir permainos pastebimos - ten, kur telkšodavo balos, akivaizdžiai sausiau. „Medeliai spėjo ūgtelėti, širdis džiaugiasi matant savo darbo rezultatą", - pasitenkinimo neslepia ūkininkė.

Tačiau jaunuolyno savininkės džiaugsmas susipynęs su nerimu. Didžiausias rūpestis - kad jaunuolynas neužsiliepsnotų, nes aplinkui žmonės degina žolę. Nesvarbu, kad palikta 3 m apsaugos juosta, stipresnis vėjas gali atnešti kibirkštį. Jeigu miškas užsidegtų, Skarulskiai tikriausiai nesiryžtų dar kartą atsodinti viso ploto. „Darbo daug, o finansinė nauda - minimali. Parama priklauso nuo medelių ir darbų kiekio. Tiksliai ir negalėčiau pasakyti, kiek gavau, nes miškas padalintas į kelis sklypus, mokėjimus gavome per kelis kartus. Ką buvome įdėję - atidavė. Kainavo ir planai, ir projektai, ir ribų nustatymai, ir ženklinimai", - vardija moteris.

Laukuose mišką įveisti sunkiau

Lazdijų rajono gyventojų Angelės ir Gintauto Sventickų žemė - apie 8 ha - kalvota ir nederlinga, vyrauja smėlis ir žvyras arba sunkus dirvožemis.

„Pasitarę su šeima, dalį sklypo nusprendė apsodinti mišku. Kaip miškininkas nenorės sodinti miško", - sako Gintautas Sventickas. Pirmuosius medelius Sventickai pasodino 2008-aisias ir per tris pavasarinius miškasodžius mišką įveisė visame ūkininkauti netinkamame plote.

Šiuo metu Sventickai augina 5,2 ha miško. Želdiniai labai įvairūs, jų pasirinkimą nulėmė dirvožemis. Gintautas pats rengė planus, ruošė dirvožemį, įsigijo sodinukų ir juos pasodino.

„Mišką įveisti laukuose gerokai sunkiau nei atkurti plynas kirtavietes. Iš medelyno atvežtam daigeliui nelengva prisitaikyti prie netipiško dirvožemio. Skiriasi ir klimato sąlygos - laukuose nėra nei užuovėjos, nei pavėsio, netrūksta įvairių žvėrių ir graužikų. Jaunuolyne apsigyveno stirnos, įsirengė netgi gulėjimo vietas. Nors medelius tepame repelentais, stirnos nuskabo spygliuočių viršūnes, į paaugusias pušeles patinai mėgsta trinti ragus ir sužaloja medelius", - problemas vardija miško savininkas.

Kasmet kiekviename plote Sventickams tenka atsodinti apie 15 proc. medelių - tai ne tik papildomi rūpesčiai, bet ir išlaidos. Atsodinimui tenka panaudoti priežiūrai skirtas lėšas. Už pirmąjį įveistą plotą Sventickai gavo 5,4 tūkst. Lt išmoką už ha, už ąžuolyną, kurį sodino mažiau palankioje ūkininkauti žemėje, - 16 tūkst. Lt už ha.

„Tačiau čia jau ir sodmenų kainos didesnės, nemažai investicijų reikalauja ąžuoliukų apsaugos priemonės: tinklo apsaugos ir kuoliukai kiekvienam medeliui. Įveistam miškui prižiūrėti kasmet penkerius metus mokama nuo 1,3iki 2,2 tūkst. Lt už ha. Iš pradžių paramos lėšos atrodo įspūdingai, tačiau kai viską padarai ir įvertini savo šeimos fizinį darbą, gali atsakyti paprastai - šiaip sau Europa pinigų nemoka", - teigia G. Sventickas.

Mišką sodino patys,surengę talkas ir pasikvietę keletą giminaičių. Jei laiką būtų įmanoma atsukti atgal, azarto būtų mažiau. „Net ir būdamas miškininku negalėjau realiai įvertinti, kiek nuostolių patirsim dėl žvėrių, graužikų ir klimato sąlygų. Be to, sodmenys, dirvos paruošimas brangsta kasmet", - sako miškininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai