Ko reikia tiksliojo ūkininkavimo pradžiai
2021-03-01

Akademija, Kėdainių r. Ko reikia, kad ūkis pradėtų taikyti tiksliąsias technologijas, nuo ko reikėtų pradėti? Kas yra tiksliojo ūkininkavimo pagrindas? Ūkio duomenys ir jų taikymas, moderni technika, o gal gebėjimas efektyviai visai tai sujungti į nenutrūkstamą procesą?

Koncentruotai ir detaliai atsakyti į šiuos klausimus ėmėsi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras, nusprendęs organizuoti renginių ciklą tiksliosios žemdirbystės tematika.

Praėjusį ketvirtadienį vyko pirmasis įvadinis šio ciklo renginys – nuotolinė atvira diskusija „Tikslusis ūkininkavimas – ūkio duomenys ir jų realus pritaikymas“. Prie renginio prisijungė daugiau kaip 200 klausytojų.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Be LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro specialistų, renginyje tiksliajam ūkininkavimui reikšmingas mašinas ir technologinius sprendimus pristatė keturios žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės.

Kiekviena jų susitelkė į skirtingą techniką, išskirdama šiuolaikinių mašinų tiksliojo ūkininkavimo galimybes: bendrovė „East West Agro“ pristatė javų kombainus ir derlingumo žemėlapių svarbą, „Väderstad“ – šiuolaikinių sėjamųjų valdymo naujoves ir galimybes ne tik tręšti, bet sėti kintamomis normomis, „Biržų žemtiekimas“ – asortimente turimų dviejų skirtingų gamintojų trąšų barstomąsias, „Dotnuva Baltic“ – lygiagrečiojo ir automatinio vairavimo funkcijas.

Pradžia - dirvožemio tyrimai

Duomenų rinkimas visų pirma prasideda nuo dirvožemio tyrimų. Pasak LŽŪKT vyresniojo augalininkystės specialisto Gintauto Klevinsko, kalbant apie dirvožemio tyrimų naudą, galima išskirti keletą dalykų: didesnį derlių, galimybę subalansuoti maisto medžiagų kiekį dirvožemyje ir jo rūgštingumą, dirvožemio potencialo išnaudojimą, sąnaudų mažinimą ir tikslumą.

Tikslumas labai svarbus dirvos mėginių paėmimui. Šį procesą būtina tiksliai susiplanuoti pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį. Negali būti maišomas priesmėlis su moliu, nes tokiu atveju rezultatai bus netikslūs ir tai turės didelės įtakos vėlesniuose tų duomenų panaudojimo etapuose. Granuliometrinė sudėtis nustatoma pagal elektroninį sluoksnį naudojantis GIS sistema.

„Ne vienų metų patirtis rodo, kad reali konkrečių laukų, kuriuose imami mėginiai ir daromi dirvožemio tyrimai, granuliometrinė sudėtis atitinka elektroninį sluoksnį“, – pastebėjo G. Klevinskas, pridurdamas, kad duomenų tikslumui taip pat svarbus yra ėminių tankumas, tinkama paėmimo metodika, GPS įranga.

Kaip gautą informaciją pritaikyti praktiškai

Atlikus dirvožemio tyrimus, kaip gautą informaciją ir rezultatus pritaikyti praktiškai? G. Klevinskas į šį klausimą atsakė remdamasis konkrečių ūkių pavyzdžiais.

Štai vienas ūkininkas negauna norimo derliaus, nes augalai lauke prastai auga. Jis galvoja, kad to priežastis – rūgštus dirvožemis, žemas pH, todėl reikia laukus pakalkinti ir viskas turėtų susitvarkyti.

„Tačiau ištyrus dirvožemį matyti, kad dirvoje labai mažai judriojo fosforo, o pH neutralus arba artimas neutraliam, tad ir maisto medžiagų pasisavinimas tinkamas. Vadinasi, pagrindinė problema – fosforo trūkumas, todėl reikia arba didinti standartinę normą, arba pasidarius tręšimo planą atiduoti tiek, kiek reikia balansui sutvarkyti“, – pasakojo specialistas, pateikdamas ir antrą pavyzdį.

„Ūkininkas galvoja, kad dirvoje yra mažai maisto medžiagų. Tyrimas rodo, kad didžiojoje lauko dalyje judriojo fosforo yra didžiuliai kiekiai, tik keliose vietose – labai maži. Kodėl tokie kardinalūs pokyčiai?

Ten, kur fosforo mažai, nustatomas ir žemas pH, vadinasi, augalams dirvoje nėra prieinamos formos fosforo. Tad pirmiausia reikia lauką kalkinti, o vietose, kur fosforo daug, tręšimą mažinti arba iš viso jį praleisti“, – sprendimą pateikė G. Klevinskas, konkrečiais pavyzdžiais parodydamas, kad neturint dirvožemio tyrimų rezultatų galima padaryti nemažai klaidų ir patirti nuostolių.

Tad tręšiant kintama norma pagal tręšimo planus, sudarytus remiantis dirvožemio tyrimo rezultatais, subalansuojamas fosforo ir kalio kiekis dirvožemyje, jo rūgštingumas. Maisto medžiagų balansui dirvožemyje pasiekti paprastai prireikia kelerių metų. Iš pradžių trąšoms išleidžiamos sumos tręšimui vienoda ir kintama norma gali beveik nesiskirti, didžiausias skirtumas – į dirvožemį patenkančių veikliųjų medžiagų kiekis.

„Iš pradžių tiksliai tręšiant nebūtinai bus taupomos sąnaudos. Jei didelis maisto medžiagų trūkumas, galima išleisti ir daugiau nei tręšiant vienoda norma, tačiau derlius bus gaunamas didesnis, suvienodės maisto medžiagų kiekis dirvožemyje, dėl ko vėliau ūkininkauti taps lengviau ir pelningiau“, – tręšimo kintama norma naudą pabrėžė G. Klevinskas.

Skaitmeninės duomenų rinkimo galimybės

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centras vadovasLukas Šapranauskas papasakojo apie palydovų ir dronų gaunamus duomenis ir jų panaudojimo galimybes.

Pasak jo, tokių duomenų pagrindas multispektriniai vaizdai. Norint pasinaudoti palydovų duomenimis, daug informacijos galima rasti internete. Žemės ūkyje dažniausiai naudojami dviejų palydovų – Landsat ir Sentinel – duomenys. Kadrai paprastai daromi kas 5 dienas, vienas kadras apima visą Lietuvos dalį, jei būna debesuota, kadrų gali nebūti ir visą mėnesį. Palydovų kadrų raiška – 10 m, kai kurių net 30 m per pikselį.

Daug didesnes galimybes analizei suteikia dronų skydžiai ir jų metu užfiksuoti kadrai. Tiesa, drono skrydžiui reikia iš anksto pasiruošti, nustatyti tiek pakilimo, tiek ir nusileidimo vietą, įvertinti situaciją, nes galimos įvairios kliūtys (medžiai, stulpai, stendai). Tačiau dronų vaizdai gerokai  ryškesni – jų raiška 12 cm per pikselį, be to, padaroma ir daugiau kadrų.

„Pavyzdžiui, 14 ha lauke su paprastu 70 proc. persidengimu 12 cm/px raiška surenkama per 700 kadrų. Vėliau panaudojus šiuos kadrus nustatomi tam tikri parametrai“, – pastebėjo L. Šapranauskas.

Pasak jo, vienoje vietoje esantį, pvz., 60 ha lauką, jei palankios oro sąlygos, t. y. nelyja ir nevėjuota (pavojinga skristi ir kadrai nekokybiški, jei vėjo greitis siekia 10 m/s ir daugiau), dronu galima apskristi per pusvalandį, įskaitant į šį laiką pakilimą ir nusileidimą.

Apdorojus palydovų ar dronų duomenis, galima gauti NDVI – normalizuoto augmenijos skirtumo indekso – žemėlapius, kurie parodo augalų gyvybingumą. NDVI žemėlapiuose akivaizdžiai matyti tarpinių pasėlių nauda, pvz., zona, kur augo žirniai, yra žalesnė, joje sukaupta daugiau azoto, tad ir augalai gyvybingesni.

Be to, šiuose žemėlapiuose galima matyti drenažus, pagal juos galima rengti tręšimo planus, lauką suskirstant į tam tikras zonas. Dažniausiai dronų skrydžiai NDVI žemėlapiams sudaryti atliekami rudenį, spalio–lapkričio mėnesiais, kad pagal juos būtų galima parengti ankstyvo pavasario tręšimo planą.

„Palydovų duomenimis galima pasinaudoti ir įsigyjant ar nuomojant naują lauką. Verta pasižiūrėti lauko gyvybingumo istoriją, ar jame auginti augalai buvo gyvybingi, kur probleminės vietos ir pagal tai nuspręsti, ar tas laukas jums tinkamas ir reikalingas. Galbūt ši informacija padės susitarti ir dėl kainos“, – dar vieną skaitmeninių duomenų pritaikymo galimybę pabrėžė LŽŪKT atstovas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai