Vilnius. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, mėsos ir jos produktų suvartojimas vienam Lietuvos gyventojui sieka 104 kg: kiaulienos – 54 kg, paukštienos – 39, jautienos ir veršienos – 6 kg. Lietuva kiaulienos užsiaugina 45 proc., pienu apsirūpina 155 proc., jautiena – 277, paukštiena – 110 proc.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2022 m. programos „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gyvulininkystės sektoriui skirta 419 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – daugiau nei 386 mln. Eur (93 proc.)  atiteko pieninių ir mėsinių karvių augintojams.

Per 8 metus kiaulininkystei teko 1,7 mln. Eur (0,4 proc.) investicinės paramos lėšų. Problemos kiaulininkystėje atsiliepia ir mėsos perdirbimo sektoriuje – neišnaudojami pajėgumai, prarandamos darbo vietos, konkurentams užleidžiamos rinkos.

Šios tendencijos neramina kiaulių augintojus. Lietuvos kiaulių augintojų asociacija kelia klausimą, ar valdžios politika atitinka vartotojų, piliečių ir valstybės poreikį.

Asociacijos teigimu, kiaulių augintojai norėtų dažniau pasinaudoti parama, tačiau kol kas jiems sudaromos pernelyg apsunkintos sąlygos. Prioritetiniai balai skiriami tiems, kurie niekada nėra gavę paramos, jauniems ūkininkams ar tiems, kurie susikooperuoja. Dabartiniai kiaulininkystės ūkiai dažnai pagal savo struktūrą paprasčiausiai nesurenka minimalių balų kiekio, tad ir pretenduojančiųjų ar patenkančių į paramą nėra daug.

Asociacija siūlo keisti prioritetinių balų tvarką, paramos prieinamumą ir labiau akcentuoti tas sritis, kurių pagaminama produkcija Lietuva nesugeba visiškai apsirūpinti.