Salyklinių miežių rinkoje - užtenka
2014-08-04

Smulkūs aludariai žaliava nesiskundžia ir salyklinių miežių plotų neskaičiuoja. Šiemet ūkininkų ir bendrovių laukuose salykliniais miežiais apsėta  beveik 12 tūkst. ha daugiau negu pernai (2013 metais  - 27 300,55 ha, 2014 m. - 39 096,06 ha), tad žaliavos salyklo gamintojams turėtų užtekti  ir eksportui, ir Lietuvos alaus rinkai, išgyvenančiai ne pačius geriausius laikus.

Lietuviško salyklo gamintojo UAB „Maltosa"  direktorius Valerijonas Kožemiako   pirmojo salyklinių miežių derliaus tikisi sulaukti rugpjūčio pradžioje. Bendrovei ruošti elevatorių naujam derliui nereikia, nes grūdai čia superkami ištisus metus. „Mūsų elevatoriai dirba visą laiką, bet žaliavos daugiausia superkame vasarą. Kiek įmanoma, tiek talpiname, o kitą dalį ūkininkų prašome palaikyti pas save," -  sako Valerijonas Kožemiako.

Direktoriaus teigimu, UAB „Maltosa"  per metus superka apie 40 t salyklinių miežių.  To kiekio bendrovei  pakanka užpildyti  vietos ir eksporto rinką.  Daugiausia salyklinių miežių bendrovei priaugina Biržų, Pakruojo, Joniškio,  Kėdainių r. ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.  Salyklinių miežių kainos vidurkis  praėjusiais metais buvo 650-660 Lt už toną, o apie naujo sezono derliaus supirkimo prognozes dar nekalbama.  Bet kokiu atveju jos bus aukštesnės nei paprastų miežių kainos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Daugiau kaip pusę pagaminto lietuviško salyklo išvežame į užsienį. Kiekiai labai svyruoja. Kai gauname didelių užsakymų, daugiau eksportuojame. Šiemet Estijoje užsakymų sumažėjo, Vokietijoje padaugėjo," - sako  Valerijonas Kožemiako.

Direktoriaus teigimu, jų įmonės  gamybos apimtys auga, bet Lietuvoje salyklo poreikis nedidėja. 

Salykliniai miežiai - ne kiekvienam

Buvęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas Romas Majauskas  salyklinių miežių jau seniai neaugina - neapsimoka dėl per aukštų kokybės reikalavimų.  „Kažkada auginau, bet buvo gana sudėtinga įvykdyti keliamus baltymų, drėgmės ir kitus reikalavimus. Dabar parduodu kaip pašarinius ir ramu," - tvirtina ūkininkas.

Švenčionių rajono Antonijaus Jundo ūkio laukuose šiemet bręsta  230 ha salyklinių miežių, kurių derlius bus kuliamas šią ar kitą savaitę. Ūkininko nuomone, pasėliai gražūs, atitinkantys visus kokybės kriterijus - dar nėra buvę tokių metų, kad salyklinius miežius jam tektų parduoti kaip pašarinius.

Ūkininko teigimu, salyklinius miežius labiau apsimoka auginti didesniems ūkininkams, turintiems džiovyklas ir elevatorius. „Javapjūtės metu salyklo gamintojai greitai pripildo savo elevatorius ir neturi galimybių priimti grūdų ilgam saugojimui. Jeigu drėgnumas aukštesnis nei 14 proc.  salyklui netinka, reikia džiovinti.  Mes tam turime visas galimybes: džiovyklą, elevatorių. Mums nesunku grūdus laikyti ūkyje tiek, kiek reikia," - sako  Antonijus Jundo, tvirtindamas, kad auginti salyklinius miežius apsimoka dėl jų supirkimo kainos, kuri bent 100 - 150 litų būna didesnė nei pašarinių.

Alaus rinkoje - štilis

Lietuvos  aludariai jau seniai patys negamina pagrindinio alaus ingrediento - salyklo,  ir neaugina apynių, be kurių alus neįgautų savo skonio.  Salyklą jie perka iš Švenčionėlių bendrovės „Maltosa"  bei  Panevėžio bendrovės „Viking Malt", o apynius - iš užsienio, nes Lietuvoje jie neauginami. Nors karštosiomis vasaros dienomis pilstomo alaus pardavimai šokteli, bet bendro pagyvėjimo rinkoje nesimato. Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkės Linos Šileikienė  nuomone, verslo sąlygos smulkiesiems aludariams prastėja dėl nepalankių aludariams įstatymų.

„Kiekvienais metais mums vis bloginamos sąlygos. Pirmiausia panaikintos akcizo lengvatos, paskui uždrausta parduoti alų didesnėje nei 1 litro taroje, sumažintas alkoholio kiekis. Dabar laukia užstato sistemos finansavimas, pareikalausiantis papildomų investicijų,"  - sako Lina Šileikienė.

„Alus - kaip ledai. Vasarą prasideda pardavimo sezonas. Daugiau perka ledų, daugiau ir alaus. Kai ateina vasara, stengiamės užsidirbti, kad ir žiemą būtų iš ko gyventi. Mažosios alaus daryklos neturi didelio pelningumo. Visur dirba šeimos nariai," -  sako Pakruojo A. Grigonio IĮ alaus daryklos direktorė Kristina Grigonienė, patvirtindama, kad miežių salyklą įmonė perka pagamintą, tik esant individualiems užsakymams  gamina jį vietoje. 

„Kai tu gauni kokybiško lietuviško salyklo, kokio net pačiam ne visada pavyksta pasidaryti, tai neapsimoka vargti. Kiekvienas prisitaikome prie esamos situacijos. Apynius parsivežame iš svetur. Jeigu būna toks užsakymas, kad viskas turi būti lietuviška, einame ieškoti lietuviškų  apynių. Atrandame," - šypsosi Kristina Grigonienė. 

Tuo tarpu „Linkuvos" alaus gamintojai  didelio pardavimų pagyvėjimo  nepastebi ir vasarą. „Kiek vežėme žiemą į barus, tiek ir dabar vežame. Daugiau užsidirbame iš vasarą vykstančių renginių, kur pasijaučia didesnis alaus pardavimo kiekis. Čia labiau perkamas nefiltruotas nepasterizuotas  alus.  Jis brangesnis už įprastą, bet populiaresnis," - sako „Linkuvos"  alus direktorė  Reda Mozūrienė, kurios šeimoje alų gamina jau kelios kartos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai