Basf A1 27 02 24 Basf 27 02 24 m1
Rinka
Rusiškų grūdų srautai į ES auga trigubu tempu
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Ryga. Šiemet Latvijoje smarkiai išaugo grūdų, ypač kukurūzų, importas iš Rusijos. Ir šioje pozicijoje Latvija tapo lydere visoje ES. Šalies žemės ūkio ministras Armandas Krauzė šią situaciją pavadino neleistina.

Kaip žinome, Europos Sąjunga Rusijai po jos sukelto karo Ukrainoje įvedė didelio masto sankcijas, tačiau jos nėra susijusios su žemės ūkio produktų eksportu. Nepaisant to, kad į ES nebepatenka daugybė rusiškos produkcijos, yra prekių kategorijų, kurios importuojamos į ES ir vis dar generuoja didžiules pajamas šalies agresorės Rusijos ekonomikai.

Sankcijos netaikomos gyvūnų pašarams, ypač kukurūzams, saulėgrąžų išspaudoms ir kitiems panašiems žemės ūkio produktams, dėl kurių Rusija konkuruoja su Ukraina pasaulio rinkose.

Bioversija m7 2024 02 22

O Ukrainos – iki karo buvusios taip pat vienos didžiausių pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotojų – prekyba gerokai apsunkinama, nes Rusija visaip blokuoja ukrainietiškų grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų, pažymi portalas ukragroconsult.com.

Rusija naudojasi susiklosčiusia situacija. Pavyzdžiui, rusiški kviečiai dabar jau sudaro 24 proc. pasaulio kviečių eksporto. O prieš rusų invaziją į Ukrainos teritoriją šis skaičius siekė tik 16 proc.

Prekybos apimtys auga kartais

Latvijos centrinio statistikos biuro duomenys rodo, kad rusiškų žemės ūkio produktų importas į šalį sparčiai augo. Pavyzdžiui, daržovių – nuo 51 mln. Eur 2021 m. iki 142 mln. Eur 2022 m. Maisto produktų importas taip pat padvigubėjo – iki 115 mln. eurų.

Tuo pat metu smarkiai auga ir rusiškų kukurūzų importas – 2021 m. jis sudarė tik 61 tūkst. t, o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius pasiekė 213 tūkst. tonų.

Latvija taip pat greitai pradėjo importuoti įvairius saulėgrąžų šalutinius produktus: išspaudų pernai buvo įvežta 8 kartus daugiau nei ankstesniais metais, ir prekybos apimtys toliau auga.

Lygiai taip pat netikėtai Latvija tapo pagrindine rusiškų džiovintų žirnių importuotoja: jų prekybos apimtys pernai padidėjo 4 kartus.

Tik dėl minėtų 3 rūšių produktų importo į ES Rusijos ekonomika pernai gavo 135 mln. Eur, o per pirmuosius 7 šių metų mėnesius ši suma viršijo 105 mln. eurų.

Vyko žurnalistinis tyrimas

Spalio pradžioje Latvijos valstybės saugumo tarnyba televizijos laidoje „De facto“ patvirtino, kad jos dėmesį patraukė padidėjęs grūdų ir žirnių importas iš Rusijos, tačiau plačiau komentuoti šio klausimo negalėjo, rašo Tvnet.lv.

Latvijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis, šiemet iš Rusijos 4 šalies įmonės importavo kukurūzus, 5 – žirnius, 6 – išspaudas. Tarnyba netyrinėja, kokios konkrečios įmonės įveža į Latviją rusišką žemės ūkio produkciją, tačiau gali matyti kiekius ir rūšis.

Aišku, didžioji į Latviją importuotos rusiškos produkcijos dalis nelieka vietos rinkoje, o nukeliauja į kitas ES šalis.

Latvijos televizijos laidoje „De facto“ buvo nurodyta, kad didžiausių pašarų didmenininkų užsienio prekybos statistikos tendencijos atitinka apyvartos augimą, ypač vienos įmonės – „Avrora Baltic“. Prieš karą jos apyvarta siekė 53 mln. eurų, o pernai – beveik 180 mln. eurų.

Iki karo ši įmonė dar buvo Rusijos bendrovės „Rugsėjis“ filialas Latvijoje. Minėta įmonė registruota Lipecko srityje. Praėjus mėnesiui po Rusijos invazijos į Ukrainą bendrovės akcijos buvo visiškai perregistruotos Latvijos piliečiui ir įmonės valdybos nariui.

Nukenčia vietos žemdirbiai

Importą iš Rusijos aštriai kritikavo Latvijos ūkininkų organizacijos. Kaip pažymėjo vienos jų – kooperatyvo VAKS valdybos pirmininkas Indulis Jansonas, dėl pigesnių rusiškų grūdų importo nukenčia vietos žemdirbiai.

Kaip rodo statistiniai duomenys, per pirmuosius 8 šių metų mėnesius ES valstybės narės iš Rusijos importavo 31 proc. daugiau kviečių ir kukurūzų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tai sudarė 739 tūkst. t importo prieaugį. Šiuo metu didžiausios rusiškų grūdų importuotojos ES yra Latvija, Italija ir Graikija, o didžiausius augimo tempus, kaip minėta, demonstruoja Latvija.

Spalio pabaigoje Latvijos žemės ūkio ministras A. Krauzė ES žemės ūkio tarybos posėdyje paragino Europos Komisiją įvertinti rusiškų žemės ūkio produktų importo poveikį šalims, tiesiogiai besiribojančioms su Rusija, ir visai ES grūdų pramonei. Ministras pasiūlė pradėti diskusijas dėl Rusijos žemės ūkio produktų importo į ES uždraudimo.

Latvijos žemės ūkio ministerija pažymi, kad pastaruoju metu padidėjo neigiamas grūdų importo iš Rusijos poveikis Latvijos grūdų pramonės konkurencingumui tiek vidaus, tiek eksporto rinkose. Prognozuojama, kad 2023–2024 m. Rusija turės trečią pagal dydį kviečių derlių savo istorijoje, o gamybos sąnaudos bus mažesnės nei ES, todėl Latvijos augintojams bus dar sunkiau konkuruoti.

Parengta: pagal užsienio spaudą
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos