Pesticidų registracija – it kamuoliuko atmušinėjimas
2013-06-04

Kaunas. Lietuvos daržininkai, grūdų ir rapsų augintojai ne pirmi metai patiria nuostolių dėl to, kad šalyje nėra registruota pakankamai tinkamų pesticidų. Augintojai, stokodami tinkamų augalų apsaugos produktų ypač mažais plotais auginamiems augalams, susiduria su keliomis problemomis. Tačiau pesticidų sąrašas papildomas retai, o jų registracija primena kamuoliuko atmušinėjimą.

Panašios bėdos kamuoja ir Skandinavijos ūkininkus. Tuo tarpu Lenkijoje yra kur kas platesnis pesticidų pasirinkimas, todėl šios šalies ūkininkai turi geresnes konkurencines sąlygas.

ES teisės aktai suteikia galimybę praplėsti pesticidų sąrašą netgi per pesticido registracijos kitoje šalyje narėje pripažinimą. Problemos sprendimo būdų ieškota Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo posėdyje. Jo nariai nusprendė, kad pesticidų registracijos darbo grupė tęstų darbą, tačiau jai vadovauti turėtų žemės ūkio viceministras.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas susirinkusius informavo, kad šalyje yra registruota 300 augalų apsaugos produktų: 142 pavadinimų herbicidų, 93 fungicidų, 20 insekticidų, 19 beicų bei 37 augalų apsaugos produktai neprofesionaliam naudojimui. Registruoti pesticidą kainuoja 1,8 tūkst. Lt.

Dojus agro 19 09 10

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjas Jonas Grigaliūnas (nuotr. pirmas kairėje) tikino, kad pesticidų spektras nepraplečiamas ne dėl tarnybos kaltės

2012-2013 m. VAT įregistravo 11 augalų apsaugos produktų sodo ir daržo augalams – 9 pavadinimų herbicidus ir po vieną fungicidų ir moliuskocidų. Taip pat išduota 29 leidimai prekiauti analogiškais augalų apsaugos produktais, iš jų 12 skirti naudoti sodo ir daržo augalams.

Sprendimą išduoti leidimą VAT priima per 45 darbo dienas nuo paraiškos ir reikiamų dokumentų gavimo. Analogiški augalų apsaugos produktai gali būti tiekiami rinkai ir naudojami iš kitų ES valstybių narių, jei savo sudėtimi yra tapatūs augalų apsaugos produktui, kuris jau yra registruotas Lietuvoje.

Be to, išplitus kenksmingiems organizmams, kurių negalima sunaikinti turimais registruotais augalų apsaugos produktais, VAT išdavė 120 dienų naudojimo leidimą fungicidui Merpan 80 WG obelų ir kriaušių apsaugai nuo rauplių.

Dėl to, kad šalyje nėra pakankamai registruotų pesticidų, kenčia ne tik žemdirbiai, bet ir šalies biudžetas. Kriminalistų skaičiavimais, maždaug trečdalis Lietuvoje naudojamų pesticidų yra klastotės. Teigiama, kad Lietuvoje nelegalių pesticidų parduodama už 20 mln. eurų, o šio šešėlinio verslo atstovai nemoka mokesčių.

Ekskomisarų biuro Prekių ženklų apsaugos grupės vadovas Rimgaudas Pilka mano, kad prekybos nelegaliais pesticidais mastai gerokai didesni. Anot jo, ūkininkai ieško įsigyti augalų apsaugos priemonių pigiau, ypač jei mato, kad derlius bus mažesnis. 2010 m. atlikta ūkininkų apklausa parodė, kad 22 proc. jų naudojo padirbtus pesticidus.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos pirmininkė Zofoja Cironkienė  (nuotr. pirma kairėje) tvirtina kad  naujų augalų apsaugos produktų registracija nesuinteresuota ne tik Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija, bet ir augalų apsaugos priemonių kompanijų atstovai

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) nuomone, naujų augalų apsaugos produktų registracija nesuinteresuota ne tik Valstybinė augalų apsaugos priemonių registracijos komisija, bet ir augalų apsaugos priemonių kompanijų atstovai. „Apie pasenusius ir kontrabandinius pesticidus, manau, net neverta diskutuoti, jeigu mes nenorime nuodyti savęs, vartotojų ir aplinkos, kurioje gyvename. Būtina kovoti su kontrabandiniais ir kuo plačiau informuoti visuomenę apie naudojamus nesaugius pesticidus kaimyninėje Lenkijoje. Diskutuoti ir siekti ES teisės aktų keitimo, kad būtų leista naudoti pesticidus be jokių apribojimų, manau, yra ne tas kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – rašoma LDAA rašte ŽŪR.

Pasak asociacijos atstovų, Lietuvos problema yra ta, kad nėra institucijos, kuri esant pesticidų kompanijų nesuinteresuotumui, imtųsi preparato paruošimo vienai ar kitai registracijos formai procedūrų. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje – žemės ūkio konsultavimo tarnybų konsultantai ne tik konsultuoja augintojus, ieško būdų, kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų, bet ir atlieka parengiamąjį darbą pesticidams registruoti. Nuošalyje nelieka ir bandymų stotys, kurios atlieka pesticidų efektyvumo vertinimą.

„Kai tik augintojai Lietuvoje pareiškia, kad jiems reikalingas vienas ar kitas pesticidas, VAT ir pesticidų kompanijos nusišalina, VAT iš augintojų pareikalauja, kad jie pateiktų visus reikalingus duomenis analogiško pesticido registravimui ar jo naudojimo išimties tvarka. Ar čia augintojo darbas? Augintojų organizacijų uždavinys gali būti tik identifikuoti problemas, padėti rasti finansavimą šiai veiklai. Išvada būtų tokia – ŽŪR prezidiumo posėdyje privaloma svarstyti šį klausimą, tačiau jam būtina gerai pasiruošti, posėdyje turėtų dalyvauti aukščiau paminėtos institucijos, kurios turėtų Lietuvoje tinkamai atlikti savo darbą, iš anksto susidėlioti, kas ir ką turėtų daryti, kad ES Reglamentų teikiamos galimybės pesticidų sąrašo praplėtimui būtų efektyviau panaudotos”, – teigiama LDAA rašte.

Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja, pripžįsta,kad daržininkų ir sodininkų  paminėtos problemos egzistuoja ir šiandien, o proveržio tikėtis sunku

Problema, kaip pripažino ŽŪR prezidiumo posėdžio dalyviai – „sena kaip atkurta Lietuvos Nepriklausomybė”. Prieš pusantrų metų jai spręsti įkurta darbo grupė. Jos veikloje dalyvaujanti Alma Valiuškaitė, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja, teigia, kad LDAA rašte paminėtos problemos egzistuoja ir šiandien, yra labai įsisenėjusios, o greitų sprendimų  ar proveržio tikėtis neįmanoma.

„Mums pavyko pakeisti reglamente numatytą nuostatą dėl mažais plotais auginamų augalų. Jie buvo mažesni kaip 3 tūkst. ha padidinti iki 5 tūkst. ha. Pakeitimą inicijavome dėl to, kad augalų apsaugos produktų atstovybės galėtų paprastesne tvarka registruoti ir joms tai kainuotų šiek tiek mažiau”, – sakė A. Valiuškaitė. Pasak jos, bendrovės geranoriškai nusiteikusios plėsti pesticidų spektrą, tačiau jas stabdo sugriežtėjusi tvarka ir reikalavimai ES.

Tuo tarpu Zofija Cironkienė, LDAA pirmininkė teigė, kad ES reglamentai lyg ir leistų turėti platesnį augalų apsaugos produktų spektrą, jei būtų suinteresuota institucija reikalingai dokumentacijai parengti. Tačiau pareiškus, kad reikia vieno ar kito pesticido, prasideda stumdymas vieni nuo kitų.


Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė siūlė problemai spręsti efektyviau išnaudoti pirmininkavimo ES laikotarpį

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai