Kova už derlių – iki paskutinių sekundžių
2019-05-23

Pakruojis. Žemės ūkyje – kaip sporte: už pergalę kovoti reikia iki paskutinių sekundžių. Tokiais žodžiais prasidėjo Pakruojo rajone vykusi BASF „Agroforumo“ lauko diena.  

Šie metai – ir vėl neeiliniai: žemdirbiams tenka ieškoti sprendimų ir pritaikyti technologijas sausiems ir karštiems pavasario orams, netikėtai mestelėjusiems dar ir stiprių šalnų.

Iki derliaus brandos dar daug laiko ir daug laukiančių darbų laukuose, tad neatsitiktinai BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys žemės ūkio verslą prilygino sportui, kai nė minutei negalima atsikvėpti iki pat finišo.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„BASF komandos Lietuvoje siekis ir tikslas – užtikrinti jūsų darbo pergalę“, – patikino BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys, kviesdamas susirinkusius žemdirbius pasidairyti po Pakruojo rajono bendrovės „Kalpokų ūkis“ ir Vaiškonių žemės ūkio bendrovės laukus ir drauge aptarti javų bei ankštinių augalų apsaugos ir Clearfield rapsų auginimo technologijų aktualijas.

Pakruojo rajone organizuota antroji BASF Agroforumo lauko diena prasidėjo Pakruojo dvaro salėje ir sulaukė 170 žemdirbių dėmesio

Kviečiai: dėmesys vėliavinio lapo apsaugai

Bendrovė „Kalpokų ūkis“ žieminių kviečių šiemet augina net 1 100 ha. Pagrindinės veislės – Skagen, Vikaras DS ir sena gera Širvinta 1. Jų auginimo technologijoje yra du stiprūs fungicidiniai purškimai ir du purškimai augimo reguliatoriais.

Kviečių Skagen priešsėlis buvo žirniai, sėta rugsėjo 8 dieną, 5 mln. daigių sėklų/ha. Kelios dienos po sėjos tręšta NPK 10–26-26 (300 kg/ha), peržiemoję kviečiai kovo pabaigoje pamaitinti 210 kg/ha amonio salietros, tada balandžio 8 d. dar duota 200 kg/ha amonio sulfato. Balandžio 23 d., kai kviečiai buvo BBCH 27 tarpsnio, pasėlis nupurkštas augimo reguliatoriumi Cycocel 1,2 l/ha ir karbamidu 8 kg/ha.

Po savaitės dar kartą purkšta augimo reguliatoriumi ir herbicidu, gegužės 6 dieną patręšta amonio salietra (150 kg/ha), kitą dieną fungicidinei apsaugai panaudota šio sezono naujiena – Priaxor Power Pack (1 vnt./10 ha) ir herbicidas Avoxa 1,8 l/ha. Gegužės viduryje kviečiai pamaitinti amino rūgščių ir mikroelementinėmis trąšomis.

Ekspertas iš Danijos Stefanas Elingeris (Stefan Ellinger) ir BASF verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė pakomentavo situaciją Skagen veislės kviečių lauke: kviečiai yra stiebo ilgėjimo tarpsnio pabaigoje, laukiama, kol visiškai išsikleis vėliavinis lapas – jis labai svarbus būsimo derliaus formavimui

„Kviečiai labai gerai peržiemojo ir pavasarį atrodė puikiai. Paskui juos pradėjo veikti sausra, todėl krūmijimas buvo nelabai stiprus. Kai kurie iš stiebų pasirodė labai vėlai, tik tada, kai sulaukė lietaus. Augalai negalėjo pasisavinti azoto, nes trūko drėgmės. Ant lapų matyti šalnų pažeidimai“, – dabartinį kviečių vaizdą apibūdino Ekspertas iš Danijos Stefanas Elingeris.

Jis pridūrė, kad du iš eilės pavasariai labai sausi tiek Lietuvoje, tiek Danijoje, todėl kaip niekad svarbu įvertinti ne tik tai, kas yra virš žemės, bet ir kas slypi giliau. Būtina padaryti viską, kad iš rudens susiformuotų stipri šaknų sistema. Tam reikia trijų svarbiausių dalykų: pasėti anksčiau – rugsėjo pirmoje pusėje, kruopščiai paruošti dirvą ir sėklos guolį, sėklai beicuoti naudoti gerą beicą. Pavyzdžiui, beicas Kinto Plus leis pirmas dvi savaites aktyviai vystytis šaknims.

Tyrimai rodo, kad vėliavinis lapas užaugina 45 proc. kviečių derliaus. Juo didesnis žalias vėliavinio lapo paviršius, tuo gausesnis derlius. „Labai svarbu išsaugoti 2–3 viršutinius lapus žalius 5–7 savaites, kol vyksta grūdų užsipildymas. Žaliuose lapuose vykstanti fotosintezė išnaudoja saulės energiją, gamina krakmolą ir baltymus, ir taip užtikrina didesnį derlių“, – paaiškino ekspertas iš Danijos.

Viskas, kas gali pažeisti vėliavinį lapą (grybinės ligos, kenkėjai, cheminiai nudeginimai ir t. t.), turės neigiamos įtakos derliui. „Ypač atsargiai tręškite skystosiomis trąšomis ir vadinamaisiais turbokokteiliais, kad nenudegintumėte vėliavinių lapų. Svarbu purkšti anksti ryte arba vakare, niekada – vidurdienį. Viršutinius lapus reikia globoti kaip kūdikius“, – kalbėjo S. Elingeris.

Ekspertas atkreipė dėmesį ir į tinkamiausio purškimo laiko parinkimą. Būtina įvertinti latentinį ligų periodą: pavyzdžiui, septoriozės požymiai gali išryškėti tik praėjus 2–3 savaitėms po užsikrėtimo, kviečių dryžligė – po savaitės. Gydomąjį veikimą turintys fungicidai gali sustabdyti ligos plitimą latentiniu (paslėptuoju) periodu prieš pasirodant požymiams ir „išvalyti“ lapą nuo ligos sukėlėjų bei saugoti nuo naujos infekcijos. Apsaugos trukmės skirtumas tarp silpno ir gero fungicido yra maždaug 2–3 savaitės.

Žemdirbiams informacija apie inovacijas augalų apsaugos srityje visada aktuali

BASF atliekamas augalų ligų monitoringas Dotnuvoje, Rumokuose, Joniškėlyje, Vėžaičiuose rodo, kad šiemet kviečiuose plinta septoriozė, miltligė, kai kuriose veislėse – dryžligė. Apibendrintai visas kviečių ligas S. Elingeris dalina į dvi dalis: vienų užkratas daugiausia plinta per dirvą (varpų ir lapų septoriozės, dryžligė (DTR), varpų fuzariozė), o kitų – su vėju (miltligė, geltonosios ir rudosios rūdys). Su vėju plintančių ligų sporos gali atskristi iš labai toli (tarkime, Danija geltonųjų rūdžių užkrato gauna iš Anglijos).

S. Elingeris atkreipė dėmesį į naują javų fungicidą Priaxor. Viena iš jo veikliųjų medžiagų piraklostrobinas turi savybę didinti derlių net ir nesant ligų – tarp danų žemdirbių labai populiaru jį naudoti ne tiek dėl apsaugos nuo ligų, kiek derliaus didinimui (duoda 200–600 kg/ha derliaus priedą). Šiemet, kai orų sąlygos ekstremalios, Priaxor itin aktualus dar ir dėl to, kad jis pagerina vandens pasisavinimą, sumažina streso hormono kiekį augaluose, didina atsparumą nepalankioms sąlygoms.

Rapsai ir pupos kenčia nuo sausros

Sausra Pakruojo apylinkėse lėmė labai netolygų vasarinių rapsų sudygimą – vieni augalai turi 3–4 lapelius, kiti yra dar tik bedygstantys, treti apskritai vis dar nulinio augimo tarpsnio. BASF agronomas vadybininkas Tomas Karkazas pabrėžė, kad orų šiltėjimas ir kritulių stoka verčia keisti požiūrį į piktžolių kontrolę rapsų pasėliuose. Dėl drėgmės stokos herbicidų likučiai skyla lėčiau ir rapsai nuo to labai kenčia (fitotokso reiškinys). Matyt tai turėjo įtakos tokiam sparčiam „švaraus lauko“ arba Clearfield technologijos išpopuliarėjimui tarp vasarinių rapsų augintojų – šiemet iš 10 ūkių 9 rinkosi būtent ją.

Pasirinkus Clearfield technologiją, net ir sausringomis sąlygomis lengva kontroliuoti piktžoles rapsų pasėliuose, patikino BASF agronomas vadybininkas Tomas Karkazas

Nuo šiemet BASF pasiūloje yra InVigor prekinis ženklas – tai vasarinių ir žieminių rapsų veislės, kurios skirtos „švaraus lauko“ technologijai. Šių rapsų pasėliuose piktžolės naikinamos herbicidu Cleravo. Ūkininkų, kurie jau išbandė šį veislių ir herbicido derinį, atsiliepimai labai geri – Cleravo sunaikina tas piktžoles, kurios paprastai rapsų pasėliuose kelia daugiausia problemų: garstukus, svėres, balandas, trikertes žvagines, čiužutes. Purkšti rekomenduojama tik mažas ir aktyviai augančias piktžoles, o oro temperatūra turi būti aukštesnė negu 5 laipsniai šilumos.

„Kodėl verta rinktis InVigor rapsų hibridus? Pirmiausia dėl labai švarios sėklos, atsparumo ligoms, gerai išvystytos šaknų sistemos, spartaus augalų augimo, greitesnio atsigavimo pavasarį, stabilaus derliaus, didžiausio aliejaus kiekio“, – privalumus vardijo T. Karkazas. Aliejingumas kol kas nėra supirkėjų labai akcentuojamas, tačiau ateityje šis rodiklis bus svarbus.

Nuo sausros kenčia ir pupos. 550 ha dirbančios Vaiškonių ŽŪB vadovas Ričardas Gerbenis sako, kad šiemet pupoms skirta 30 ha plotas. Pupos Vertigo pasėtos balandžio 5 dieną, sėklos norma – 0,5 mln. daigių sėklų/ha. Prieš sėją patręšta kompleksinėmis trąšomis, kartu su sėja – amonio sulfatu (200 kg/ha). Naudoti herbicidai Stomp ir Basagran. Atsitiktinai lauke likus nenupurkštai vietai, joje gausiai matyti piktžolių: usnių, varnalėšų ir kitų, o štai visas laukas švarus.

Birželio mėnesį dar planuojama pupose du kartus panaudoti fungicidą Signum ir insekticidą Fastac. Beje, Signum dažnai ūkininkai vadina ankštinių augalų fungicidų karaliumi – dėl itin gero jo efektyvumo. Danijoje atlikti tyrimai rodo, kad Signum naudojant per du kartus (žydėjimo pradžioje ir pabaigoje), gaunamas didesnis derliaus priedas.

„Šiemet pupose matyti daug išgraužimų. Kai kurie ūkininkai galvoja, kad tai veislės ypatumai. Ne, tai sitonų darbas, reikia naudoti kontaktinį insekticidą „Fastac“, – pastebi BASF agronomas vadybininkas Vilius Venskutonis

Įprastos technologijos šiemet augalams gali būti per skaudžios

Šiemet matyti nemažai apdegintų laukų, nes žemdirbiai yra įpratę naudoti stiprius mišinius. Nemažai streso sukėlė augimo reguliatoriai ir skystosios trąšos, pavyzdžiui, per lapus purškiamas karbamidas arba KAS. Pasvalio krašte nuo balandžio 1 dienos teiškrito vos 12 mm kritulių. Kai pasėliai stresuoja nuo sausros, nepatartina naudoti daugiakomponenčių mišinių – galima miksuoti ne daugiau kaip du produktus.

Dar viena bėda – neišplauti purkštuvai. „Dar kartą atkreipiu dėmesį – kruopščiai išplaukite filtriukus, didžiuosius filtrus, nuimkite purkštukus ir išleiskite vandenį iš purkštuvo po srove – ne pro purkštukus, o tiesiog iš štangų“, – patarė BASF agronomas vadybininkas Rimantas Petrauskas.

(Iš kairės) BASF agronomas vadybininkas Rimantas Petrauskas ir laukų šeimininkai – „Kalpokų ūkio“ direktorius Vytautas Almonaitis ir Vaiškonių ŽŪB vadovas Ričardas Gerbenis

Šį pavasarį kilo daug diskusijų, ar reikia naudoti augimo reguliatorius žieminiuose rapsuose, ar ne. „Kaip pastebėjome, šiais metais augimo reguliavimas tikrai apsimokėjo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek ant rapso augalo yra šoninių šaknų. Paprastai jų turi būti 12–15. Šiais metais, kai sąlygos prastos, dauguma rapsų turi tik apie10 šoninių šakų. Tie rapsai, kurie pavasarį nebuvo purkšti augimo reguliatoriais, turi 8–10 šakų, o kur purkšta Juventus ar Caryx – 10–12 šakų. Grubiai vertinant, gautas apie 20 proc. šakų priedas. Būtent iš šoninių šakų yra sugeneruojama 2/3 rapsų derliaus“, – pabrėžė R. Petrauskas.

Daugelyje laukų vasariniai kviečiai ir miežiai yra pradėję krūmytis, pats laikas naudoti augimo reguliatorius ir herbicidus. „Patarčiau nenaudoti maksimalių reguliatorių normų, geriau rinkitės mažąsias registruotas normas, kad nebūtų apdeginti pasėliai“, – patarė R. Petrauskas.

BASF komanda Lietuvoje visus kviečia susitikti „Agrovizijoje“ birželio 26–28 dienomis, kur žada padaryti tikrą revoliuciją

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai