Išplaukė paskutinis laivas su pernykščio derliaus lietuviškais grūdais
2014-06-05

Klaipėda. Šią savaitę Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco" terminale baigtas pakrauti ir išlydėtas paskutinis didžiulis Panamax tipo laivas su lietuviškais senojo derliaus grūdais. Daugiau kaip už mėnesio po lietuviška saule subrendę grūdai pasieks Iraną.

Lietuva daugiau kaip pusę užauginto derliaus parduoda užsienyje, ir didžioji dalis jo į užjūrį iškeliauja būtent per Klaipėdos tarptautinį jūrų uostą. Šią paskutinę stambią grūdų siuntą į Iraną eksportavo bendrovė „Linas Agro".

Viskas, ko reikia grūdams priimti, laikyti ir pakrauti

LYTAGRA 19 07 04 mob

Grūdų terminalas Klaipėdoje pradėjo veikti 2002 m. liepą. „Jis užėmė uoste reikalingą biriųjų maisto produktų nišą ir atvėrė galimybes Lietuvos eksportuotojams gabenti grūdines kultūras artimiausiu jūros keliu „Panamax" tipo laivais. Iš pradžių buvo planuota šį terminalą skirti trąšų krovai. Tačiau dėl rinkos pokyčių jį pritaikėme grūdams", - pasakoja „Klasco" birių krovinių vadybininkas Andrius Piekus.

Bendrovės „Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis (kairėje) su uoste dirbančios kompanijos SGS atstovu Nikolajumi Balykovu aptaria grūdų kokybės tyrimų klausimus

Dabar „Klasco" yra didžiausia uosto krovos kompanija, perkraunanti daugiau negu trečdalį visų uosto krovinių. Pernai jie sudarė daugiau negu 12,5 mln. t. Iš viso turima 90 ha ploto, iš kurio grūdų terminalui skirta 2,4 ha. Pasak A. Piekaus, šiuolaikiškas inžinerinis objektas turi visa, ko reikia grūdams priimti, sandėliuoti ir pakrauti į laivus. Krantinės, skirtos grūdų terminalui, ilgis siekia 225 m. Gylis prie krantinių - 14 metrų - leidžia krauti ir aptarnauti didelius laivus.

Terminalo teritorijoje stovi 3 kupolo formos sandėliai, kurių kiekviename gali tilpti po 20 tūkst. t grūdų. Be to, dar yra 6 bokštai, kurių kiekvienas talpina po 7,5 tūkst. t grūdų. Trys šių bokštų priklauso vienai didžiausių šalyje grūdų eksporto kompanijai „Linas Agro".

Vienu metu šiame terminale įmanoma sandėliuoti 105 tūkst. t grūdų. Terminalo transporterius galima pritaikyti įvairių frakcijų biriems kroviniams pilti į laivus. Krovos į laivą pajėgumai - iki 15 tūkst. t per dieną.

„Klasco" birių krovinių vadybininkas Andrius Piekus sako, kad terminale yra viskas, ko reikia grūdams priimti, laikyti ir pakrauti į laivus

Grūdai į uosto terminalą gabenami tiek geležinkelio vagonais, tiek autotransportu. Didžioji dalis krovinių atgabenama geležinkeliais. Įrengtos dengtos priėmimo duobės, kur galima išpilti grūdus iš autotransporto, ir 2 didžiulės dengtos priėmimo stotys, skirtos geležinkelių vagonams iškrauti. Iškrovimo iš vagonų pajėgumai per dieną siekia iki 6 tūkst. t grūdų.

Transporterių galerijomis grūdai paduodami į sandėlius, o iš jų, prieš tai pasvėrus, kraunami į laivus. Krovos našumas siekia apie 1 tūkst. t/val. Tad esant geram orui (per lietų grūdai nekraunami), didelį, 68 tūkst. t talpos „Panamax" tipo laivą pakrauti užtrunka maždaug 5 dienas.

Kokybės tyrimus atlieka patikima kompanija

Prieš išpilant atvežtus grūdus, visuomet imami jų mėginiai kokybės rodikliams nustatyti. Tą daro nepriklausoma vien tik šia veikla ne tik Klaipėdos uoste, bet ir kitose užsienio šalyse užsiimanti kompanija SGS. Kaip pasakoja SGS įmonės „Agriminerals" skyriaus koordinatorius Nikolaij Balykov, akredituota pagal tarptautinius standartus (GAFTA, ruošiamasi ISO akreditacijai) įmonės laboratorija mėginius paima ir kokybės tyrimus atlieka pagal visuotinai galiojančius standartus. Iš viso atliekami 8 standartiniai kokybės tyrimai, kurie būtini tarptautinėje prekyboje.

Šiame „Panamax" tipo laive, turinčiame 7 triumus, telpa net 68 tūkst. t grūdų. Grūdai iš Klaipėdos bus plukdomi į Iraną, kelionė truks maždaug 35 paras

„Mūsų kompanijos istorija siekia beveik 150 metų. Esame viena pagrindinių grūdų kokybės patikros kompanijų pasaulyje ir savo padalinius turime įvairiose šalyse. Centrinė būstinė yra Ženevoje, Šveicarijoje. Neuždirbame pinigų iš prekybos, todėl esame suinteresuoti tik objektyviais tyrimais. Kadangi esame didelė ir sena, pasaulyje žinoma kompanija, mūsų išduotus kokybės sertifikatus ginčų atvejais pripažįsta visos įstaigos", - sako N. Balykov.

Autoritetingos SGS kompanijos išduotus kokybės sertifikatus užsienio pirkėjai vertina kaip patikimus ir objektyvius, yra garantuoti, kad grūdai bus tokios kokybės, kokia nurodyta sudarytose prekybos sutartyse.

Grūdų kokybė atitinka pirkėjų reikalavimus

Per metus iš Klaipėdos uosto galima išgabenti 2 mln. t grūdų. Lietuviškų pernykščio derliaus grūdų laivais išplukdyta 1,5 mln. t. Didelę eksporto dalį užima bendrovė „Linas Agro", kasmet į užsienio rinkas parduodanti 500-600 tūkst. t lietuviškų grūdų. Pagrindinis jų kiekis išvežamas per Klaipėdos uostą. Pastaruosius ketverius metus dideli kiekiai mūsų žemdirbių užauginto derliaus iškeliauja į tolimąsias rinkas - Iraną, Saudo Arabiją ir kt.

Taip atrodo grūdų krova, žvelgiant į vieną iš triumų nuo didžiulio laivo denio

„Linas Agro" Augalininkystės skyriaus vadovas Nerijus Liukenskis sako, kad pirkėjai patenkinti lietuviškų grūdų kokybe, nes tiek jų glitimo kiekis, tiek baltymingumas, kritimo skaičius bei saiko svoris atitinka keliamus reikalavimus.

Tarptautinėje grūdų prekyboje dalyvauti nėra paprasta. Reikia laikytis tam tikrų griežtų taisyklių bei reikalavimų. „Aukšto lygio, vadinamoje pirmos klasės tarptautinėje prekyboje galioja Grūdų ir pašarų prekybos asociacijos GAFTA standartai. Jeigu juos įvykdome, be abejonės, būna garantuotas atsiskaitymas. Todėl nė karto nesame mūsų tiekėjų - žemdirbių - nuvylę, nes su jais už grūdus taip pat visuomet laiku atsiskaitome", - patikina N. Liukenskis.

Grūdus į uostą apsimoka atvežti patiems

Nuo 2011 m. „Linas Agro" intensyviau pradėjo supirkti grūdus tiesiai iš ūkių, kai augintojai patys autotransportu juos gali pristatyti į Klaipėdos uostą. Pastaraisiais metais akivaizdžiai sustiprėjo ūkių gamybinė bazė, buvo pastatyta daug naujų modernių sandėlių, todėl patys augintojai gali grūdus puikiai paruošti (išdžiovinti, išvalyti iki reikalingų bazinių kondicijų). Be to, dažnas šiuolaikinis ūkis turi autotransporto priemonių grūdams gabenti.

Grūdų terminalo teritorijoje yra 3 kupolo formos sandėliai, kurių kiekvienas gali sutalpinti po 20 tūkst. t. Dešinėje matyti viena iš dviejų geležinkelio vagonų stočių, kuriose iškraunami iš elevatorių atgabenti grūdai

„Už grūdus, pristatytus iš ūkio tiesiai į Klaipėdą, augintojai gauna didesnę kainą, ir tokiu būdu realizuoti derlių jiems tikrai naudingiau negu vežant į elevatorius", - sako N. Liukenskis.

Iš tų ūkių, kurie neturi galimybių patys grūdų pristatyti į Klaipėdos uostą, supirktas derlius paruošiamas ir saugomas Kėdainių, Šiaulių, Gustonių, Kupiškio, Pasvalio, Joniškio, Vilkaviškio, Lukšių grūdų centruose.

Pirmieji nauji sandoriai jau sudaryti

Išlydėję paskutinį laivą su pernykščiais grūdais jūrinininkai, kaip ir šalies grūdų eksportuotojai, neilgai trukus pradės ruoštis naujojo derliaus sezono prekybai. Šiemet tikimasi ne mažesnės apyvartos negu praėjusiais metais.

„Linas Agro" jau yra sudariusi pirmuosius užsienio prekybos sandorius naujajam lietuviškų grūdų derliui. O Klaipėdos uoste pirmieji laivai jam išgabenti turėtų pasirodyti rugpjūčiui baigiantis, kai jau bus galima suformuoti reikiamą laivui pakrauti grūdų kiekį.

Terminale, iš kurio grūdai gabenami į užsienio rinkas, įdiegtos modernios krovos sistemos

„Šiemet bus mažiau žieminių kviečių, daugiau vasarinių, tad ir javapjūtės laikotarpis gali išsitęsti kiek ilgiau nei įprasta. Kadangi būsimo derliaus situacija dar nėra aiški, eksporto sandorių neskubame sudarinėti. Pirmiausiai stengiamės išgirsti augintojų nuomonę apie būsimą derlių, apie jo kokybę. Tačiau tikimės ir ateinantį prekybos sezoną eksportuoti ne mažiau kaip 500 tūkst. t lietuviškų grūdų", - sako N. Liukenskis.

Apie 60 proc. parduodamo grūdų kiekio paprastai sudaro maistiniai kviečiai, o likusioji dalis tenka miežiams ir rapsams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai