Ir grūdų derlius rekordinis, ir kainos aukštos
2020-11-05

Vilnius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), remdamasi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) duomenimis, skaičiuoja, kad šiemet rapsų derlius yra didesnis net 34 proc., o grūdų - beveik 16 proc.

LAEI spalio pabaigoje pateikė atnaujintą šalies derliaus prognozę, kuri iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių, pateiktų dar vasaros mėnesiais. LAEI duomenimis, bendras grūdų derlius šiemet šalyje siekia 6,38 mln. t ir tai yra antras pagal dydį derlius per paskutiniuosius 10 metų (didžiausias gautas 2015 m. - 6,52 mln. t).

Taigi, augalininkystės sektoriuje prognozuojamas ženklus produkcijos didėjimas (palyginti su 2019 m.), kuris turės įtakos ir didesniam bendrosios žemės ūkio produkcijos augimui.

Linas agro mob 21 06 04

Prognozuojama, kad bendroji žemės ūkio produkcija šiais metais augs 3,2 proc. Grūdų indėlis, anot ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjo Evaldo Pranckevičiaus, bendroje žemės ūkio produkcijoje yra gana ženklus.

„Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. grūdai sudarė 51,2 proc. augalininkystės produkcijos arba 33,1 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos. Rapsų dalis bendroje žemės ūkio produkcijoje taip pat yra gana ženkli: 2019 m. rapsai sudarė 14 proc. augalininkystės produkcijoje arba 9,1 proc. visos bendrosios žemės ūkio produkcijos“, - teigia E. Pranckevičius.

Augo supirkimo kainos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Lietuvoje rugsėjo mėnesį augo grūdų bei rapsų vidutinės supirkimo kainos. Pavyzdžiui, maistinių kviečių kaina per mėnesį padidėjo 9 eurais, iki 165 Eur/t. Pašarinių miežių kaina išaugo 15 eurų, iki 141 Eur/t. Rapsų kaina pakilo 18 eurų, iki 369 Eur/t. Nedidelė išimtis yra maistiniai rugiai, kurių vidutinė mėnesinė kaina ne padidėjo, o neženkliai (1 Eur/t) sumažėjo, iki 103 Eur/t. 

„Supirkimo kainos didėjo stebint šalyje gerus (gal net rekordinius) grūdų derlius. Tai - akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos grūdų rinka yra integruota pasaulinės globalios rinkos dalis ir kainos koreliuoja su pasaulinėmis, nepriklausomai nuo pasiūlos ir paklausos santykio vidaus rinkoje“, - teigia ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas.

Dar daug grūdų sandėliuose

ŽŪIKVC duomenimis, rugsėjo pabaigoje supirkėjų sandėliuose dar buvo saugoma 3,28 mln. t grūdų ir aliejinių augalų derliaus. Tai yra net 12,3 proc. daugiau negu pernai tuo pat metu. Grūdų bei aliejinių augalų saugomos atsargos rugsėjį Lietuvos įmonėse buvo rekordiškai aukštos.  

„Rugsėjo pradžioje buvo saugomas dar didesnis kiekis – 3,45 mln. t. grūdų ir aliejinių augalų. Tai rodo ne tik didelį šių metų derliaus potencialą, bet ir išaugusias galimybes supirkimo įmonėms sandėliuoti tokį kiekį grūdų bei aliejinių augalų vienu metu“, - pasakoja ŽŪM atstovas.

Labiausiai padidėjo aliejinių augalų sėklų atsargos – palyginti su praėjusių metų rugsėju, jos išaugo net 31,8 proc., 10,6 proc. padidėjo bendros javų atsargos, 6,9 proc. – kviečių.

Pasaulinės tendencijos

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2020 m. prognozuoja didesnį grūdų derlių pasaulyje bet mažesnį ES šalyse. Rugsėjo duomenimis, 2020 m. bendras grūdų derlius pasaulyje prognozuojamas 2 764,9 mln. t, ir tai būtų 2,2 proc. daugiau nei 2019 m.

Kviečių derlius pasaulyje 2020 m. prognozuojamas 0,2 proc. mažesnis (760,1 mln. t) nei 2019 m. 

Šios organizacijos analitikų prognozės duomenimis, ES šalyse bendras grūdų derlius 2020 m. turėtų sudaryti 281,9 mln. t, tai būtų 13,3 proc. mažiau nei 2019 m. Iš to skaičiaus kviečių derlius 2020 m. turėtų sudaryti 121,5 mln. t, tai būtų 22 proc. mažiau nei 2019 m.

Mažesnis žieminių kviečių derlius prognozuojamas dėl nepalankių meteorologinių sąlygų pagrindinėse kviečių augintojose – Prancūzijoje ir Rumunijoje, o miežių derliaus prognozė ES šalyse sumažinta dėl sumažėjusių jų pasėlių ploto ir derlingumo.

JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad pasaulinė kviečių gamyba didės sparčiau negu vartojimas. Dėl to kviečių atsargos pasaulyje padidės iki rekordiškai aukšto lygio. Nepaisant to, kad pasaulinės kviečių atsargos auga, aukštas grūdų kainas palaiko nerimas dėl Juodosios jūros regiono (ypač Rusijos ir Ukrainos), JAV ir Pietų Amerikos orų. Šiuose svarbiuose grūdų auginimo regionuose yra įsivyravusi ilgalaikė sausra.

Nauji lietuviškų grūdų maršrutai

Viena iš Lietuvos žemės ūkio sektoriuje veikiančių grūdų prekybos kompanijų UAB „Scandagra“ liepos-rugsėjo mėnesiais supirko 2,5 karto daugiau grūdų nei per tą patį laikotarpį pernai. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Mariaus Vasiliausko, geru derliumi džiaugiasi tiek ūkininkai, tiek supirkėjai bei tie, kurie perparduoda grūdus, tačiau tai sukelia ir papildomų rūpesčių.

Rinka šiuo metu yra labai dinamiška: viena vertus, bendrovė jaučia stiprią tiesioginę konkurenciją iš pardavėjų Juodosios jūros regione, ypač Rusijos, o kita vertus, šį sezoną grūdus importuojančios valstybės yra nusiteikusios formuoti didesnius jų rezervus.

Pasak bendrovės vadovo, naujas rinkas, specifines konkurencijos sąlygas diktuoja tiek klimato kaita, tiek ir pandemijos sukelti vartojimo pokyčiai grūdų rinkoje.

„Klimato kaita neprognozuojamai keičia eksporto maršrutus, koreguoja įprastas konkurencijos formules. Įtampa globalioje grūdų rinkoje išlieka, o Lietuvoje ją padidina ir ypač geras Baltijos šalyse bei rekordinis Lietuvoje grūdų derlius, ir pandemijos sukelti globalūs vartojimo pokyčiai bei rinkos iškraipymai, – sako M. Vasiliauskas. – Ši tendencija ypač išryšėjo pastarosiomis savaitėmis ir dėl to, žinoma, jaučiame didesnę paklausą. Tai leido užsitikrinti grūdų pardavimus ir gauti labai aukštą kainą.“

Dėl to dalis rinkos žaidėjų, kaip ir „Scandagra“, jau supirkinėja ir ateinančių metų derlių.

Keičiasi vartojimo geografija bei įpročiai

Pasak M. Vasiliausko, COVID-19 pandemija pasaulio ir Europos žemės ūkio derliaus rezultatams didesnės įtakos neturėjo, bet labai paveikė bendrą finansų rinką. Akivaizdu, kad fondai diversifikuoja savo portfelius nukreipdami didesnę kapitalo dalį į likvidžias pozicijas – investuoja į žaliavas, dėl to grūdų kainos biržoje yra labai išaugusios. Be to, jaučiama paklausa iš valstybių, norinčių išsaugoti maisto tiekimo grandinės stabilumą bei kaupiančių rezervus. Dėl to kyla ne tik biržos kaina, bet ir galutinė grūdų pardavimo kaina.

Bendrovės vadovas pastebi, kad pandemija iškreipia finansų rinkas ar net suteikia joms panikos elementų. Tai įneša tam tikro destruktyvumo ir kainodarai. „Toks kainų lygis turėtų vienaip ar kitaip atsiliepti ir galutiniam vartotojui. Dėl sukilusių kainų gamintojai greičiausiai turės realizacijos sunkumų ir dėl to mažins pajėgumus“, – teigia „Scandagra“ vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad globalią grūdų rinką neišvengiamai veikia ir klimato kaita. Šie metai Lietuvoje pasižymėjo geromis oro sąlygomis ir geru derliumi, bet prieš tai trejus metus iš eilės ypač prastos oro sąlygos lėmė gerokai blogesnius rezultatus. Dėl klimato kaitos šie svyravimai yra sunkiai prognozuojami. Kaip pavyzdys – šiemet rekordiškai prasti derliai ištiko Prancūziją.

„Dėl nepalankių oro sąlygų kai kuriose šalyse mūsų grūdai nukeliavo mums neįprastais maršrutais, pavyzdžiui, į Alžyrą, kurio rinkos paprastai pagal istoriškai susiklosčiusias tradicijas priimdavo Prancūzijoje užaugintą derlių. Šiemet ten plaukė Baltijos šalyse užauginti grūdai“, – pasakoja bendrovės generalinis direktorius.

„Scandagra“ vadovas taip pat pastebi, kad pandemija gali turėti ilgalaikės įtakos žemės ūkio produkcijos rinkai. Nepaisant šiandien jaučiamos didžiulės grūdų paklausos, ateityje ji gali smarkiai sumažėti – tiek dėl anksčiau suformuoto grūdų rezervo, tiek ir vartojimo pokyčių.

„Mūsų įmonės veikla maisto gamybos grandinės neapima, tačiau iš gamintojų girdime, kad gatavų maisto produktų vartojimas mažėja. Ypač sumenko vartotojų judėjimas ir įpročiai, kuriuos lėmė turizmo plėtra. O juk žinome, kad tokios valstybės, kaip Ispanija, Portugalija, Turkija ar Pietryčių Azijos šalys yra labai priklausomos nuo turizmo – jis darė didelę įtaką jų vidaus vartojimui. Šios aplinkybės ateityje gali kurti daugiau įtampos, keliant klausimą, kam parduoti ar kur išvežti rekordinį derlių“, – aiškina M. Vasiliauskas.

MŪ, ŽŪM inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai