Grūdų kaina negali kilti iki begalybės
2012-07-24

Kaunas, liepos 24 d. Grūdų kainos tarptautinėse biržose iki vakar dienos toliau augo. Per tris savaites kviečių kaina šoktelėjo beveik 30 proc. - nuo 200 eurų liepos pradžioje iki 270 eurų už toną pastarosiomis dienomis. Tačiau gali būti, kad kainų burbulas ims ir sprogs - tokios versijos neatmeta grūdų treideiriai.

Visiems aišku, kad kaina negali kilti iki begalybės. Kai kviečiai taps nebeįperkami kitiems rinkos dalyviams, jų kaina neišvengiamai kažkuriam laikui stabilizuosis ir pradės kristi.

„Truputį juokinga, kai šiemetinė situacija pristatoma kaip išskirtinė. Prisiminkime 2007/2008-uosius, kai kviečių kaina MATIF biržoje pasiekė beveik 300 eurų, arba 2010 m. derliaus metus, kai kaina kilo iki 260 eurų už toną, o paskui pradėjo kristi, - netolimą praeitį primena tartautine prekyba grūdais užsiimančios bendrovės „Skovs Korn Baltic" vadovas Dalius Keblikas. - Tiesa, šiemet buvo kaip niekada aukštos startinės kainos: masiškai visi kviečius pradėjo pardavinėti, kai MATIF kaina pasiekė 200 eurų už toną o, pavyzdžiui, praėjusieji du sezonai prasidėdavo nuo 135-150 eurų".

LYTAGRA 19 07 04 mob

Pasak jo, tokį grūdų kainų kilimą pirmiausia lemia nepalankūs šių metų orai kai kuriose šalyse. „Amerikoje dėl didžiulės sausros kai kuriuose regionuose jau nebereikės nuiminėti kukurūzų derliaus. Vietoj planuoto šios kultūros rekordinio derliaus ten gali būti žemiausias derlius per visą istoriją, - aiškina D. Keblikas. - O štai Lietuvoje artimiausiu metu prognozuojami saulėti sausi orai - puikios sąlygos javapjūtei. Derlius mūsų šalyje turėtų būti geras, kainos aukštos, ir jei jau šiemet žemdirbiai verks, kad jiems blogai gyventi, tada jau nebežinau..."

Grūdų kainos kyla ne tik dėl panikuojančių JAV ir ne itin gausius derlius prognozuojančių Rusijos bei Ukrainos. Itin aktyviai grūdų rinkoje veikia įvairūs investiciniai fondai (tarp jų ir pensiniai), perkantys didžiulius grūdų kiekius ir dirbtinai sukeliantys jų paklausą, o tuo pačiu ir kainą. „Investiciniai fondai - tai nerealūs pinigai, ateinantys į biržas. Grūdai priskiriami svarbiausių (angl. commodity) prekių grupei, kaip, pavyzdžiui, auksas, nafta ir pan., todėl yra patrauklus objektas įvairiems investiciniams fondams", - aiškina D. Keblikas.

Svarbus klausimas - kokia bus šiemetinių lietuviškų grūdų kokybė? Labiausiai tikėtina versija, kad labai aukštos kokybės kviečių nebus daug - jau dabar tikėtina, kad kviečiai nebus labai aukšto baltymingumo, o dėl lietingų orų paprastai krenta ir hektolitro masė, mažėja kritimo skaičius, didėja fuzariozės pažeistų grūdų kiekis. Taigi, grūdų prekyba užsiimančioms įmonėms bus pakankamai darbo vykdant iš anksto sudarytus kontraktus.

Dabar belieka laukti, kol derlių nusikuls visa Europa, NVS šalys ir tiksliau paaiškės, kiek kokių grūdų prikulta. Be to, per tą patį laiką paaiškės galutinė situacija JAV. Aišku ir tai, kad grūdų kaina negali kilti iki begalybės. Pirmiausia dėl to, kad žmonės ims paprasčiausiai nebeįpirkti miltų, duonos ir kitų gaminių. Be to, labai greitai į kylančias grūdų kainas sureaguoja gyvulininkystės sektorius - pradeda mažinti gamybą, tuo pačiu sumažindamas ir grūdų paklausą. „Ar pastebėjote, kad po truputį pradėjo kristi kiaulienos kainos? Tai klasikinė situacija - kai brangsta grūdai, pinga visa kita žemės ūkio produkcija", - sako D. Keblikas.

Bendrovės „Agrorodeo" generalinis direktorius Robertas Lapinskas situaciją grūdų rinkoje komentuoja panašiai. „Kad kainos yra pasiekusios didžiausias aukštumas, jau niekam ne paslaptis. Skirtumas tarp 2008 m., kai jos taip pat buvo iškilusios į panašias aukštumas, o paskui krito, ir šiemetinės situacijos yra toks, kad šiemet Jungtinėse Amerikos valstijose kukurūzų nederlius yra tikrai realus. Kiek teko matyti nuotraukų, kukurūzų laukai atrodo tragiškai, tad tikėtis gerų rezultatų neverta", - sako R. Lapinskas.

Nepaprastoji padėtis (force majeure)dėl sausros yra paskelbta net 26 JAV valstijose. Specialistų nuomone, visas grūdų kainų burbulo susprogdinimo klausimas yra Amerikos politikų rankose. „Jei politikai pareikštų, kad mažina prievartinį bioetanolio gamybos mandatą, to užtektų, kad kainos subliukštų, ir tai įvyktų labai dideliu greičiu. Kad toks sprendimas bus priimtas, tiki 80 proc. rinkos dalyvių", - sako R. Lapinskas. Bioetanolio gamyklos JAV privalo supirkti tam tikrą kiekį kukurūzų ir perdirbti jį į bioetanolį. Neįvykdžius privalomųjų mandatų (įsipareigojimų), gamykloms grėstų didžiulės baudos.

Gali būti, kad šiuo metu JAV politikai tiesiog leidžia savo ūkininkams parduoti išaugintus nedidelius grūdų kiekius kuo aukštesnėmis kainomis, kad bent jau pajamų lygmenyje jų žemdirbiai kuo mažiau nukentėtų. Tikėtina, kad rugpjūčio gale ar rugsėjo mėnesį bus paskelbta, kad bioetanolio gamyklų įsipareigojimai sumažinami, ir kainos nukris.

„Žinoma, kai tokia situacija, mūsų žemdirbiai laukia dar geresnių kainų. Ir negali sakyti, kad jie neteisūs. Nes gero derliaus nežada nei Kazachstanas, nei Ukraina, nei Rusija - pagrindiniai pigių grūdų pardavėjai. Tačiau neužmirškime, kad Europos ekonomika smarkiai buksuoja, nelabai atsigavusi JAV, galų gale ir Kinija pastaruoju metu praneša vis blogesnes ir blogesnes naujienas. Tad kiek ilgai pasaulis bus pajėgus atlaikyti tokias aukštas grūdų kainas?", - svarsto R. Lapinskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai