Geras derlius ne visada į gera. Ką planuoti ateinantiems metams
2014-09-19

Kėdainiai. Žemdirbiams rūpi ne tik grūdų kainos ir pardavimo galimybės, bet ir ateinančio laikotarpio tiesioginė bei investicinė parama. Apie kalbėta Lietuvos grūdų augintojų asociacijos susirinkime, kuriame dalyvavo supirkėjų ir Žemės ūkio ministerijos atstovai.

UAB „Agrorodeo" generalinis direktorius Robertas Lapinskas žemdirbiams pristatė 2014 metų grūdų derliaus analizę bei rinkos prognozes. Pasak jo, dar liepos mėnesį buvo prognozuojama, kad kviečių supirkimo kaina sieks 520 litų. Po pernykščių didesnių kainų kai kuriems ūkininkams sunku buvo tuo patikėti. Tačiau situacija susiklostė taip, kad javapjūtei beveik pasibaigus kviečių kainos svyruoja nuo 500 iki 520 litų.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Grūdų augintojams rūpi ir derliaus analizė, ir būsima parama šalies ūkiams

„Šį sezoną kviečių tonos kaina siekia tik 154 eurus, t. y. vidutiniškai 45 eurais mažiau negu pernai. Daug kam sunku susitaikyti su tokiomis mažomis kainomis, tad nemažai ūkininkų gyvena laukimu. Ar tai teisinga, negalime pasakyti. Tačiau situacija grūdų rinkoje nėra pati palankiausia. Gerų derlių sulaukėme ne tik mes, lietuviai, puikius derlius kūlė ir kitų Europos šalių žemdirbiai, taip pat rekordinius derlius žada JAV, Australijos, Kanados ūkininkai. Didele dalimi mūsų kviečių kainas lemia Rusijos ir Prancūzijos pardavimai. Keletą pastarųjų metų kviečių kainos buvo pakilusios dėl prasto kukurūzų derliaus, tačiau dabar ir kukurūzai derėjo puikiai, tad kviečių atsargų prikaupta itin gausiai, todėl jų kaina rekordiškai smukusi", - rinkos padėtį apibūdino R. Lapinskas.

Anot jo, kiek aiškesnė situacija turėtų būti spalio viduryje, bet ir dabar ne pats blogiausiais laikas parduoti grūdus.

Grūdų rinka užpildyta kviečių. Specialistų teigimu, vien Europoje šįmet kviečių užauginta 8 milijonais tonų daugiau negu pernai, tad prognozės, kad Europos Sąjungoje kviečių atsargos išaugs iki 20 milijonų tonų yra labai realios. Europiečių kviečių poreikis sudaro apie 56 mln. tonų. Jau dabar trečdalis šio kiekio yra patenkinta. Iki gruodžio pabaigos visas reikiamas kiekis bus sukauptas, tad rasti pirkėjų grūdams vis sunkiau.

Pasak Lietuvos ūkininkų, jie šįmet sulaukė gana gero derliaus. Supirkėjai skaičiuoja, kad vietoje prognozuoto vidutinio 4,3 tonų iš hektaro kviečių derlingumas siekia apie 4,8 tonos.

UAB „Agrorodeo" generalinis direktorius Robertas Lapinskas pristatė 2014 metų grūdų derliaus analizę bei rinkos prognozes

Gana prastos prognozės laukia miežių augintojų, mat jų pardavimai stringa dėl Lietuvoje plintančio afrikinio kiaulių maro. „Į daugelį šalių negalime miežių išvežti, nes pirkėjai reikalauja sertifikatų, jog pastaruoju metu šalyje nebuvo kiaulių maro. Mes tokių sertifikatų neturime, nes maras plinta", - konstatavo R. Lapinskas.

Bendrovės „Agrorodeo" generalinis direktorius teigė, kad bendradarbiaudamas su ūkininkais vis dar pasigenda pastarųjų planavimo. „Grūdus užauginti mes jau išmokome, tačiau parduoti jų dar nesugebame. Mes jau keleri metai įtikinėjame ūkininkus, kad jie privalo planuoti savo ūkių veiklą, nepamiršdami ir derliaus pardavimo planų. Kartais glumina partnerių negebėjimas įvertinti galimybių ir per dideli lūkesčiai. Nemažą dalį sėkmės nulemia informacijos valdymas, o vėliau jau jūsų sprendimai, kada ir kokius žingsnius žengti", - patarė grūdų rinkos žinovas.

Paramos pliusai ir minusai

Ūkininkai nuogąstauja, kad 2015 iki 2020 metų tiesioginė parama pasieks ne sunkiai žemę dirbančius žemdirbius, bet jos savininkus.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento specialistas Antanas Karbauskas pateikė susirinkusiems glaustą informaciją apie tai, kokios paramos Lietuvos žemdirbiai gali tikėtis.

„Tiesioginių išmokų bendra suma susidės iš pagrindinės išmokos (38,25 proc.), „žalinimo" (30 proc.), jaunųjų ūkininkų schemos (1,75 proc.), susietosios paramos(13 proc.), paramos baltyminiams augalams (2 proc.) ir išmokos už pirmuosius hektarus (15 proc.). Aišku ir tai, kad teikiant paramą labai svarbi aktyvaus ūkininko sąvoka. Naujasis išmokų reglamentas numato, kad aktyvus ūkininkas yra asmuo, nevykdantis nė vienos iš negatyvių veiklų (oro uostai, geležinkelio paslaugos, sporto ir rekreacijos veiklos, vandentvarka, nekilnojamo turto agentūros, arba asmuo, vykdantis vykdantis bent vieną iš negatyvių veiklų, tačiau jo gaunamų tiesioginių išmokų suma sudaro bent 5 proc. jo ne žemės ūkio pajamų arba jo įmonės veiklos įstatuose numatytas žemės ūkio veiklos vykdymas. Taip pat siekiama nustatyti, kad minimali žemės ūkio veikla apimtų reikalavimą pareiškėjams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, jas bent 2 kartus per metus nušienauti", - būsimų išmokų sąlygas vardijo A. Karbauskas.

Jo teigimu, ūkiai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas turės laikytis ir žalinimo reikalavimų. Tai būtina dėl pasėlių įvairinimo, pievų išlaikymo, ekologinio fokuso vietovių išskyrimo.

Nemažai diskusijų kilo dėl jaunųjų ūkininkų paramos. Patyrę žemdirbiai nuogąstauja, kad jaunimui skiriama mažai dėmesio. Susipažinę su pateiktomis naujienomis, grūdininkai sužinojo, jog vidutinio normalaus ūkio tiesioginė išmoka bus apie 350 litų už hektarą, o jauno bei mažo ūkio išmoka gali siekti maždaug 700 litų.

„Mes suprantame, kad ūkius reikia remti, tačiau manome, kad pagalbos labiausiai reikia jaunimui ir tiems, kas iš tiesų dirba žemę mažuose ūkiuose", - vienas per kitą sakė susirinkimo dalyviai.

Investicijų programa dar taisoma

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė grūdų augintojams kalbėjo apie būsimą investicinę paramą. Tačiau skirstant ją dar esama nemažai nežinomųjų.

„Kaimo plėtros programą jau buvome pateikę Europos Komisijai, tačiau sulaukėme nemažai pastabų. Dabar jas taisome, deriname ir vėl teiksime programą tvirtinti. Parama numatoma investicijoms į žemės ūkio valdas bei perdirbimą. Lėšų bus skirta kiek mažiau negu praėjusį laikotarpį, tad visi bendrai turime rasti pačius geriausius kriterijus, kaip teisingiausiai ir geriausiai investicijas paskirstyti", - sakė V. Daugalienė.

Kėdainių rajone, bendrovės „Ivabaltė" namuose vykusiame Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narių susirinkime susitiko šios organizacijos tarybos pirmininkas, buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas (kairėje) ir dabartinis žemės ūkio viceministras Saulius Cironka

Su grūdų augintojais susitikęs žemės ūkio viceministras Saulius Cironka pastebėjo, kad grūdų augintojų pastabos visada būna aktualios ir konstruktyvios. „Visada sakau, kad ūkininkaujant reikia ne tik nuo ryto iki vakaro aklai dirbti, būtina galvoti, planuoti ir kalbėtis. Tik bendradarbiaudami su valdžia pasieksite maksimalių rezultatų", - sakė viceministras.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai