„Brexit“ finalas: kas laukia mūsų žemės ūkio sektoriaus?
2020-12-11
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Oficialiai derybos dėl ES prekybos ryšių po „Brexit“ su D. Britanija dar nebaigtos, tačiau vis dažniau pasigirsta signalai, kad susitarimas gali būti ir nepasiektas. Kokią visa tai turėtų įtaką Lietuvos žemės ūkiui?

Trečiadienį apie tai kalbėta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Nuotoliniame posėdyje situaciją pristatęs laikinasis žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas teigė, kad derybose išlieka „neaiškumas ir neapibrėžtumas“.

Jo teigimu, „Brexit“ be susitarimo paveiktų keturias Lietuvos žemės ūkio sritis. Visų pirma, dėl muitų taikymo į D. Britaniją eksportuojami lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai brangtų nuo 10 iki 20 proc. Tai mažintų jų konkurencingumą ir dėl šios priežasties eksporto srautai į Jungtinę Karalystę sumažėtų.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Jei vis dėlto pavyktų susitarti ir sudaryti laisvosios prekybos sutartį, tikėtina, prekybos srautai išliktų tokie patys, tačiau prekių judėjimas - sulėtėtų, nes atsirastų muitinės procedūros.

Derybose opiu klausimu įvardijama žuvininkystė ir bandymas susitarti dėl prieigos prie D. Britanijos vandenų, mūsų interesų labai stipriai neliečia. E. Gusto teigimu, mūsų laivai ten žvejoja tik gaudydami atlantines strimėles, kurių kvotos yra mažos. Tačiau mes taip pat esame suinteresuoti prieiga prie D. Britanijos vandenų, kad galėtų mūsų laisvai įplaukti. Nepavykus susitarti, mūsų šalis būtų suinteresuota perimti tam tikras kvotas iš D. Britanijos.

Nesvarbu, kaip pasibaigtų derybos, D. Britanija taps trečiąja šalimi ir fitosanitarijos srityje įsijungs atitinkami mechanizmai. „Prekyba augalais ir augalininkystės produkcija vyktų kaip su trečiąja šalimi, padaugėtų tikrinimų, sertifikatų išdavimų. Tikėtina, kad kai kurios prekės negalėtų judėtų į D. Britaniją ir pas mus. Šiuo metu mes žinome, kad D. Britanija į kenkėjų sąrašą įrašė dar 37 kenkėjų rūšis, tai reikštų, kad atsirastų papildomi tikrinimai“, - kalbėjo E. Gustas.

Anot jo, atitinkamų sertifikatų nuo 2021 m. sausio 1 d. reikės ribotam augalinių produktų sąrašui, nuo kovo 1 d. jis būtų dar praplėstas ir galiausiai nuo kitų metų liepos 1 d. pradėtų veikti pilna patikra.

Veterinarijos srityje, pagal dabar skelbiamą informaciją, leidimai ir sertifikatai bent kurį laiką turėtų išlikti tie patys, tačiau neaišku, ar ateityje neatsirastų papildomų reikalavimų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradės veikti visi pasienio veterinarijos postai ir visa produkcija bus tikrinama. „Brexit“ be susitarimo atveju nuo kitų metų pradžios Lietuvai tektų pakeisti teisės aktą dėl veterinarijos gydytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo – kaip taikoma trečiųjų šalių atveju.

Tuo tarpu pačiai D. Britanijai, pasak E. Gusto, išėjus be susitarimo, skausmingas klausimas žuvininkystės srityje būtų prieiga prie ES rinkos: „matyt, labai stipriai grandinė sutrūkinėtų ar susilpnėtų“ vieno iš pagrindinių D. Britanijos importo produktų į Lietuvą tiekimo - šaldytos žuvies.

Pristačius situaciją, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad kalbama tik apie eksporto į D. Britaniją trukdžius, tačiau neilgai trukus tie patys trukdžiai netrukus atsilieps ir vidaus rinkai. „Jei ES kasmet į D. Britaniją eksportuodavo 3,5 mln. tonų šitos produkcijos, (...) tai mes dabar įsivaizduokime panašią situaciją kaip buvo po Rusijos embargo, kad dalis tos produkcijos turės nusėsti ES šalyse ir būtent tose, kur yra silpnesnė situacija ir yra daug įvežtinės produkcijos“, - nerimą dėl galimo rinkos supurtymo ne tik vaisių ir daržovių sektoriuje kalbėjo Z. Cironkienė.

Ji priminė, kad visa tai nutiks dar ir pandemijos fone, kai ir taip nestinga sunkumų dėl sumažėjusių viešojo maitinimo paslaugų apimčių. „Tai – gretai gendančios prekės ir niekas, kol bus ta sumaištis, nenorės stovėti ant sienų ir laukti visų patikrų“, - apie galimai laukiančias problemas perspėjo LDAA atstovė.

Laikinasis žemės ūkio viceministras nebuvo optimistas ir teigė, kad gamintojams teks keisti eksporto kryptis. „Matyt, turės persiorientuoti į kitas rinkas. Muitinės ir kitoms procedūroms ilgėjant procesas gali būti sudėtingas. Bet mes tai žinome, į tai reaguojame – turime Kaimo verslo ir rinkos plėtros agentūrą, kurios paskirtis būtent ir yra padėti verslui bei persiorientuoti į kitas rinkas“, - žemdirbius ir gamintojus kreiptis į minėtą agentūrą ir bendradarbiauti ragino E. Gustas.

D. Britanija Europos Sąjungą oficialiai paliko šių metų sausį, tačiau iki metų galo buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį planuota susitarti dėl tolesnių prekybinių santykių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai