Atpigusios trąšos - šių metų tendencija
2013-11-28

Kaunas. Artėjant metų pabaigai, žemdirbiai dažnai perka nemažus kiekius trąšų kitų metų vegetacijos sezonui. Šiemet ūkininkai tylomis džiaugiasi, kad trąšos gerokai pigesnės negu pernai. O trąšų gamintojai stengiasi išlaviruoti rinkoje, laukdami geresnių laikų - kaip rodo patirtis, trąšų kainos banguoja cikliškai.

„Šiemet trąšos tikrai pigesnės negu pernai. Tai ūkininkams labai palanku, juolab, kad šiųmetis derlius užaugo kiek kuklesnis negu pernai. Tad atrodo, viskas lyg ir teisinga", - svarsto Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė. Jis savo ūkiui trąšas perka iš kelių kompanijų - tiesiog susirenka informaciją, kur kokios pigesnės, ir pasirenka optimalų kainos ir kokybės santykį.

Dojus agro 19 09 10

„Gerai, kad trąšos atpigo, tačiau nežinia, kiek jos kainuos kitąmet. Visam gyvenimui jų juk neužsipirksi", - svarsto Š. Šiušė. Ko gero labiausiai šį rudenį buvo atpigusi azofoska, gerokai nukrito ir amonio salietros kaina

Pasak Š. Šiušės, jo ūkis metų pabaigoje nedaro masinių pirkimų dėl PVM susigrąžinimo, nes jį deklaruoja ir susigrąžina kas mėnesį. Be to, azoto trąšų ūkininkas niekada neužsiperka iš karto visam sezonui, jis linkęs pirkti dalimis.

Kainų kritimą numatė iš anksto

Ūkininkams tokia situacija palanki, tačiau trąšų gamintojams šis sezonas tikrai nėra pats geriausias. Pasak bendrovės „Arvi fertis" rinkodaros vadovo Tado Jankausko, šiemetinį trąšų kainų kritimą jau buvo galima prognozuoti praėjusiais metais, nes matėsi mažėjimo tendencija. Iš dalies tam įtaką darė ir mažėjančios žemės ūkio produkcijos kainos rinkoje. Tiesa, daugelis tikrai nesitikėjo, kad kritimas bus toks ženklus.

„Beje, pastaruoju metu mūsų situacija jau gerėja ir kainos ima kilti aukštyn", - pastebi T. Jankauskas.

„Arvi fertis"  NPK kompleksines granuliuotas trąšas gamina nuosavuose fabrikuose Marijampolėje ir Černiachovske (Kaliningrado srityje). Metiniai gamybos pajėgumai siekia iki 400 000 t. „Beatliekinė trąšų technologija buvo įsigyta iš bendrovės „Sackett and Sons". Amerikietiškos technologijos buvo nuolatos tobulinamos ir šiuo metu fabrikas gali gaminti daugybę skirtingų formulių trąšų, pritaikytų įvairiems žemės ūkio augalams bei regionams", - sako T. Jankauskas.

Lietuvoje realizuojama apie 90 000 t NPK trąšų produkcijos, kurios didesnioji dalis pagaminama gamykloje Marijampolėje. Likusioji dalis produkcijos eksportuoja. Apie 70 proc. eksportuojamos produkcijos realizuojama Europos rinkoje, kitą dalį išvežame į Pietų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Vakarų Afrikos valstybes. Europoje yra du trąšų pardavimų sezonai - pavasario ir rudens, o tarpsezonių metu vykdomi pardavimai į tolimas rinkas.

„Kokios mūsų gaminamos trąšos šiuo metu populiariausios? Priklausomai nuo ūkininkų auginamos kultūros, pvz. cukriniams runkeliams tręšti labai populiari NPK 12-11-22 +Na+S+B formulė; bulvėms ir daržovėms tręšti - be chloro ir nitratų NPK 11-9-20 +Mg+S+B trąša. Vasariniams kviečiams ir rapsams - NPK 17-10-14 +S+Zn, nes benitratė forma sumažina azoto išsiplovimo procentą iš dirvos. O žieminiams rapsams ir žieminiams kviečiams - NPK 5 - 15 -25 +S", - vardija T. Jankauskas.

Trąšų kainų ciklas - 2-3 metai

Bendrovės „Achema" produkciją Baltijos šalyse platinančios „Agrochemos" generalinis direktorius Mindaugas Balkus teigia, kad trąšų kainos niekada nestovi vietoje, jos nuolat svyruoja. Tam įtakos turi ne vien politiniai - ekonominiai veiksniai, bet ir žemės ūkio produkcijos gamybos sezoniškumas. Vasaros pradžioje, pasėjus vasarojų, atlikus pagrindinį ir papildomą žiemkenčių tręšimą, trąšos dažniausiai būna pigesnės, ypač tos, kurios naudojamos pavasarį. Artėjant rudens sezonui ar žiemai jos paprastai brangsta. Aukščiausiai trąšų kainos tradiciškai pakyla beldžiantis pavasariui, ir atvirkščiai, trąšų kainos, kurios naudojamos rudenį sėjant žiemkenčius. Jos pigiausios būna pasibaigus rudeninei sėjai iki pavasario.

„Trąšų kainų ciklai kartojasi maždaug kas 2-3 meta. Dabar jos jau maždaug mėnuo nežymiai pradėjo kilti į viršų. Tačiau tas padidėjimas kol kas simbolinis, trąšų kainos augimo nepajautė ir žemdirbiai", - sako M. Balkus.

Pasak bendrovės vadovo, labiau skaičiuojantys ūkininkai pastebėjo, kad šiuo metu azoto vieneto kaina perkant KAS-32 yra 0,25 Lt mažesnė, palyginti su amonio salietra. Tad jaučiamas padidėjęs KAS-32 poreikis, nes toks kainų skirtumas vidutiniškai leidžia sutaupyti apie 40-50 Lt iš vieno hektaro.

„Agrochema" gamina makro ir mikroskystąsias trąšas LYDERIS, pagal ūkininkų pageidaujamą maisto medžiagų santykį ruošia biriųjų trąšų mišinius, bendradarbiauja su užsienio kompanijomis tiekdama Baltijos šalių rinkai mikroelementines trąšas, organinius trąšų priedus, kitas agrochemines priemones. Dalis produkcijos patenka ir į tolimesnių šalių rinkas - Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Italiją, Suomiją, yra užsakymų į Ameriką ir Afrikos žemyną.

2012 m. įmonės trąšų eksportas sudarė apie 25 proc. Per pirmuosius tris 2013 m. ketvirčius trąšų eksportas sudarė apie 20 proc. Turimi užsakymai rodo, kad iki metų pabaigos trąšų eksportas turėtų sudaryti apie ketvirtadalį parduodamų trąšų kiekio. „Vertinant pagal atskiras trąšas, šiais metais daugiausia eksportavome kalcio-amonio nitrato su siera (apie 75 proc.), kalio chlorido (apie 60 proc.), LYDERIS 25 + S3 (apie 40 proc.), LYDERIS BOR apie 40 proc. bei kitų trąšų", - sako M. Balkus.

Tradiciškai daugiausiai bendrovė parduoda azoto trąšų. 2012 m. šių trąšų pardavimai siekė beveik 400 tūkst. tonų. Skystųjų trąšų parduota per 80 tūkst. tonų. Kompleksinių fosforo ir kalio trąšų pardavimai viršijo 60 tūkst. tonų. Tarp ūkininkų vis dar populiariausia amonio salietra, tačiau vis daugiau žemdirbių renkasi skystąją KAS - 32 trąšą - jos pardavimai per pastaruosius metus išaugos 6-8 kartus.

Didelę įtaką daro ir įvairūs politiniai sprendimai

Kėdainiuose dirbanti bendrovė „Lifosa" gamina fosforo-azoto trąšas - diamonio fosfatą. Naujausiais duomenimis, 2013 m. Lietuvoje parduota 17 671 t šių trąšų. Tai yra 2,17 proc. visos 2013 m. parduotos trąšų produkcijos.

Pasak įmonės komercijos ir logistikos direktoriaus Ždano Rysevo, trąšų kainų bangavimas priklauso nuo keleto veiksnių. Pirma, šiemet pigo grūdai, antra - kainą paveikė šalių, kurios perka daugiausiai fosforinių trąšų (Brazilija, Indija, Indonezija, Turkija) nacionalinės valiutos devalvacija.

Trečia - Indijoje (vienoje iš didžiausių fosforinių trąšų pirkėjų) šiais metais išrinkta nauja vyriausybė sustabdė dotacijų trąšų įsigijimui mokėjimą. Ir ketvirtoji priežastis - veiklą pradėjo nauja trąšų gamykla „MAADEN" Saudo Arabijoje, kuri turi pigias nuosavas žaliavas ir gali aprūpinti trąšomis to regiono šalis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai