Akademija (Kauno r.). Ūkininkai vis dažniau atsigręžia į išmaniuosius sprendimus, tad specialistai neabejoja – ateityje ūkiuose dirbs vis daugiau agrodronų.

VDU Žemės ūkio akademijos bandymų stotyje vykusiame seminare „Dirbtiniu intelektu grįsti precizinės žemdirbystės įrankiai“ aptartos išmaniosios technologijos, ūkiams padedančios pasiekti geriausių rezultatų: bepiločiai orlaiviai, automatinis vairavimas, taškinis purškimas ir t. t.

Anot įmonės „Agrodronas“ pardavimo vadovo Gintaro Zavarausko, išbandymai, su kuriais susiduria žemdirbiai (klimato kaita, darbuotojų trūkumas, dėl karo sutrikusi grūdų rinka ir pan.) bei didėjantys reikalavimai ragina žemės ūkyje pasitelkti išmaniuosius sprendimus.

„Naujos technologijos kuriamos ne tam, kad ūkininkai vieni prieš kitus pasipuikuotų – esą aš taikau naujesnę technologiją, o tam, kad sumažintų sąnaudas“, – kalbėjo G. Zavarauskas.

Jo teigimu, šiandien užauginti daugiau derliaus labai sudėtinga, nebent su labai didelėmis sąnaudomis. „Bet būdų, skirtų sąnaudoms mažinti, dar yra“, – omenyje turėdamas agrodronus teigė G. Zavarauskas.

Agrodronų rinka ateityje didės

Anot G. Zavarausko, ūkiuose dronų atsiranda vis daugiau, o tai leidžia numatyti teigiamas šios rinkos prognozes.

„Jeigu žiūrėtume į pasaulio agrodoronų rinkos prognozę, matytume, kad tendencija viena – didėjimo. Yra daug šaltinių, bet visi prognozuoja tą patį“, – tikino G. Zavarauskas.

Kodėl žadamas kilimas? Jo teigimu, tai stebinti neturėtų, mat agrodronai turi daug privalumų: sunaudoja mažiau vandens (hektarui 12–30 l bendro tirpalo) ir degalų, o tai kartu reiškia ir mažesnį CO₂ pėdsaką, patogu naudoti plotuose, kur nelygus reljefas, taip pat auginant aukštas kultūras, nes neturi sąlyčio su žeme.

Agrodronai taip pat padeda atsisakyti technologinių vėžių. „Dirbant su dronu galima pašalinti technologines vėžes, kurios, mokslininkų skaičiavimais, atneša 6–12 proc. nuostolių“, – pabrėžė G. Zavarauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad agrodronai per valandą gali pasiekti 28 ha našumą dirbant su 12 l norma hektarui. Jeigu dirbama su didesne norma, pasiekiamas 19 ha/val. našumas: „Tokie skaičiai šią dieną jau neatrodo kaip utopija. O dar reikia įvertinti, kad vienas operatorius gali valdyti du dronus.“

Be kita ko, dronai turi dirbtinio intelekto technologijas, kurios leidžia sudaryti skaitmeninius kintamos normos žemėlapius tiksliajam purškimui ar barstymui, atpažįsta kliūtis ir padeda jų išvengti (ypač aktualu ten, kur yra elektros linijų).

Daugelis ūkininkų domisi galimybe dronais purkšti augalų apsaugos produktus, tačiau Lietuvoje to daryti galiojantis teisinis reguliavimas neleidžia. Vis dėlto, anot įmonės „Agrodronas“ vadovo Mindaugo Dorelio, greitu metu turėtų būti įteisintas ir šių produktų purškimas dronais. 

„Europos Sąjungos ruošiami projektai dėl augalų apsaugos produktų purškimo dronais. Tačiau noriu pabrėžti, kad dronai naudojami ne vien augalų apsaugos produktams purkšti, bet ir mikroelementams ar biopreparatams įterpti, sėti. Visa tai legalu ir oficialu“, – priminė M. Dorelis.

Agrodronu galima pasėti net žieminių kviečių. G. Zavarausko teigimu, įmonė tai padarė 2023 m. Estijoje: „Naudojome 140 kg sėklos normą hektarui. (...) Labai laukiame pavasario, kad pamatytume, kas iš to išėjo“, – kalbėjo jis.

Specialistas renkantis droną ragina atkreipti dėmesį į jo vadinamąją minkštąją dalį, kurios nematyti jokiose specifikacijose: dirbtinį intelektą, energijos sunaudojimą, maršrutų parinkimą, užbaigimą ir pan.

„Šią dieną pažangiausi dronai neskraido šiaip sau. Kiekvienas pakėlimas, nusileidimas, posūkis apskaičiuoti taip, kad sunaudotų kuo mažiau energijos“, – tikino G. Zavarauskas.

Ir kaip be automatinio vairavimo sistemų...

Šiuolaikinis ūkis jau vargiai įsivaizduojamas be automatinio vairavimo sistemų. Lietuvoje sparčiai daugėja ūkininkų, pasitelkiančių automatinio vairavimo sistemas.

Anot įmonės UAB „Margučiai“ vadovo Tado Baltušio, pagrindinis veiksnys, kodėl nemaža dalis ūkininkų ankščiau savo ūkiuose neturėjo automatinių vairavimo sistemų, buvo didelė jų kaina už mažą tikslumą su papildomais mokesčiais.

Vis dėlto dabar ūkininkai gali įsigyti automatines vairavimo sistemas su aukščiausio įmanomo tikslumo RTK (2,5 cm) ryšiu, o įmonė siūlo sistemą su visomis atrakintomis funkcijomis be jokių papildomų mokesčių. Tai lemia jų spartų populiarėjimą.

Ką svarbu padaryti prieš įsigyjant automatinio vairavimo sistemą? Išsiaiškinti, ar yra kokių nors papildomų mokesčių.

Pasak T. Baltušio, už kai kurių sistemų patobulinimus ar atnaujinimus kartais tenka papildomai sumokėti, bet dažnai ūkininkai to daryti nenori, todėl nepasinaudoja aukščiausiu šiuo metu egzistuojančiu technologiniu lygiu ir visomis galimomis funkcijomis.

Tad, tie ūkininkai, kurie anksčiau negalėjo sau leisti tiksliųjų automatinio vairavimo sistemų ir neįsigijo mažesnio tikslumo sistemų (25–20 ar 15–10 cm), dabar gali „prašokti“ laiptelį ir įsigyti tiksliausio šiuo metu egzistuojančio ryšio (RTK – red. past.) automatinio vairavimo sistemas“, – kalbėjo jis.

T. Baltušio teigimu, Lietuvoje kone visur pasiekiamas nemokamas, bet kokybiškas RTK ryšys. Ir tai yra didžiulis pliusas, mat kitos šalys tuo pasigirti negali. Kai kur už jį reikia mokėti, o jei RTK ryšys ir nemokamas, dažnu atveju būna ribojamas arba labai prastas.

„Tad ten ūkininkai verčiau renkasi privatų ryšį arba diegia nuosavas RTK ryšio stoteles, o tai reiškia papildomas išlaidas“, – pridūrė T. Baltušis

Jo tikinimu, neretai ūkininkai galvoja, kad automatinio vairavimo sistemos naudingos tik grūdininkams, tačiau tai netiesa. Atsižvelgiant į naudą, jomis naudotis apsimoka ir verta tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės, tiek sodininkystės ūkiuose, netgi durpynuose ar užsiimant miškininkyste.

„Vertinant darbo palengvinimą, tikslumą, degalų ir technikos eksploatacijos taupymą, visiems naudinga modernizuoti savo žemės ūkio techniką“, – teigė įmonės vadovas.

***

Per seminarą taip pat pristatyti žemės ūkiui skirti įrankiai, kurie įvertina dirvožemio gyvybingumą, taip pat pristatyta su dronais naudojama sistema green on green, padedanti 80–90 proc. sumažinti herbicidų, 20–30 proc. – azotinių trąšų ir fungicidų naudojimą.