Žemės dienai – diskusija apie verslą ir mokslą
2014-03-20

Kėdainiai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas pavasario lygiadienio dieną - kovo 20-ąją - surengė tradicinę konferenciją, skirtą Žemės dienai. Konferencijoje „Verslo ir mokslo partnerystė žemės ūkio pažangai" kalbėta apie tai, kad mokslas ir verslas turi draugauti su gamta ir susikalbėti tarpusavyje.

„Puikiai žinome, kad nuspėti ateities negalime, tačiau jai turime būti pasiruošę. Agrarininkai ir verslininkai priima iššūkį, kad žemė būtų derlinga ir išliktų amžiams", - sakė vienas konferencijos iniciatorių Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas.

Anot patyrusio agronomo, ūkininkai yra išsilavinę ir dirba ne vien dėl pelno. „Žemdirbiai supranta, kad vien siekdami rekordinių derlių gali nualinti žemę ir sulaukti skaudaus smūgio ateityje. Tačiau reikia ir juos suprasti - ūkininkavimas yra verslas, garantuojantis pragyvenimą. Tad kvaila būtų tikėtis, jog žemdirbiai 100 procentų atsigręš į ekologiją ir visus laukus užleis zuikiams. Protinga pusiausvyra turi būti visur", - savo nuomonę dėstė V. Ruzgas. Jo teigimu, mokslininkų darbai nėra beverčiai, jie tarnauja žemdirbiams ir jų pasiekimams: „Mūsų padedami žemdirbiai suderina saugų ir pelningą ūkininkavimą."

Dojus agro 19 09 10

„Agrarininkai ir verslininkai priima iššūkį, kad žemė būtų derlinga ir išliktų amžiams", - sakė vienas konferencijos iniciatorių Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas

Informatyvų ir įdomų pranešimą konferencijoje perskaitė instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos vedėjas dr. Gintaras Brazauskas. Pranešime „Biotechnologijos žemės ūkyje. Ar verta bijoti?" jis atskleidė ne vieną nežinomąjį apie genetiškai modifikuotus produktus.

„Gana dažnai girdime daug gąsdinančių dalykų apie genetiškai modifikuotus produktus. Esu įsitikinęs, jog baimė kyla iš nežinojimo. Pirmasis genetiškai modifikuotas produktas pasaulį išvydo dar 1982 metais. Tai buvo žmogaus insulinas Humulin. Jis vertinamas ir svarbus dar ir šiandien - sergantieji diabetu be tokio produkto būtų pasmerkti kančioms. Į žemės ūkį genetiškai modifikuoti produktai įsiveržė 1994 metais pasirodžius pomidorams Flavr savr, bet jie nebuvo komerciškai sėkmingi", - pasakojo G. Brazauskas.

Jaunojo mokslininko teigimu, statistika byloja, jog 2012 metais 12 proc. visų pasaulio pasėlių buvo genetiškai modifikuoti. „Iš viso pasaulyje genetiškai modifikuoti augalai auginami apie 170 mln. ha. Jie populiarūs Jungtinėse Valstijose, Brazilijoje, Argentinoje, Kanadoje, Indijoje. Tarp genetiškai modifikuotųjų augalų pirmauja sojos, kukurūzai, medvilnė ir rapsai.

Europoje genetiškai modifikuotus kukurūzus augina ispanai, portugalai, slovakai, rumunai ir čekai. Augintojams yra nemažai kliūčių ir trukdžių, tačiau net 36 rūšys yra importuojamos į senąjį žemyną", - faktus vardijo G. Brazauskas.

Dr. Gintaro Brazausko pranešimas „Biotechnologijos žemės ūkyje. Ar verta bijoti?" atskleidė ne vieną nežinomąjį apie genetiškai modifikuotus produktus

Pasak mokslininko, pastaruoju metu nemažėja susidomėjimas genetiškai modifikuotais produktais - Indijoje itin populiarėja ryžiai su trimis įterptais genais, iš kurių svarbiausias praturtintas vitaminu A. „Tų ryžių sėkla dalijama nemokamai, mat norima užauginti kuo daugiau maisto produktų, padėsiančių vaikams augti sveikiems. Britai sėkmingai dirba su violetiniais pomidorais, praturtintais antocianino genu, kovojančiu su vėžiu", - sakė G. Brazauskas.

Lietuviai mokslininkai įgyvendina projektą, kuris tyrinėja daugiametes svidres. „Tie tyrimai nukreipti į tai, kad turime rezervų ir natūraliuose genų fonduose nieko nepridedant iš pašalies", - teigė mokslininkas.

Be šios diskusijos konferencijoje kalbėta apie agromokslą ir agroverslą, naujausias technologijas, žemės ūkio technikos ir saugios aplinkos santykį, inovacijas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai