Vilnius. Iš protesto Briuselyje grįžę Lietuvos žemdirbių atstovai sako, kad importas iš Lotynų Amerikos išbalansuos rinką, o kartu su kitais iššūkiais tai gali atvesti sektorių iki išgyvenimo klausimo.

Nepritarimas „Mercosur“ prekybos susitarimui Briuselio protesto organizatorių buvo įvardintas kaip vienas iš jo tikslų. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad gali būti, jog sutartis vis tiek bus pasirašyta, tačiau tai nereiškia, kad žemdirbiai staiga jai ims pritarti.

„Jeigu matome, kad jos neišvengsime, tai nejau dabar turime sakyti: taip, pasirašykite, viskas gerai?

Jei ji bus pasirašyta, mes ir toliau jos nepalaikysime, apie ją kalbėsime, atkreipsime dėmesį, kad būtų elgiamasi sąžiningai, kad būtų žiūrima maisto produkcijos kokybės, kad būtų kompensuojama ūkininkams už iškreipiamą rinką“, – kalbėjo G. Špakauskas pirmadienį Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) surengtoje spaudos konferencijoje.

Neaiškūs kompensaciniai mechanizmai

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad kartais pasigirsta raminimų, jog ES yra numačiusi lėšų rinkų subalansavimui, tad ir „Mercosur“ atveju bus galima naudotis tuo fondu. Vis dėlto, anot jo, jei nutiktų kitokia krizinė situacija, „Mercosur“ atvejui lėšų gali tiesiog nebelikti.

„Kodėl yra pasakoma A, bet nepasakoma B? Situacija nėra tokia paprasta, kaip Europos Komisija deklaruoja, kad įvykus tam tikriems svyravimas, bus čia tų pinigėlių pakankamai. Jų gali būti nepakankamai ir niekas apie tai nekalba“, – teigė E. Pranauskas.

Tai, kad nėra aišku, kokie įsijungtų kompensaciniai mechanizmai teigė ir G. Špakauskas, pridurdamas, kad yra abejonių ir dėl importuojamos produkcijos kokybės, galiausiai su ja Lietuvos gamintojas bus labai sudėtinga konkuruoti.

„Dabar atvažiuoja tos produkcijos, tik yra muitai didesni. Dabar yra patirties, kad tos produkcijos saugumas nėra iki galo ištikrinamas. Sakoma, kad lenkų pati pigiausia produkcija atvežta, žmonės nori lietuviškos. Tai ateis laikas kada žmonės norės tos lenkiškos produkcijos, o apie Lietuvos produkciją iš viso pamirš“, – kalbėjo jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Dainius Arlauskas teigė, kad „Mercosur“ atveda į paradoksalią situaciją. „Mes ES šalyse negalime auginti pigios produkcijos su pigiais preparatais, panaudoti neleistinas medžiagas, tuo tarpu ES nori pasirašyti susitarimus su Pietų Amerikos šalimis, kad taip užauginta produkcija patektų ant mūsų vartotojų stalų, į mūsų parduotuvių lentynas “, – sakė D. Arlauskas.

„Tai bus dūris viskam, ką galima įvežti į Europos Sąjungą ir nebūtinai ta produkcija bus užauginta Lotynų Amerikoje“, – pridūrė D. Arlauskas.

G. Špakauskas skaičiavo, kad vien Brazilijoje užauginama du kartus daugiau jautienos, negu suvartoja ES, tad konkuruoti su tokiais mastais bus labai sudėtinga. Tad „Mercosur“ susitarimas, pilna apimtimi turintis įsigalioti pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM arba angl. CBAM), pertvarkoma būsima bendroji žemės ūkio politika ir jai skirtas biudžetas galiausiai, anot G. Špakausko, gali atvesti iki išgyvenimo klausimo.

Grėsmė sektoriaus stabilumui?

„Mes kritikuojame ES lyderius, nes tikrai ne laikas įvedinėti naujus mokesčius, dar labiau kelti savikainą ir paskui mus spausti į kampą, kad mes prašytumėm įvairiausių mechanizmų, kaip padengti nuostolius. Mes tiesiog norime teisingos užauginamos produkcijos savikainos ir teisingos pardavimo kainos“, – kalbėjo LŪS vicepirmininkas.

Optimistu nebuvo ir D. Arlauskas, teigdamas, kad griūtis gali būti greita, tačiau prireikus visa tai atstatyti greitai nebus – procesai ilgi.

„Jeigu Europą užpils pigesne produkcija, tam, kad atsiskaitytume su savo kreditoriais, turėsime pardavinėti gamybines bazes: techniką, gyvulius, galiausiai žemes (...) O tada, jei nutiktų kokia katastrofa ar kai buvo pandemija, kai trūkinėjo visos tiekimo grandinės, gali būti, kad visi turėsime tapti medžiotojais ir laukti atskrendančių paukščių“, – apie būtinybę pačiai šaliai apsirūpinti maistu kalbėjo D. Arlauskas.

Tai, kad situacija gali nuvesti iki klausimo būti ar nebūti, teigė ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. 

„Turi Vyriausybė, prezidentas apie tai galvoti. Vis dėlto tai – maisto produktai. Žemės ūkį dabar paskelbė strategine ūkio šaka. Galime kažką turėti, kažko neturėti, bet maistas turi būti užtikrintas“, – pabrėžė J. Vilionis.

Protesto Briuselyje metu buvo kalbama ne tik apie „Mercosur“, bet ir apie BŽŪP ateitį. Pasak G. Špakausko, šio klausimo sprendimui dar yra metai, tad bus deramasi, rengiami susitikimai. „Tikrai mes rankų nenuleisime (...) Nors jau yra išsakytos tikrai aiškios pozicijos ir panašu, kad bus labai sunku pakeisti iš esmės, bet turime dar metus laiko dirbti tuo klausimu ir daryti, kas įmanoma“, – komentavo LŪS vicepirmininkas.

Tai, kad rankų neketinama nuleisti tvirtino ir J. Vilionis. „Tikrai darysime viską, kad savo teises pasigintume. Turime žingsnių: vieną padarome – darysime kitus. Šiandien dar nenoriu sakyti, bet tikrai tuo nesibaigs“, – teigė J. Vilionis. 

„Panašu, kad ir Lietuvoje gali toliau vykti įvairius žemdirbių protestai, todėl kad mes tiesiog būsime spaudžiami į kampą ir kalbėsime tiesiog apie išgyvenimo klausimą“, – į Lietuvą sugrįžtančių ūkininkų protestų galimybės neatmetė ūkininkų atstovai.