BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Renginiai
Tvariai ūkininkauti be gyvulininkystės – neįmanoma

Akademija (Kauno r.). „Agrodūzgės“ – tai naujas demonstracinis renginys apie gyvulininkystę ir žolynus, vakar surengtas VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio žaliuosiuose plotuose.

„Agrodūzges“ surengė VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Verslo ir socialinės partnerystės centras ir mokomasis ūkis, jose dalyvavo nemažai pieninių ir mėsinių galvijų ūkių atstovų, gyvulininkystės specialistų.

ŽŪA doc. Evaldas Klimas pirmiausia priminė svarbiausias tiesas, kaip įrengti ir užauginti kokybišką žolyną ir iš jo paruošti pašarus.

Bioversija 2024 04 26 m7

Gyvulininkystės specialistai diskutavo apie didėjantį klimato kaitos poveikį, jo įtaką žolynų auginimui ir pašarų gamybai, pašarų įtaką gyvulių sveikatai, gyvulių gerovę.

Pirmosiose „Agrodūzgėse“ dalyvavo nemažai pieninių ir mėsinių galvijų ūkių atstovų, gyvulininkystės specialistų

Diskusijoje kalbėjo ŽŪA prof. Rolandas Bleizgys ir doc. E. Klimas, mokomojo ūkio vadovas Vilius Venskutonis, LSMU Veterinarijos akademijos lektorius, galvijų šėrimo specialistas Mindaugas Budvytis, Griškabūdžio ŽŪB inžinierius Tomas Puskunigis.

Diskusiją moderavo VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis

Tręšimas mėšlu – gerai ir dirvožemiui, ir ekonominiams rodikliams

ŽŪA mokomasis ūkis turi 620 ha, taiko 8 laukų sėjomainą, augina pieninius ir mėsinius galvijus. „Stengiamės ūkininkauti tvariai, rūpinamės gyvūnų gerove, kad po mūsų liktų resursų ir kitų kartoms“, – pabrėžė ūkio direktorius V. Venskutonis.  

„Agrodūzgėse“ apie žolynų naudą ir gyvulininkystę diskutavo (nuotraukoje iš kairės): Evaldas Klimas, Vilius Venskutonis, Tomas Puskunigis, Mindaugas Budvytis ir Rolandas Bleizgys

T. Puskunigis pasakojo, kad Griškabūdžio bendrovėje žolynai įrengti pagal doc. E. Klimo rekomendacijas ir tai duoda akivaizdžios naudos – pagerėjo ir žolynų, ir iš jų gaminamų pašarų kokybė.

„Turėdami 1 300 melžiamų karvių, negalime sau leisti auginti menkaverčius žolynus, todėl domimės ir naudojamės mokslininkų patarimais. Kasmet užsiauginame vis kokybiškesnių žolinių pašarų ir melžiame vis geresnių kokybinių rodiklių pieną“, – džiaugėsi T. Puskunigis.

Bazinė šio ūkio trąša – mėšlas. Jeigu pagal žemės tyrimus matyti, kad dirvožemiui trūksta kurių nors maisto medžiagų, jį papildomai tręšia vienanarėmis trąšomis, todėl dirvožemio maistinė sudėtis subalansuota.  

„Nieko nėra geriau už tręšimą mėšlu, ne veltui mėšlas vadinamas juoduoju auksu. Sumažinti mineralinių trąšų naudojimą ir išlaikyti dirvožemio derlingumą įmanoma tik su mėšlu. Tai – pieno ūkio rentabilumo esmė“, – teigė Griškabūdžio ŽŪB atstovas.  

Doc. E. Klimas pastebėjo, kad bendrovėje susidarantys 30 tūkst. kub. m skysto mėšlo tūkstančiui ha žolynų patręšti – didelė paspirtis dirvožemiui.

Geri žolynai ir gyvulių ganymas – didelis žingsnis tvarumo link

Diskusijos dalyviai sutarė, kad tvariai ūkininkauti be gyvulininkystės neįmanoma. Prof. R. Bleizgys teigė bandantis suprasti, kodėl gyvulių Lietuvoje mažėja, nors gyvulininkystei turime geras sąlygas.

„Bet suprasti nepavyksta, – ištarė profesorius, jau daug metų bandantis ginti gyvulininkystę. Ir pridūrė: – Noriu įrodyti pasauliui, kad karvutė dėl klimato kaitos nekalta. Tuo giliai tikiu.“

Pasak jo, tikrai įmanomi klimatui neutralūs pieno ūkiai, o viena iš sąlygų – teisingai įrengti žolynai. Ganant oro tarša tiek amoniaku, tiek metanu mažėja. Todėl geri žolynai, gyvulių ganymas, R. Bleizgio teigimu, didelis žingsnis siekiant tvarumo ir mažinant klimato kaitą.

Prof. Rolandas Bleizgys nuolat bando įrodyti, kad ne karvės kaltos dėl klimato kaitos

M. Budvytis atkreipė dėmesį, kad politikų lūpose populiarėja naratyvas, esą žemės ūkis yra taršos šaltinis. „Galima tik spėlioti, iš kur tai kyla, bet jį labai lengvai, nesigilindami į esmę, pasigauna miesto žmonės, kurie net nėra buvę ūkiuose“, – stebisi specialistas.

T. Puskunigis atkreipė dėmesį į tai, kad mišrūs ūkiai, naudodami tuos pačius žemės išteklius, sukuria 5 kartus daugiau darbo vietų negu vien augalininkystės. „Todėl ten, kur yra mišrių ūkių, kaimas klesti, o ne nyksta“, – įsitikinęs jis.

Priemonių emisijoms kontroliuoti ir mažinti yra

Prof. R. Bleizgys pripažino, kad vis dėlto vienas konfliktas yra – juo daugiau baltymų racione, tuo daugiau karvė išskiria ŠESD, nors baltymai – vienas svarbiausių raciono sudėtinių dalių.

M. Budvytis sutiko, kad jei gyvulys gaus daugiau koncentratų, jis mažiau išskirs ŠESD. Taip  ūkininkas atsiduria konflikto epicentre – ar šerti pigiau ir natūraliau, ar brangiais koncentratais? „Vis dėlto maksimalią naudą ūkis turi gauti iš žolynų. Per laktaciją gauti 8 t pieno galime šerdami vien žoliniais pašarais. Be to, karvės – puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys“, – argumentų gyvulininkystei išsakė M. Budvytis.

Ar karvių laikymas visus metu tvarte prasilenkia su gyvūnų gerove? Anot R. Bleizgio, viskas priklauso nuo tvarto – svarbiausia, kad jame būtų užtikrintas geras mikroklimatas, vėdinimo sistema, karvių poilsio sąlygos, taip pat galimybė išeiti į lauką. Teigiamą poveikį daro ir muzika.

„Niekada nebus taip, kad iš tvarto nesklis jokie kvapai ir visiškai negaruos dujos. Bet yra daug gerų priemonių emisijoms kontroliuoti ir mažinti“, – kalbėjo profesorius, pridūręs, kad automobiliai išskiria daug daugiau pavojingų dujų nei karvės, bet žmonės kažkodėl nepyksta.

„Man tai mėšlas kvepia... pinigais“, – juokėsi V. Venskutonis.

Po diskusijos renginio dalyviai su E. Klimu nagrinėjo žolynus ir kalbėjo apie šiemet anksčiau prasidėjusią žoliapjūtę. „Geriau dvi dienas anksčiau negu dvi vėliau, ir atolui bus geresnės starto galimybės. Birželio žolė pieno ūkiams jau menkos vertės“, – akcentavo ŽŪA docentas.  

Geri ir produktyvūs žolynai – pirmas žingsnis į sėkmingą gyvulininkystę

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos