Rekordų laikai baigėsi, belieka didinti našumą (Fotogalerija)
2014-02-27

Vilnius. Rekordų laikai žemės ūkyje baigėsi: net jei javai vėl gausiai derėtų, uždarbis bus mažesnis dėl krentančių kainų. Žemdirbiams ir perdirbėjams vertėtų didinti veiklos našumą, investuojant daugiau nuosavų lėšų, o taip pat atsigręžti į gyvulininkystę, kuri mažiau jautri agroklimatiniams pokyčiams. Tokios rekomendacijos nuskambėjo trečiadienį vykusioje Lietuvos agroverslo konferencijoje.

„Paskutinieji keleri metai Lietuvos agroverslo sektoriui buvo kaip niekada sėkmingi - palankūs orai lėmė gerą derlių, o tai užtikrino solidžias pajamas. Be to, nepaisant barjerų lietuviškiems maisto produktams Rusijoje, pernai Lietuva pasiekė naujas eksporto aukštumas", - teigė Lietuvos agroverslo konferencijoje DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė

Pasak analitikės, Lietuvos agroverslo indėlis į Lietuvos ekonomiką sudaro 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, yra vienas didžiausių rodiklių. Maisto ir gėrimų pramonės dalis šalies BVP struktūroje sudaro 4,6 proc., o žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus dalis - 4 proc. viso šalies BVP (2012 m. duomenimis).

Šiemet augimo nesitikima

Statistika patvirtina, kad pernai Lietuvos agroverslo eksportas pasiekė naujas aukštumas - bendros maisto sektoriaus eksporto apimtys sudarė 16,2 mlrd. litų ir buvo 11 proc. didesnės palyginti su 2012 metais. Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis pernai siekė 10,4 mlrd. litų - 7,2 proc. daugiau nei užpernai.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad šiemet žymaus sektoriaus augimo tikėtis sunku vien dėl aukštos palyginamosios bazės - tai reiškia, kad kelerius metus iš eilės agroverslo sektoriaus rodikliams augant rekordiniu tempu, vėl juos pagerinti bus itin sunku, todėl reikėtų ruoštis nuosaikesniam scenarijui.

Be to, pasaulio rinkose šiemet prognozuojamos žemesnės, palyginti su 2013-aisiais, žemės ūkio produkcijos žaliavų kainos, nėra visiškai aiški situacija dėl pieno produktų eksporto į Rusiją, nežinoma, kaip pavyks suvaldyti afrikinio kiaulių maro rizikos pasekmes.

„Tai geras pavyzdys, kaip netikėtai gali pasikeisti ką tik puikiai atrodžiusi situacija ir kokią grandininę reakciją tai sukelia visai vertės grandinei - pradedant nuo gyvulių augintojų, perdirbėjų bei eksportuotojų ir baigiant valstybės biudžetu. Akivaizdu, kad tokiai verslo rizikai reikia ruoštis iš anksto glaudžiau bendradarbiaujant valstybei ir visoms agroverslo grandims," - teigė I. Genytė-Pikčienė.

Našumas auga lėtai

Siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą augimą, Lietuvos žemdirbiai turėtų daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumo ir našumo didinimui. Pavyzdžiui, po ekonominio sunkmečio 2010-2011 metais našumo rodikliai žemės ūkyje augo dviženkliais skaičiais per metus, tačiau pernai augimas prislopo iki 5,6 procento.

Konferencijoje dalyvavo visų agroverslo grandžių atstovai

Nors pastaraisiais metais agroverslo našumas (sukurta pridėtinė vertė vienam užimtajam sektoriuje) gerokai išaugo, tačiau šioje srityje vis dar labai atsiliekame nuo lyderių. Norvegijoje vienam užimtajam žemės ūkyje tenka 61 tūkst. eurų, Prancūzijoje - 48, Danijoje - 46, Vokietijoje - 30, Airijoje - 27, Estijoje - 22, Latvijoje - 15 tūkst. eurų. Pagal našumo rodiklius  Lietuva (10,5 tūkst. eurų) lenkia tik Lenkiją (6,8) ir Bulgariją (3,4 tūkst. eurų) ir kone tris kartus atsilieka nuo euro zonos vidurkio. Palyginti su kitomis ES šalimis, maisto pramonės našumas yra geresnis, tačiau vis dar dvigubai atsilieka nuo Suomijos ir tris kartus nuo Norvegijos ir Nyderlandų atitinkamų rodiklių.

Pasak DNB analitikės, didinti našumo rodiklius žemės ūkio sektoriui padeda ES parama, tačiau siekiant būti konkurencingiems užsienio rinkose, žemdirbiai ir maisto pramonė turi daugiau investuoti ir savų lėšų. Be to, žemdirbiai dar nėra išsėmę visų kooperacijos galimybių - pavyzdžiui, dažnai ūkininkas investuoja į brangų javų kombainą, tačiau sezono metu naudoja jį kelias savaites, kai galėtų kooperuotis su kaimyniniais ūkiais.

Eksporto kryptis - Europos Sąjunga

Didžiausia Lietuvos agroverslo sektoriaus eksporto rinka ir toliau išliko Europos Sąjunga, į kurią pernai buvo eksportuota du trečdaliai (66 proc.) visos lietuviškos kilmės agroverslo produkcijos. Į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis eksportuota 13 proc. agroverslo produkcijos. Tarp atskirų valstybių pernai pirmavo Latvija (11 proc.), toliau sekė Rusija (10), Vokietija (9) ir Lenkija (8 proc.).

Rusijos vaidmuo atskirų maisto produktų struktūroje išlieka svarbus. Į šią šalį keliauja 20 proc. pieno produkcijos eksporto, 18 proc. grūdų, 6 proc. žalios mėsos eksporto.

Gyvulininkystė pernelyg „susitraukė"

Nors Lietuva tradiciškai laikoma gyvulininkystei palankesne šalimi, žemės ūkio sektoriaus struktūroje augalininkystė ir toliau išlaiko lyderės pozicijas - pernai augalininkystės „svoris" sektoriaus struktūroje sudarė 62 proc., o gyvulininkystei teko 38 proc.

Mėsos gamyba gyvuoju svoriu Lietuvoje 1990 m. sudarė 761 tūkst. t, 2001 m. - 206 tūkst. t, 2011 - 310 tūkst. tonų. Tiesa, per metus gyvulininkystės dalis struktūroje išaugo 3 procentiniais punktais (2012 m. - 315 tūkst. t).

Gyvulių ir paukščių skaičius Lietuvoje, palyginti su 1990 m. yra sumažėjęs 3 kartus.

Žaliavinio pieno gamybos našumas per pastarąjį dvidešimtmetį ženkliai išaugo: 1990 m. iš vienos karvės per metus primelžta 3,7 t, o 2012 m. - 5,5 tonos. Tačiau bendras primelžto pieno kiekis mažėja: 1990 m. šalyje primelžta 3157 tūkst. t, o 2012 m. - 1820 tūkst. tonų.

Lietuva pernai mėgavosi ne ką prastesniu grūdų derliumi nei 2012-ųjų rekordas (2012 m. derlius - 4,7 mln. t, 2013 m. - 4,6 mln. t, 2012 m. derlingumas - 39,4 cnt/ha, 2013 m. - 36,2 cnt/ha), tačiau grūdų kainų lygis žemdirbių nebedžiugino. Pasaulis baigia švęsti rekordinį žemdirbystei sezoną. Šiemet, anot ekspertų, grūdai pigs toliau. Tiesa, gali pavykti šiek tiek atsikvėpti dėl mažėsiančių sąnaudų (mažėjant trąšų kainoms pasaulio rinkose).

Pasak žemės ūkio viceministro Mindaugo Kuklieriaus, šie metai grūdų augintojams nebus tragiški, nors kainos tikrai krenta. Tai argumentas rinktis gyvulininkystės kryptį.

Alternatyvaus plano būtinybė

Anot DNB banko analitikų, agroverslas ilguoju laikotarpiu išlieka perspektyvi verslo sritis. To priežastys - nejautri ekonominiams verslo ciklams šios verslo šakos prigimtis bei auganti maisto paklausa pasaulyje. Norint laimėti, būtina augti. Siekiant išlikti konkurencingais ir išnaudoti šias palankias progas tarptautinėje rinkoje, privalu didinti veiklos našumą ir tapti lygiaverčiais konkurentais.

I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad būtina turėti atsarginį planą, nes sektorius yra jautrus iš anksto nevaldomoms rizikoms (klimato išdaigoms, politinei, ligų rizikai ir t. t.) ir yra priklausomas nuo valdžios bei ES fondų paramos. Alternatyvus planas turi apimti krizių valdymo mechanizmą, finansinis buferį, draudimo priemones ir pan.

Anot DNB banko Valdybos pirmininko ir viceprezidento Vyginto Bubnio, matant, kokį poveikį agroveslui gali turėti tokie sunkiai prognozuojami veiksniai, kaip afrikinis kiaulių maras ar kaimyninių šalių vienašališki sprendimai, būtina galvoti, kaip drauge reaguoti į panašaus pobūdžio riziką.

Ko reikia pereiti prie gyvulininkystės

DNB banko surengtoje antrojoje agroverslo konferencijoje (pirmoji įvyko 2013 m. Kaune) dalyvavo perdirbėjai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovių, Žemės ūkio ministerijos atstovai. Konferencijos dalyvis sveikino žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Konferencijoje dalyvavo ir svečias iš Briuselio - Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Žemės ūkio politikos analizės ir prognozių skyriaus vadovas Pjeras Basku (Pierre Bascou)

Diskusijų metu konferencijoje savo patirtimi dalijosi Šilalės rajono ekologinio ūkio savininkas Jonas Baublys, AB „Pieno žvaigždės" filialo „Kauno pienas" generalinis direktorius Gžegožas Rogoža, „Agrowill Group" generalinis direktorius Marius Žutautas ir kt.

Diskutuojant, kaip geriau išnaudoti plėtros galimybes, žemdirbių atstovai akcentavo paskatas, kurios nukreiptų ūkius rinktis gyvulininkystės kryptį. Gyvulininkystė mažiau priklauso nuo gamtos sąlygų, ją galima vystyti nederlingose žemėse, tačiau šiam žingsniui būtina finansinė valstybės parama, kreditai gyvulininkystės plėtrai nederlingose žemėse. Akcentuota ir būtinybė kooperuotis, ypač smulkiems gamintojams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai