BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Renginiai
Pasmerktai LAMMC laboratorijai rengia gelbėjimo planą

Akademija (Kauno r.). Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorija atsidūrė ties išlikimo riba – ją rengiamasi uždaryti. Dėl to sujudo žemdirbių organizacijos.

Iniciatyvos išsaugoti žemės ūkiui būtiną Agrocheminių tyrimų laboratoriją (ATL) ėmėsi Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), sukvietusi diskusijai visas suinteresuotas puses, politikus ir aukštojo mokslo atstovus. Buvo kviesti ir du ministrai, tačiau jie neatvyko.

Sprendimą uždaryti Agrocheminių tyrimų laboratoriją kovo 27 d. priėmė LAMMC Mokslo taryba, nutarusi, kad iki metų pabaigos jos Centro struktūroje neturi likti. Mokslo tarybą kartu su mokslininkais sudaro ir trijų ministerijų – Aplinkos (AM), Žemės ūkio (ŽŪM) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų (ŠMSM) atstovai.    

Bioversija 2024 04 26 m7

Lietuvoje vienintelę akredituotą ir jau 60 metų veikiančią Agrocheminių tyrimų laboratoriją (ATL), kurioje atliekami sistemingi tyrimai pripažįstami tarptautiniu mastu, nuspręsta likviduoti, nes ji paslaugų (dirvožemio, vandens, pašarų, nuotekų – iš viso apie 500 pavadinimų analizių) atlieka daugiau nei mokslo darbų.

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas (centre) nerimauja, kad likvidavus žemės ūkiui labai svarbią Agrocheminių tyrimų laboratoriją gali būti prarasti ir daugybę metų kaupti duomenys. Nuotr. kairėje – ŽŪM atstovas Zigmas Medingis

Kai LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis užsiminė girdėjęs kalbų, kad čia yra Vilniaus universiteto interesų, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis patvirtino, kad taip ir yra. Kokie tai galėtų būti interesai, nedetalizuota.

LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas LŽŪT posėdyje paaiškino, kad Laboratorija negali užsiimti veiklomis, kurios nefinansuojamos iš biudžeto. ATL išlaikymas per metus atsieina daugiau kaip 1 mln. Eur. Užsakymų moksliniams tyrimams ATL gauna už 200 tūkst., iš komercinių tyrimų uždirba apie 500 tūkst. Eur. Būtent tokia ekonominė veikla, anot G. Brazausko, ir kelia problemų – pasirodo, Laboratorija negali to daryti pagal galiojančius teisės aktus, ir tai susiję su stojimo į ES sutartimi, su valstybės pagalbos reguliavimu, pagal kurį mokslo institucijų ekonominė veikla gali sudaryti tik iki 20 procentų.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis (kairėje) ragino LAMMC direktorių dr. Gintarą Brazauską kartu ieškoti išeičių, kad Agrocheminių tyrimų laboratorija išliktų

LŽŪT tarybos narys Jonas Vilionis teiravosi, kas apskritai iškėlė tokį klausimą dėl netinkamos ekonominės veiklos? Juk tiek metų dirbo, stojimo į ES sutartis nepasikeitė, tai kodėl tik dabar iškeltas tas klausimas? Pasak G. Brazausko, tam įtakos turėjo Valstybės kontrolė ir kitos institucijos.

LŽŪT tarybos narys Jonas Vilionis ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Vigilijus Jukna neabejoja – tereikia noro, kad Laboratorija būtų išsaugota

ŽŪM atstovas Zigmas Medingis gynėsi, kad ministerija prie to tikrai neprisidėjo, juk LAMMC pavaldus ŠMS ministerijai.

Visi posėdžio dalyviai tvirtino, kad Agrocheminių tyrimų laboratoriją Lietuvai būtina turėti, nes žemės ūkio gamyba neatsiejamai susijusi su daugybe tyrimų, žemdirbiams reikia žinoti dirvožemio agrochemines savybes, ATL atliekami tyrimai būtini ir miškininkams. Be to, Dirvožemio stebėsenos ir sveikatingumo klausimai taps dar aktualesni, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „Dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo“.

„Akredituota laboratorija yra pati didžiausia brangenybė“, – teigė Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis, neatmetęs galimybės dėl Laboratorijos išsaugojimo keisti įstatymus, kad nebūtų ribojama jos ekonominė veikla. Jis mano, kad ATL turi atlikti valstybės deleguotas funkcijas, ypač, kai netrukus reikės daryti privalomus monitoringus.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis leido suprasti, kad dėl sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją yra ir kažkieno interesų

V. Pranckiečiui antrino KRK narys Vigilijus Jukna, įsitikinęs, kad reikia tik sumanumo ir noro, ir ŽŪM galėtų deleguoti funkcijas Laboratorijai, tokių pavyzdžių yra. Tokia situacija, jo manymu, susidariusi ir dėl pačios mokslinės produkcijos vertinimo ydingumo. „Reikia ieškoti galimybių išsaugoti Laboratoriją ten, kur ji yra – tai būtų geriausias variantas“, – teigė politikas.

Dėl Laboratorijos likimo LŽŪT nariai ragino įsitraukti ir ŽŪM, tačiau Z. Medingis teigė, kad ŽŪM negali iš ŠMSM perimti Laboratorijos, tai turėtų būti trijų ministerijų derybų objektas.

Ką daryti? G. Brazausko teigimu, išeitis būtų – nauja struktūra mokslo institucijoje su biudžetiniu finansavimu ir aiškiomis funkcijomis.

Posėdžio dalyviai svarstė, kas galėtų perimti ATL. Tarp pasiūlymų buvo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), turinti savo Dirvožemio tyrimo laboratoriją, Valstybinė miškų tarnyba, kuri aktyviai naudojasi ATL paslaugomis, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI), VDU Žemės ūkio akademija.

LŽŪKT variantą siūlė G. Brazauskas, tačiau J. Sviderskio teigimu, problemų kiltų dėl darbuotojų, nes jiems reikėtų kasdien važiuoti į darbą iš Kauno. Kaip optimaliausi galimi nauji ATL šeimininkai buvo įvardyti NMVRVI Kauno skyrius ir VDU Žemės ūkio akademija. Posėdyje dalyvavęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis teigė, kad rastų vietos ir galimybių šiai Laboratorijai.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis sakė, kad Universitetas galėtų rasti galimybių perimti Laboratoriją 

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas mano, kad jeigu ATL pereitų VDU žinion, trys ministerijos turėtų tartis dėl jos finansavimo galimybių ir perspektyvų.

J. Sviderskis žadėjo į Laboratorijos išgyvenimo klausimą įtraukti ne tik Seimo KRK, bet ir Ekonomikos komitetą, kurie galėtų pasikviesti tris ministrus ir po to inicijuoti vizitą pas premjerę. LŽŪT taryba įsipareigojo toliau rūpintis ATL likimu ir inicijuoti visus būtinus pokalbius su politikais ir ministerijomis, taip pat paprašė G. Brazausko palaukti iki metų pabaigos ir Laboratorijos neskubėti likviduoti. Tačiau šis atsakė, kad tiek laiko neturi, nes kas mėnesį jos išlaikymui reikia rasti 100 tūkst. Eur.  

Kai terminas buvo sutrumpintas iki dviejų mėnesių, LAMMC direktorius abejojo, ar per tiek laiko bus rastas sprendimas. „Kad ir kaip būtų, LAMMC Mokslo tarybos sprendimas priimtas. Tik ji ir gali jį pakeisti“, – konstatavo G. Brazauskas.  

Taigi, gegužės pradžioje 43 ATL darbuotojai gaus įspėjimo lapelius apie numatomą atleidimą. Laikinai direktorės pareigas einanti dr. Lina Žičkienė neslėpė, kad nežinioje esantys ATL darbuotojai jaučia didelę psichologinę įtampą. Pirmąja permainų auka tapo ilgametis Laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis, iš pareigų pasitraukęs vos priėmus sprendimą likviduoti ATL. Jis teigė pateikęs siūlymų, ką daryti, kad beveik 60 metų veikianti Laboratorija būtų išsaugota, bet į juos atsižvelgta nebuvo.  

Ilgametis Laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis dėl numatomų permainų paliko pareigas, kurias laikinai perėmė dr. Lina Žičkienė

G. Brazauskas pažadėjo tik tiek, kad du mėnesius darbuotojai dar galės dirbti. O per tą laiką LŽŪT dar pabandys rasti būdų, kaip išsaugoti Laboratoriją ir jos darbuotojus.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos