Varėnos r. Motociklai, Dzūkijos keliai, kultūros paveldas ir netikėtos užduotys. Šiemet viena iš „Mototourism Sprint 2026 su DUCATI“  stotelių dalyvius pakvietė iš arčiau pažinti šiuolaikinį Lietuvos žemės ūkį.

Birželio 6 d. startavę Vilniuje, prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos po maždaug septynių valandų dalyviai finišavo Varėnos miesto aikštėje, rašo agroakademija.lt.

Intelektualiame kultūriniame mototurizmo ralyje laimi ne greičiausias, o sumaniausias. Komandos gauna Užduočių knygą su objektais ir klausimais, lanko įvairias vietas, atlieka užduotis ir renka taškus. Dalyvauti galima bet kokio tipo motociklais – svarbiausia smalsumas, komandinis darbas ir noras pažinti Lietuvą.

Šių metų maršrutas buvo skirtas pažinti Varėnos krašto istoriją, kultūrą ir žmones, o ralio tema siejosi su „Ducati“ 100-mečiu ir Lietuvos radijo metų minėjimu. Kelionėje atsiskleidė technologijų, ryšio ir radijo istorijos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinio palikimo, krašto gynybos, saugaus eismo bei žemės ūkio temos.

Žemės ūkio stotelė Dzūkijos širdyje

Viena iš žemės ūkiui skirtų ralio stotelių buvo parengta bendradarbiaujant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) ir bendrovei „Intrac Lietuva“. Dalyviai apsilankė LŽŪKT klientų Stasio ir Mariaus Barkauskų šeimos ūkyje Voriškės kaime. Čia jų laukė pažintis su modernia gyvulininkyste ir praktinė užduotis, leidusi iš arti pamatyti, kaip šiandien atrodo pažangus Lietuvos žemės ūkis.

Motociklininkai turėjo parengti trumpą videoreportažą apie ūkyje naudojamą techniką, surasti pažangų pašarų dalytuvą, inovatyvų grėblį, išsiaiškinti jų veikimo principus bei sužinoti, kaip ūkyje atsirado vienas svarbiausių pastarųjų metų pirkinių. Dalyviai aiškinosi, kaip į ūkį atkeliavo teleskopinis krautuvas, įsigytas pagal LŽŪKT Varėnos r. biuro konsultantų parengtą investicinį projektą, o techniką tiekė bendrovė „Intrac Lietuva“.

Ieškodami atsakymų į užduoties klausimus, ralio dalyviai bendravo su ūkio šeimininkais Dalija, Stasiu ir jų sūnumi Mariumi Barkauskais bei LŽŪKT specialistais. Jie pasakojo apie ūkyje įgyvendintas investicijas, naudojamą techniką ir sprendimus, padedančius dirbti efektyviau.

Užduotis tapo savotiška pažintimi su šiuolaikiniu žemės ūkiu. Dalyviai galėjo įsitikinti, kad šiandien ūkio sėkmę lemia ne tik sunkus darbas, bet ir pažangios technologijos, investicijos bei gebėjimas priimti inovatyvius sprendimus. Būtent tokiu keliu jau ne vienerius metus žengia ir Barkauskų šeimos ūkis.

Ūkis, kuriame susitinka šeimos tradicijos ir inovacijos

Barkauskų šeimos istorija – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip meilė gimtajam kraštui gali nulemti viso gyvenimo kelią. Dalija ir Stasys Barkauskai prieš daugiau nei tris dešimtmečius paliko gyvenimą sostinėje ir sugrįžo į gimtinę. Čia pradėjo kurti pieno ūkį, kuris ilgainiui tapo vienu stipriausių rajone.

„Ūkininkaujame nuo 1991 metų. Nuo pat pradžių buvo pieno ūkis – vieni pirmųjų savo krašte jį kūrėme. Taip prabėgo keli dešimtmečiai, o prieš dvejus metus pasirinkome toliau vystyti mėsinę galvijininkystę“, – pasakoja Stasys Barkauskas.

Šiandien ūkyje laikoma apie 300 limuzinų ir angusų mišrūnų, iš jų apie 115 karvių žindenių. Daugiau kaip 200 ha žemės užima žolynai, iš kurių ruošiami pašarai. Pasak ūkininko, nederlingose Varėnos krašto žemėse grūdų auginti neapsimoka, todėl visas dėmesys skiriamas gyvulininkystei ir kokybiškų pašarų gamybai.

Didžiausias Barkauskų džiaugsmas – kad ūkis turi tęstinumą. Ūkininkavimo kelią pasirinko ir sūnus Marius, šiandien perimantis vis daugiau atsakomybių bei aktyviai dalyvaujantis investiciniuose projektuose.

Neatsitiktinai būtent Barkauskų ūkis tapo viena iš Lietuvos pažinimo ralio stotelių. Marius prisipažįsta, kad kvietimas priimti motociklininkus jam buvo itin artimas širdžiai.

„Kai Konsultavimo tarnyba paskambino ir paklausė, ar galėtume priimti ralio dalyvius, ilgai galvoti nereikėjo. Aš ir pats esu motociklininkas, todėl man tai buvo tikra šventė. Apie šį ralį daug metų girdėjau, tačiau vis pritrūkdavo progos sudalyvauti“, – pasakoja ūkininkas.

Didžiausią džiaugsmą jam suteikė ne pats renginys, o žmonės. „Smagu, kad žmonės važiuoja, domisi žemės ūkiu ir nori pamatyti, kaip gyvename bei dirbame. Jei galime kažkuo pasidalinti ir būti naudingi – kodėl gi ne?“ – sako Marius.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.