Akademija (Kauno r.). Keletas šalies pieno ūkių iš karvės per metus melžia 15–16 t pieno. Jie jau senokai daro telyčių genominius tyrimus. Bet šių tyrimų nauda – gerokai didesnė nei tik produktyvumas.

Kuo plačiau bus diegiamas genominis tyrimas, tuo efektyvių gyvulių, tikėtina, daugės, nes vyks greitesnė pieninės bandos genetinė pažanga, bus suvaldomos genetinės ligos, mažės ŠESD. Taigi, pieninės bandos bus efektyvesnės ir tvaresnės.

Tai akcentavo Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas mokslinėje konferencijoje „Pieninių galvijų išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių  dujų (ŠESD) stebėsena ir mažinimas“.

Lietuvoje tiriamų pieninių karvių vidutinis metinis produktyvumas yra 9 088 kg (arba 24,89 kg per parą) 4,33 proc. riebumo (394 kg) ir 3.45 proc. baltymingumo (313 kg) pieno.

„Kaip ir kaip ir neblogai atrodo. Bet panaudoti genominius tyrimus ūkių efektyvumui didinti iš tikrųjų galima dar geriau“, – teigė veislininkystės specialistas E. Gedgaudas.

Genominio tyrimo privalumai nusveria trūkumus

Ką tik gimusio prieauglio genominis tyrimas atliekamas Vokietijoje, jo atsakymas atskleidžia, kokia yra telyčios, kaip būsimos karvės, perspektyva.

Genominio tyrimo privalumai, anot E. Gedgaudo, pirmiausia pasireiškia tuo, kad jau jauname gyvulio amžiuje žinome, ką gero ar ką blogo jis duos prasidėjus laktacijai. Tai lemia greitesnę genetinę pažangą, nes nereikia laukti palikuonių, norint sužinoti, kokie jie bus, tokiu būdu mažėja darbas su neefektyviais gyvuliais.

Taip pat galima atlikti chromosominę selekciją, kuri padeda išvengti giminingo veisimo, suvaldo paveldimas ligas ar prastą vaisą.  

„Nors skirtingų požymių paveldimumas yra nevienodas, kai kurių požymių patikimumas siekia 87 procentus“, – pabrėžė E. Gedgaudas.

Genominio tyrimo trūkumas – jis kainuoja. Reikalinga ir DNR duomenų saugykla bei šių duomenų analizė, o tai irgi reikalauja tam tikrų išteklių.

Iki Vokietijos genetinės pažangos daugeliui dar toli

Vienas iš požymių, kuriuos dabar ūkininkai žiūri pirmiausiai, tai yra eurais išreikštas ekonominės vertės indeksas RZEuro. Jis parodo kiek bus uždirbta iš gyvulio per gyvenimą, „Čia ta investicija, kur tu iškart žinai, ką turėsi“, – sakė LGVA direktorius.

Vokietijos TOP 500 telyčių RZEuro indeksas yra 2 800–3 522. Lietuvoje tokių efektyvių gyvulių vienetai, vidurkis – 1 072 Eur. „Taigi, ir pagal šį, ir pagal bendrosios veislinės vertės indeksą dar labai atsiliekame“, – konstatavo E. Gedgaudas.

Geriausių Vokietijos gyvulių bendrosios veislinės vertės indeksas prasideda nuo 147 ir baigiasi 171. Lietuvoje geriausio gyvulio – 152. Tik šitas vienas ir patektų į Vokietijos 500-uką.

Kitas labai aktualus požymis, kurį gali nustatyti genomas, yra pieno kiekis, padedantis identifikuoti būsimus neproduktyvius gyvulius ir laiku priimti tam tikrus sprendimus.

„Ūkių, kurie seniai vykdo genominę selekciją Lietuvoje, primilžiai yra įspūdingi, siekia 15–16 t iš karvės per metus. Žinoma, tai lemia daugiau dalykų – ūkio vadyba, šėrimas, bet genominio potencialo vertinimas taip pat duoda didelį efektą“, – pabrėžė lektorius.

Ką genominis tyrimas duoda kalbant apie veršiavimosi lengvumą, atskleidžia amerikiečių duomenys – jie apskritai pirmi pradėjo genominius tyrimus ūkiuose daryti, naudoti genominius bulius.

„Anksčiau holšteinas reiškė sunkų veršiavimąsi, visi buvo susiėmę už galvos. Bet kai nuo 1995-ųjų prasidėjo genominis tyrimas, sunkaus veršiavimosi problemos neliko“, – sakė E.Gedgaudas.

Tarp kitų svarbių genomo požymių – pašarų efektyvumas, mažesnis ŠESD išskyrimas, kai vyksta geresnė pašarų konversija. Genominė informacija padeda suvaldyti 12 paveldimų ligų, taip pat medžiagų apykaitos ir reprodukcines ligas.

Genominio tyrimo procesas nesustoja, beveik kasmet atsiranda naujų indeksų, kad tik palengvintų ūkininkavimą, kad ūkininkai žinotų, kaip pagerinti ekonominius rezultatus.

„Veisimas be genominio tyrimo yra įmanomas, jis buvo naudojimas daugybę metų. Žinoma, tai svarbi galimybė ir kompromisas tarp tradicinės sistemos ir genomu paremto metodo. Bet genominio tyrimo efektyvumas palyginti su tradiciniu yra 4 kartus didesnis“, – akcentavo LGVA vadovas.

Su genominio tyrimo pagalba vidutinis pieno primilžis 50 kg per parą iš karvės turi tapti įprasta norma, ką ir rodo rezultatai Europoje. „Greitesnis ir tvaresnis pieninės bandos progresas – neišvengiamas, nes ir pieno poreikis didėja. O produktyvumas, ilgesnė ūkinio naudojimo trukmė dėl geresnės gyvulių sveikatos atpirks investicijas“, – neabejoja E. Gedgaudas.