Diskusijos dėl melioracijos sutvarkymo modelio
2019-02-27

Akademija (Kėdainių r.). Valstybė neturi (ar neranda) pinigų melioracijos ūkiui sutvarkyti, o ūkininkų netenkina siūlomi melioracijos fondo kūrimo variantai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Prezidiumo posėdyje diskutuojant dėl melioracijos fondo modelių, Žemės ūkio ministerijos atstovai nedalyvavo, raštu nurodę neatvykimo priežastį – planuojamas susitikimas su Finansų ministerija, po kurio paaiškės, kokį melioracijos rėmimo modelį pasirinkti geriausia.

Pavienių ūkininkų, bendrovių, melioracijos naudotojų asociacijų pastangos tvarkyti melioracijos ūkį neduoda norimo rezultato, nes šalies mastu problema iš esmės nesprendžiama.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Šiuo metu iš 2,5 mln. ha nusausintų žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha drenažo būklė yra kritiška – daugiau kaip pusės drenažo sistemų uždumblėjimas sudaro daugiau kaip 40 procentų. Vidutinis visų melioracijos statinių nusidėvėjimas sudaro beveik 70 proc., o atskirų statinių grupių net 86 procentus. Apie tai ūkininkams kalbėjo Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis.

Kasmet akcentuojama, jog valstybės lėšomis turi būti užtikrinta valstybės nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, sureguliuotų upelių, pralaidų, tiltų, užtvankų, polderių ir drenažo rinktuvų priežiūra ir jie negali būti perduoti kam nors kitam nuosavybės teise. Nerandant reikalingų lėšų melioracijos tvarkymui biudžete, vis aktyviau siūloma kurti valstybinį melioracijos fondą, bet žemdirbiai jam priešinasi.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis

Anot K. Sivickio, europinė praktika grindžiama principu, kad moka tas, kuris gauna naudos arba teršia. Kalbant apie melioracijos tvarkymą, ūkininkai moka mokestį pagal hektarų skaičių, atsižvelgdami į našumą.

Melioracijos įmonių asociacijos skaičiavimais, Lietuvoje nenašių žemių naudotojams už hektarą tektų mokėti apie 5 eurus, 35-40 balų našumo žemėse – 10 eurų, 40-55 balų – 13 Eur, našesnėse kaip 55 balų – 15 eurų. Vidutiniškai išeitų 10 Eur/ha, bet esant sąlygai, kad į fondą mokės visi, kurie naudojasi žeme, t. y. ne vien žemdirbiai.

„Lyja visiems ant galvų, todėl mokėti turi visi. Kelininkams, geležinkelininkams, užstatytų teritorijų savininkams turėtų būti taikomas 20 Eur/ha mokestis, nes jie atiduoda užterštą vandenį“, – kalbėjo K. Sivickis.

Jo pristatytas modelis numato visų kaimo vietovėje veiklą vykdančių subjektų apmokestinimą melioracijos mokesčiu. Per metus būtų surenkama apie 45 mln. eurų. Šios lėšos būtų paskirstomos savivaldybėms, o dėl jų panaudojimo konkretiems objektams ar projektams spręstų savivaldybių tarybos kartu su žemdirbių atstovais.

Žemės ūkio ministerija anksčiau yra siūliusi kirti fondą, kuris būtų finansuojamas iš žemės mokesčio ir lėšų, gautų už parduotą ir išnuomotą valstybinę žemę.

Diskusijoje dalyvavę ūkininkai kritiškai vertino K. Sivickio pasiūlymą dėl „visuotinio“ mokesčio. Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius įsitikinęs, kad fondų kūrimas didins išlaidas melioracijai, nes ūkininkai patys būtinus darbus atliks pigiau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Jurbarko rajono ūkininkas Raimundas Jovarauskas stebėjosi, jog pasiūlymuose nelieka vietos privatiems investuotojams. Ūkininko teigimu, sudarius sąlygas privačiam kapitalui investuoti į melioracijos ūkio atkūrimą Lietuvoje, našta valstybei būtų mažesnė, žemės naudotojams tai kainuotų pigiau, o lėšų panaudojimas būtų efektyvesnis nei administruojant valstybės fondui, darbų kontrolė būtų patikimesnė.

Jurbarko rajono ūkininkas Raimundas Jovarauskas pastebi, kad melioracijos sistemų sutvarkymo naštą norima perkelti ant ūkininkų pečių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia valstybė turėtų sutvarkyti jai priklausančius melioracijos statinius, nes sistema normaliai funkcionuoti negali, kol prastai funkcionuoja pagrindinės sistemos dalys.

Posėdyje VDU Žemės ūkio akademijos dr. Inga Adamonytė pristatė naujausius EIP vykdomo projekto „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ eigą ir pirminius rezultatus. Supažindino su mokslininkų darbais kuriant optimaliausius sprendimus, skirtus reguliuoti drėgmės režimą.

***

LŪS Prezidiumas sutarė sušaukti eilinį suvažiavimą balandžio 26 d. Vasarą planuojamas renginys, skirtas Ūkininkų sąjungos 100-mečio jubiliejui.

***

Posėdyje patvirtinta Širvintų rajono ūkininkų sąjungos narystė Lietuvos ūkininkų sąjungoje. Sausio mėn. Širvintų rajono ūkininkų sąjungai buvo leista grįžti į LŪS su sąlyga, kad iki artimiausio prezidiumo posėdžio sumokės 800 eurų narystės mokestį. Širvintų rajono ūkininkų sąjungai prieš pašalinant iš narių buvo nurašyti sukaupti įsiskolinimai už 2012-2016 m. Širvintų rajono ūkininkų sąjunga sumokėjo suderėtą nario mokesčio įsiskolinimo sumą.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sveikina naująjį Širvintų rajono ūkininkų sąjungos vadovą Joną Purvanecką (nuotr. dešinėje), linkėdamas aktyvios veiklos

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai