Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Renginiai
Kupiškėno ūkyje – BASF tvaraus ūkininkavimo diena

Kupiškis. Kaip užtikrinti, kad 2030 m. nesėdėtume prie tuščių lėkščių? Diskusiją šia tema surengė žinoma augalų apsaugos produktų gamintoja BASF. Renginys vyko Kupiškio r. ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkyje.

Aleksandravičių šeimos ūkis – pirmasis Lietuvoje, įsijungęs į tarptautinį BASF Tvarių ūkių tinklą (BASF Farm network). Kaip sakė svečius pasitikęs Z. Aleksandravičius, tvarių dalykų ūkyje daug ir jie vis diegiami.

„Ar turėsime maisto ateityje ir kokio, ar įpirksime, sudėtinga kalbėti, nes dabar viskas pajungta dirbtinio maisto propagandai. Negaliu suprasti ir ES valdininkų, kurie nurodinėja mums, kaip gyventi. Labai daug mirštančių kaimų. Valdžios kabinetai nutolę nuo realybės, priima nelogiškus sprendimus, o mes tylime. Valdžia kariauja su kaimu, ūkininkais – laimėtojų čia nėra. Kalbant apie tvarumą, visuomet galvoje reikia turėti kaimo žmogų“, – savo tvirtą nuomonę dėstė šalyje žinomas ūkininkas Z. Aleksandravičius.

Bioversija 2024 04 26 m7

Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 8,5 mlrd., o 2050 m. – priartės prie 10 milijardų. Visiems kasdien reikia maisto – saugaus, sveiko, skanaus ir įperkamo, nepaisant infliacijos ar vis ekstremalesnių oro sąlygų.

Be to, žemės ūkio plotai vis mažėja: dėl klimato kaitos, augančių miestų, kelių. O kur dar ūkininkams keliami reikalavimai auginti maistą naudojant mažiau trąšų ir augalų apsaugos produktų, rūpinantis kitais aplinkosauginiais aspektais.

Žemės ūkio sektoriui tampa vis sudėtingiau atlaikyti šį iš įvairių pusių patiriamą spaudimą. Todėl jis sparčiai transformuojasi – taikomi naujausi mokslo ir technikos laimėjimai, didėja efektyvumas pasitelkiant tiksliosios žemdirbystės ir tvaraus ūkininkavimo metodus. Nepaisant gerų norų, kyla daug iššūkių, bandant juos paversti realybe.

Tad BASF rengiamoje diskusijoje siekta, kad ekspertai pateiktų savo įžvalgų, kokių priemonių imtis ir ką turime daryti visi – politikai, mokslo bendruomenė, verslas, ūkininkai, miestų gyventojai, NVO sektorius ir kitos interesų grupės, kad išmaitintume augančią populiaciją sunaudodami mažiau resursų.

Diskusija sudomino žemdirbius, agroverslo įmonių specialistus, mokslininkus ir kitų suinteresuotų sričių atstovus

Diskusiją, kurią vedė Ignas Krupavičius, sudarė trys dalys. Pirmojoje „Rekordinės maisto kainos – ar galėsime jį įpirkti ateityje?“ savo nuomonę dėstė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, europarlamentaras Juozas Olekas, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas Aušrys Macijauskas.

Antroje diskusijos dalyje „Maisto saugumas – kiek pagrįstos gyventojų baimės?“ pasisakė asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė, maisto tinklaraštininkė Kristina Šimkienė, Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas, BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys.

Ar žemės ūkis gebės prisitaikyti prie augančių aplinkosauginių reikalavimų? Į šį klausimą trečioje diskusijos dalyje savo samprotavimus pateikė Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Grita Skujienė, Z. Varanavičienė ir Anykščių r. ūkininkas Romualdas Kubaitis. 

Diskusijos dalyviai

Maistui išleidžiame daug

Pradėdamas diskusiją, T. Povilauskas pateikė statistinių duomenų, kurie rodo, kad Lietuvoje išlaidos maistui sudaro net 19 proc. namų ūkių išlaidų krepšelio. Tai yra antras nuo galo rodiklis ES, daugiau išleidžia tik rumunai. Pasak SEB banko eksperto, pernai maisto kainos mūsų šalyje pasiekė 80 proc. ES vidurkio, o kai kurie produktai jau priartėjo prie ES kainų ar net jas viršijo. O gyventojų pajamų vidurkis dar nesiekia ES lygio.

Taigi neaišku, ar ateityje bus daugiau ir pigesnio maisto. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis pripažino, kad europinis žaliasis kursas – pirmoji po daugelio šimtmečių žemės ūkio reforma skirta tam, jog gamyba būtų mažinama. Iki šiol visos pertvarkos orientavosi į gamybos didinimą.

Europarlamentaro J. Oleko nuomone, ES nurodo tik bendrą kryptį, kuria siekiama išsaugoti gamtą, nesakoma, kad gamybą reikia mažinti. Konkrečių spendimų laisvė, kaip tuos tikslus įgyvendinti, paliekama šalims narėms.  

Pasak J. Oleko, siekiant piginti maistą, prioritetu turėtų tapti vietiniai produktai. Kitaip tariant, būtina diegti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Tai prisidėtų ir prie aplinkos taršos mažinimo.

Maisto tinklaraštininkė K. Šimkienė pastebėjo, kad mes, kaip vartotojai, dažnai matome situaciją gana siaurai – norime skanios, su kuo mažiau chemijos, Lietuvoje užaugintos (ne atvežtinės) ir dar pigios produkcijos! Bet kiek iš tiesų esame pasirengę mokėti už ekologišką produkciją?

Pasak jos, vartotojams kyla labai daug klausimų dėl maisto saugumo, ekologiškumo ir kt. Jie nesupranta, kodėl verta mokėti už produktus kelis kartus brangiau.

Valgome saugų maistą, kuriami saugūs augalų apsaugos produktai

Asociacijos „Crop Life Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė pateikė Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenų, kurie rodo, kad valgome tikrai saugų maistą.

„Europos ūkininkai geba auginti saugų maistą, svarbu, kad politikai netrukdytų to daryti. EFSA tyrimų duomenys rodo, kad 97–98 proc. mūsų šalyje pagaminto maisto yra saugus vartoti, o užterštumo pesticidais lygis didesnis iš trečiųjų šalių įsivežamuose produktuose“, – sakė ji.

Z. Varanavičienė paminėjo dar vieną problemą, turinčią įtakos apsirūpinimui maistu. Tai – jo švaistymas ir praradimai auginant, sandėliuojant, transportuojant.

„Pavyzdžiui, jeigu grūdai bus užteršti mikotoksinais, jų iš viso negalėsime vartoti. Kalbant apie pesticidų naudojimo ribojimus, reikia matyti visą vaizdą – nuo lauko iki stalo. ES jau dabar taikomi pasaulyje griežčiausi pesticidų registravimo reikalavimai“, – pastebėjo „Crop Life Lietuva“ vadovė.

BASF pardavimo vadovas Lietuvai S. Nainys irgi patikino, kad kuriami ir registruojami tik saugūs augalų apsaugos produktai.

„Jų sukūrimo laikotarpis trunka apie 10–11 metų. Tai – labai brangus darbas: vieną produktą sukurti kainuoja apie 250 mln. eurų. Pirmame etape iš 140 tūkst. medžiagų atrenkama tik viena, kuri toliau tiriama šiltnamiuose, bandyminiuose laukeliuose. Atliekami ekotoksikologiniai tyrimai. Tik po ketverių metų pradedami bandymai laukuose, kuriamos produkto formos, įvertinamas poveikis aplinkai, operatoriui. Dar po ketverių metų prasideda produktų registracijos procesas ir gamyba“, – apie tai, kokį kelia tenka nueiti, kol naujas augalų apsaugos produktas pasiekia rinką, pasakojo S. Nainys. 

Aplinkos viceministrės R. Radavičienės teigimu, žemės ūkio gamyba ir maisto sauga – suderinami dalykai, tik svarbu rasti pusiausvyrą, nereikia kurti priešpriešos.

Pasak jos, diskusijas šia tema paskatino pernai pateiktas ES Tausaus pesticidų naudojimo reglamentas. Taškas dėl jo dar nepadėtas. „Diskusijų ir dalykiškumo turėtų būti daugiau. Reikia patikimų duomenų, statistikos, kuri atspindėtų valstybių įdėtas pastangas šiuo klausimu“, – sakė aplinkos viceministrė.

Mokslininkė G. Skujienė, jau ketvirtus metus Z. Aleksandravičiaus ūkyje vykdanti tvaraus ūkininkavimo projektą ir stebinti bioįvairovę, teigė matanti teigiamų jos pokyčių. „Politika turi būti keičiama taip, kad ūkininkus skatintų saugoti bioįvairovę“, – teigė VU mokslininkė.

Ūkininkai be reikalo nepurškia

„Ūkininkams taikomi vis nauji reikalavimai, aplinkosauginiai apribojimai, bet nepasakoma, kad Lietuvos žemės ūkis jau dabar yra vienas žaliausių ES. Suvaržymai veda prie gamybos mažėjimo ir didina maisto kainas. Reikia kurti palankesnes sąlygas vidutiniams ir smulkesniems ūkiams, tik tada išliks konkurencija ir turėsime pigesnio maisto“, – kalbėjo grūdų augintojų atstovas A. Macijauskas.

Pasak jo, reikia ne pesticidus uždrausti, o juos naudoti išmaniai, pasitelkus šiuolaikines technologijas. „Prašėme finansavimo tokiai žemės ūkio technikai įsigyti, bet negavome“, – vieną iš daugybės nesusikalbėjimo su valdžia atvejų paminėjo A. Macijauskas.

Ūkininkas G. Špakauskas patikino, kad augalų tręšimas ir apsauga reikalauja nemenkų išlaidų, todėl žemdirbiai šios paskirties produktų naudoja tik tiek, kiek reikia ir kada reikia, be priežasties pasėlių netręšia ir nepurškia.

Be to, privaloma laikytis augalų apsaugos reikalavimų, pildyti tam skirtus žurnalus, o už taisyklių nesilaikymą gresia baudos. „Norime ūkininkauti tvariai, todėl taikome įvairias technologijas ir priemones, padedančias sumažinti pesticidų naudojimą“, – sakė pakruojiškis.

Anykščių r. ūkininkas R. Kubaitis pateikė skaičių, kiek hektaras kviečių sunaudoja CO2, kiek išskiria deguonies. „Jie rodo, kad mūsų  ūkis tvarus jau seniai. Mes jau seniai žaliąjį kursą vykdome savo iniciatyva. Ne žemės ūkis yra pagrindinis teršėjas. Daug kalbama apie tai, kad jis išskiria daug CO2. Bet niekas nepasako, kad fotosintezės būdu 1 ha žieminių kviečių užrakina 9 tonas CO2 ir išskiria 6 tonas deguonies! Savo 600 ha per metus sunaudojame tik tiek dyzelino, kiek du vilkikai keliuose. Deja, informacija apie žemdirbius dažnai pateikiama su neigiama potekste“, – kalbėjo anykštėnas.

Diskusijos vedėjo paklausus, kas būtų, jeigu ūkininkai negalėtų naudoti augalų apsaugos produktų, ūkininkas G. Špakauskas atsakė, jog ūkiai tiesiog negalėtų egzistuoti, užsidarytų, nes nepajėgtų užauginti derliaus. O asociacijos „CropLife“ direktorė Z. Varanavičienė atsakė vaizdiniu iš Biblijos: „Apniktų skėriai ir viską suėstų. Paskui – badas, ligos, revoliucijos. Tokia lauktų istorijos įvykių seka.“

Be augalų apsaugos derliaus neturėtume

Tą buvo galima praktiškai pamatyti antroje renginio dalyje, apžiūrėjus Z. Aleksandravičiaus ūkio laukuose įrengtus BASF bandymus, kuriuose taikoma redukuota augalų apsaugos technologija.

Renginio dalyviai pakviesti susipažinti su javų ir pupų pasėliais ir pamatyti, kaip jie atrodytų, jeigu nebūtų saugomi nuo piktžolių, ligų, kenkėjų. Buvo akivaizdu, kad tokiu atveju beveik niekas neužaugtų – kultūrinius augalus užgožtų piktžolės, sunaikintų ligos arba kenkėjai.

BASF verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič pupų pasėlį apžiūrėjusiems renginio dalyviams detaliai parodė, kaip atrodo nuo piktžolių, ligų ar kenkėjų neapsaugoti augalai

„Vien dėl piktžolių įsigalėjimo pasėliuose galime netekti iki 50 proc. derliaus. O kai nėra derliaus, tai ir produktų kaina didėja“, – pavyzdį apžiūrint vasarinių kviečių pasėlį pateikė BASF agronomas konsultantas Paulius Paulauskis.

Pasak jo, ūkininkai susiduria su vis didesniais iššūkiais, kaip apsaugoti derlių, nes dėl griežtėjančių ES reikalavimų mažėja augalų apsaugos produktų asortimentas. Todėl, siekiant rezultatų, esamus produktus reikia naudoti efektyviau: tinkamu laiku, tokius, kokių reikia, tiek, kiek reikia. Dėl netinkamų produktų pasirinkimo kai kuriais atvejais pasėlius tenka purkšti pakartotinai, o tai žalinga gamtai, be to, patiriama papildomų išlaidų.

„Nauji BASF sukurti produktai yra lankstūs naudoti, jų efektyvumui lietus praktiškai neturi įtakos. O tai irgi prisideda prie tvarumo. Be to, juos galima naudoti su mažesne vandens norma – fungicidams užtenka 100 litrų hektarui. Taip pat prisideda prie aplinkosaugos“, – tvarumo pavyzdžių pateikė P. Paulauskis.

BASF verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič pupų pasėlį apžiūrėjusiems renginio dalyviams detaliai parodė, kaip atrodo nuo piktžolių, ligų ar kenkėjų neapsaugoti augalai: laukelyje be herbicidų, užgožtame piktžolių, pupos turi vos po 1–2 ankštis, o apsaugotos nuo piktžolių pupos užmezgė net po 13–15 ankščių. Be insekticidų pupas visiškai sunaikino amarai. Be fungicidų pupos jau neteko lapų, kuriuos sunaikino ligos, todėl ir derliaus beveik nebus.

„Taigi, sėdami pasėlius jau nemažai išleidžiame žemės įdirbimui, sėkloms, trąšoms ir pan., jeigu nenaudotume augalų apsaugos produktų, visos šios investicijos būtų veltui, nes derliaus neturėtume“, – sakė A. Voitkevič.

Yra dar vienas svarbus aspektas, kodėl geriau, kai laukai žalesni ir derlingesni. Kuo mažesnis derlius ir menkesni augalai, tuo jie mažiau suriša anglies dioksido ir atvirkščiai. Pasak A. Voitkevič, hektaras pupų dėl fotosintezės išskiria tiek deguonies, kiek žmogui užtektų 25 metams kvėpuoti.

Dėl šiuolaikinių technologijų pasėlių produktyvumo augimas lemia ir tai, kad vis mažesnio ploto reikia, kad išmaitintume daugiau žmonių. 1970 m. vienas ūkininkas išmaitino 47 miesto žmones, o 2020-aisiais – jau net 200 miestiečių. Tai parodo, koks svarbus žemdirbių darbas ir jų taikomos auginimo technologijos – be viso to maisto tikrai neturėtume. 

Renginio dalyviai apžiūri Z. Aleksandravičiaus ūkyje BASF įrengtus redukuotos augalų apsaugos technologijos bandymus

Parengta: bendradarbiaujant su įmone BASF
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos