Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Renginiai
Kauno rajono ūkininkai „paveldėjo“ kėdainiškių stumbrus

Kauno r. Į Kauno rajoną jau vasarį atklydo dalis stumbrų bandos, kuri anksčiau klaidžiojo po Kėdainių apylinkes. Baiminamasi, kad jie pridarys žalos smulkiems ūkiams, todėl žemdirbiai prašo į žalos apskaičiavimo metodiką įtraukti visas žemės ūkio naudmenas. 

Dar prieš metus portalui manoūkis.lt tuometis Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis sakė, kad Kauno rajone stumbrų užklysta retai ir jų beveik nepasitaiko, nebent migruojančių, mat jie daugiausia bėdų pridaro Kėdainių rajonui.

Vis dėlto šiemet situacija jau visiškai kitokia – dalis tos pačios bandos klaidžioja po Vandžiogalos seniūniją.

„Turime aktualią temą, kuri anksčiau nebuvo aktuali, „paveldėjome“ ją iš Kėdainių – stumbrų banda atklydo į Kauno rajoną. Vandžiogala, Boniškiai iki pat Lapių – jie ten pirmyn atgal duodasi“, – per išplėstinį Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) susirinkimą kalbėjo jos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Bioversija 2024 04 26 m7

„Šie stumbrai jau pernai priartėjo prie Kauno rajono. Pabuvo prie Vandžiogalos, bet apsisuko ir patraukė link Jonavos. Šiemet jau nuo vasario iš Jonavos pajudėjo Vandžiogalos link. Ir šiuo metu jie yra tarp Boniškių ir Didžiųjų Lapių. Vienas stumbras pažymėtas GPS antkakliu, todėl žinome jų migraciją“, – padėtį paaiškino Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyr. specialistas Tomas Kantaravičius.

Kad stumbrai kelia problemų ūkininkams, patvirtina ir statistika. Anot Kauno rajono savivaldybės atstovo, praėjusiais metais Kauno rajone, kol dar nebuvo stumbrų ir bėdų kėlė tik elniniai gyvūnai, žalą reikėjo įvertinti apie 600 ha plote. Tačiau šiemet jau vien dėl stumbrų teko vertinti 200 ha. Ir tik vienoje seniūnijoje – Vandžiogalos.

Žalą atlyginti reikia visiems

Visi žemdirbiai sutiko, kad reikia išplėsti žemės ūkio naudmenų, už kurias būtų galima kompensuoti dėl medžiojamųjų gyvūnų patirtą žalą, sąrašą. Mat, pasak T. Kantaravičiaus, pagal dabartinį reglamentą į sąrašą įtraukti visi javai, cukriniai runkeliai.

Kauno rajono savivaldybės atstovo teigimu, kovo 31 d. stumbrai buvo netoli vieno ūkio, kuriame bus auginama 7 ha kanapių.

„Kanapės neaptvertos, jas išvaikščios, išlaužys ir žmogus neturės galimybės kreiptis dėl žalos atlyginimo. Tad mūsų, kaip savivaldybės, prašymas – išplėsti tą sąrašą, įtraukti į jį uogynus, sodus ir t. t.“, – pabrėžė T. Kantaravičius.

Ūkininkams, turintiems sodus ir uogynus, žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis priminė, kad plotus galima apsitverti. Vis dėlto, anot  T. Kantaravičiaus, net aptvertos uogos nebūtinai bus apsaugotos nuo stumbrų. Jei juos kas nors išgąsdins, gali ir tvorą sugadinti, ir uogakrūmius išlaužyti.

„Supraskite, kad atsakymas – apsitverkite, nėra teisingas. Juk nėra tokių įpareigojimų ar reikalavimų. Jeigu būtų priemonė, kuri kofinansuotų tą apsitvėrimą, tada suprastume. Bet yra ūkininkų, kurie po 100 ha bulvių augina. Tai ką jiems daryti? Visą 100 ha apsitverti?“ – retoriškai klausė KRŪS pirmininkas.

Jis taip pat ragino įsivaizduoti situaciją, kai 5 ha braškių sutrypia stumbrai. Tai, žinoma, reikštų didžiulius nuostolius, nes daigus tektų atsodinti. Ir tikriausiai kalbėti jau reikėtų apie dešimtis tūkstančių eurų.

„Nebūtinai braškės. Pavyzdžiui, jei sulaužytų 20 ha serbentyną, kuris buvo brandus ir vedė uogas, jį reikėtų iš naujo įveisti“, – dar vieną galimą scenarijų aptarė T. Kantaravičius.

„Tai ir yra atsakymas, kodėl nenori įtraukti (į žalos apskaičiavimo metodiką visų žemės ūkio naudmenų – red. past.), nes kalbama apie labai dideles išmokas“, – konstatavo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Indrė Lukoševičienė.

Anot jos, apie tai, kad žalą kompensuoti reikia visiems ūkiams, kalbėta jau seniai, bandyta ieškoti sprendimų, bet iki šiol niekas nedaroma.

„Kai buvo pirmas susitikimas su Aplinkos ministerija, pasigirdo siūlymas apsitverti visiems. Pradėta svarstyti apie tvorų tvėrimo kompensavimą, atlikti skaičiavimai, (...) bet viskas atsidūrė stalčiuje“, – tikino I. Lukoševičienė.

KRŪS pirmininkas teiravosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovo, ar dar nebūtų per vėlu ministerijoms atsiųsti siūlymą į kompensavimo sąrašą įtraukti visas deklaruojamas žemės ūkio naudmenas.

„Tikėtina, kad į šią metodiką šis jūsų siūlymas jau nebus įtrauktas, nes nesuderinta su socialiniais partneriais. (...) Aišku, visada galima dar papildyti“, – atsakė ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistas Tomas Vaištaras.

Nepritaria Žalos apskaičiavimo metodikai

Per susitikimą T. Vaištaras teigė, kad problema žinoma, tačiau trūksta Aplinkos ministerijos įsitraukimo į klausimą apie kompensacijas.

Jis taip pat pridūrė, kad žalos apskaičiavimo metodika jau suderinta, tad tikimasi, jog greitu metu jai bus pritarta.

Tai ne juokais suerzino Kauno rajono ūkininką Juozą Staliūną, kurio tikinimu, tvirtinti dar nėra ko, nes metodika beveik niekuo nesiskiria nuo ankstesnės.

„Ką ten tvirtinti? Ten nėra jokios metodikos, kaip vertinti žalą. Ar tie, kurie rengė šį projektą, buvo atėję į lauką ir matė, kas padaryta žvėrių? (...) Tvarka niekuo nepakeista nuo 2018 metų“, – apmaudo neslėpė ūkininkas.

Anot jo, šią dieną atvykusi komisija gali tik konstatuoti faktą, kad žala patirta, bet jos įvertinti negali.

„Viceministre, reikia šį kartą klausimą stabdyti – jokio tvirtinimo“, – į viceministrą E. Giedraitį kreipėsi J. Staliūnas ir pridūrė, kad naujoje metodikoje beveik niekas nepakeista – tik prirašyta papildomų sakinių.

Ūkininko teigimu, kalbėta, kad bus paruoša metodika, susės ūkininkai, komisijų pirmininkai, kurie vertina žalą, ir ją aptars, tačiau nieko panašaus neįvyko.

Vis dėlto T. Vaištaras tikino, kad nauja žalos kompensavimo metodika parengta atsižvelgus į socialinių partnerių pastabas.

„Kas rengė šį projektą? (...) Baikite makaronus kabinti vieną kartą. Paruošė Žemės ūkio ministerija, nusiuntė Aplinkos ministerijai – kaltų nėra. Konkrečiai – kas parengė projektą ir su kuo jis derintas? (...) Kas dalyvavo diskusijoje?“ – klausė J. Staliūnas. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos