Plungė. Pažangūs Lietuvos pieno ūkiai yra daugiausia valandų dirbantys visoje Europoje, nors jų produktyvumas bei pelningumo vidurkis gana aukštas ir gali lygintis su Danija, laikoma pieno sektoriaus etalonu.

Šiuos ir daugelį kitų Europos ūkių veiklos duomenų Lietuvos ūkininkams pieno ekonomikos seminare „Europos patirtis Lietuvos ūkiams“ pateikė Europos pieno ūkininkų klubo (angl. European dairy farmers, EDF) analitikė Steffi Wille-Sonk (Vokietija).

Pirmasis iš Lietuvos prie EDF dar 2016 m. prisijungė Raudonių ūkis. Jo vadovas Tomas Raudonius ir organizuoja šio klubo seminarus šalyje. Į Klubo veiklą iki antradienį Plungėje vykusio seminaro buvo įsitraukę šeši pažangūs Lietuvos ūkiai, tačiau į seminarą susirinko apie pusšimtis ūkininkų, svarstančių prisijungti prie EDF.

Pirmasis EDF seminaras Lietuvoje vyko gruodį, tada ūkininkams buvo teikiamos praktinės ir teorinės žinios, kaip iš pieno ūkio uždirbti daugiau.

„Kai pradedi tą kelionę, tai norisi eiti vis toliau“, – sakė T. Raudonius. Šį seminarą jis įvardijo kaip švietėjišką renginį, platformą mokytis, nes klubo ūkininkai dalijasi ne tik patirtimi, gerais sprendimais, bet ir ekonominiais rezultatais, o tai leidžia analizuoti, ką kiekvienas gali padaryti geriau.

Tomas Raudonius pakvietė kolegas ūkininkus į pieno ekonomikos seminarą

S. Wille-Sonk seminarą vedė kartu su Raudonių ūkio konsultante Danute Palkimiene, kuri yra ir EDF analitikė-konsultantė (angl. EDF star). Po seminaro jie lankėsi EDF narių Juliaus ir Dainos Martišių ūkyje.

Ūkių pelningumas priklauso ir nuo išmokų

Šįkart seminare pagal narių pateiktus duomenis S. Wille-Sonk lygino pieno ūkių gamybos savikainą ir sąnaudas, pelningumo rodiklius, darbo efektyvumą ir kitus, lemiančius ūkio ekonominius rezultatus.

Naudoti 305 ūkių (iš jų 23 ekologinių) iš 19 ES, Jungtinės Karalystės ir Šveicarijos šalių duomenys, surinkti 2023 m. II–2024 m. I ketvirtį.

Europos pieno ūkininkų klubo analitikė Steffi Wille-Sonk seminare lygino Lietuvos ir kitų Europos šalių ekonominius rodiklius

Mūsų šalies pažangūs pieno ūkiai, dalyvaujantys EDF veikloje, turi kuo didžiuotis – jų rodikliai daugeliu aspektų yra tarp geriausių arba artimi Europos vidurkiui.

Lietuvos EDF ūkių produktyvumas 2024 m. siekė beveik 11,9 t iš karvės ir šis prilygsta Ispanijai (11,9 t) ir etalonu dėl efektyvumo ir aukšto produktyvumo laikomai Danijai (12 t).

Pagal pelningumą Lietuvos ūkiai, kurių duomenis analizavo EDF, yra penktoje vietoje – 9,2 ct/kg (čia ir toliau tekste kalbama apie perskaičiuotą pieną) ir yra vienoje gretoje su Danija (9,1 ct/kg). Aukščiau stovi didelius ūkius turinti Slovakija (11,5 ct/kg), Italija (10,8 ct/kg), kurios pelningumą didina aukštos pridėtinės vertės produkcija (sūriai).

Šveicarijos (10,9 ct/kg) pelningumui įtakos turi labai didelės išmokos, Austrijos (11,9 ct/kg) – taip pat nemažos išmokos už ekologiją, tad šių šalių rezultatus, anot D. Palkimienės, reikia vertinti atsargiai.

Danutė Palkimienė – vienintelė Lietuvoje EDF analitikė-konsultantė

Švedijos ekologinių, tradicinių Austrijos, Portugalijos, Suomijos ūkių pelningumas mažiausias – 5,5–5,7 ct/kg.

2024 m. EDF priklausančių Lietuvos ūkių pajamos už pieną siekė 46,3 ct/kg – tai arti Europos vidurkio (48 ct/kg) ir kiek mažiau negu Danijos (49,2 ct). Tačiau lietuviai gauna daugiau už gyvulius ir didesnes subsidijas, tad bendrai jų pajamos su danais yra vienodos (58 ct/kg), ir centu mažesnės už Europos vidurkį.

Kiek mažiau nei pusę iš 9,2 ct/kg pieno pelno sumos sudaro gautos išmokos. Danijos, Ispanijos, Belgijos ūkininkų pelnas yra panašus, tik išmokos sudaro mažesnę dalį. Švedija, Suomija, Austrija be tiesioginių išmokų dirbtų nuostolingai.

„Geroji žinia, kad pernai pieno ūkiai generavo pelną iš veiklos“, – pasidžiaugė T. Raudonius.

Tačiau ekologiniai ūkiai iš rinkos neuždirba, jų pelningumą ir atskirose šalyse, ir visoje Europoje lemia išmokos. Bet rinka ir visuomenė nori ekologiškų produktų, todėl valstybė iš dalies finansuoja ekologinius ūkius.

Nors pastaruoju metu ES kiek atsitraukė nuo žaliojo kurso reikalavimų, T. Raudonius mano, kad pasibaigus karui Ukrainoje prie tvarumo bus sugrįžta, o bioįvairovė bus kitas etapas, į kurią bus kreipiamas padidintas dėmesys.

„Mums prie to reikės prisitaikyti, norint gauti išmokas už hektarus“, – sakė jis.

Lietuviai uždirba nemažai, bet dirba daugiau

Pieno gamybos savikaina Lietuvoje yra apie 49 ct/kg – taip pat kaip ir Danijoje. Didžiausią dalį savikainoje visose šalyse sudaro pašarai – 45–50 proc., bet Lietuva yra tarp pigiau pašarus pasigaminančių šalių. Vis dėlto mūsų ūkiai patiria didesnes su pašarais nesusijusias išlaidas – tai melžimo, pastatų ir pan. kaina. Ir šiuo aspektu nusileidžiame daliai šalių, tarp jų ir Danijai.

Airijoje pieno gamybos savikaina visada buvo tarp mažiausių dėl nedidelių kaštų (ilgas ganyklinis sezonas, nereikia brangių pastatų, tvartų), tačiau pernai ji supanašėjo su kitomis šalimis dėl kelių priežasčių – brangsta žemė, ji naudojama labai intensyviai, prastėja oro sąlygos, dėl kurių kyla problemų ruošiant pašarus.

Daugelis skirtumų tarp šalių susidaro dėl turimos žemės (lietuviai tarp daugiausia žemės valdančių), ūkio dydžių,  klimato sąlygų ir trumpo šienavimo sezono (pavyzdžiui, Suomija turi tik 3 mėn. žolei surinkti).  

S. Wille-Sonk Lietuvos EDF ūkių išsamią analizę palygino su Danija ir su visais Europos ūkiais. Bendros mūsų ūkininkų gamybos sąnaudos su Danija yra beveik tokios pačios (savikaina 49 ir 48,9 ct/kg), o už Europos  (53,2 ct/kg) truputį mažesnės. Mūsų ūkiams 3–3,5 proc. pigiau atsieina pašarai tiek už Daniją, tiek bendrai už Europą.

Didžiausi skirtumai yra vertinant su darbu susijusias išlaidas – mums jos atsieina 2,5 Eur/kg pieno pagaminti daugiau negu danams ir 1 Eur/kg negu siekia Europos vidurkis. Skirtumus labiausiai lemia atlyginimai ir su jais susiję mokesčiai, didesnės kuro sąnaudos, nes daugelį lauko darbų lietuviai atlieka patys, kai daugelyje kitų šalių – rangovai.

Žemė Lietuvoje kainuoja pigiau negu Vakarų Europoje, kur jos labai trūksta. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, taip pat ir Belgijoje valstybės brangiai superka ūkininkų žemes, esančias prie nacionalinių parkų, gamtinių draustinių. Gavę daug pinigų, tų šalių ūkininkai migruoja į kitas šalis pirkti žemių. „Tad būkite budrūs, nes ūkininkauti jiems patinka“, – įspėjo EDF analitikė.

Darbo sąnaudos, skaičiuojant darbo valandas, tenkančias vienai karvei per metus, Lietuvoje yra pačios aukščiausios. Esame Europos lyderiai pagal vienai karvei aptarnauti skirtas valandas – mums jų reikia 96, o Europoje pakanka dvigubai mažiau. Viena lietuvio darbo valanda generuoja 131 kg, europiečio – 269 kg pieno.

S. Willie-Sonk pastebėjo, kad gali būti ir paklaidų skaičiuojant darbo valandas – galbūt pamirštamas „išminusuoti“ pietų ar vaikų iš mokyklos parvežimo laiką.

Daugiausia laiko „suvalgo“ melžimas ir darbas tvarte, taip pat laukuose. O, pavyzdžiui, Danijoje, kur darbo laiko sąnaudos daugiau nei dvigubai mažesnės, ūkininkai šių darbų patys neatlieka – samdo paslaugą, kurią rangovai su naujausia technika atlieka kokybiškiau ir efektyviau.

Mažiausiai prie karvių dirba airiai, nes dėl mažesnio produktyvumo greičiau pamelžiamos, tvarte jos būna vos kelis mėnesius, tad ir žiemos pašarų reikia ruošti minimaliai. Airijos pieno ūkininkai netgi išeina Kalėdų atostogų – tuo metu visos be išimties karvės būna užtrūkusios, jos apsiveršiuoja per sausį ir vasarį, nereikia skirtingų racionų, kovą išeina į ganyklas. 300 karvių aptarnauti jiems užtenka 2 žmonių. Melžiamos fermoje, bet jų parvarymas neužima laiko – ferma būna ganyklų viduryje, tad karvės įpratusios pačios pareiti arba jas pargina dresuoti šunys.

„Bet tie du mėnesiai – sausis ir vasaris – airių ūkininkams kelia didelį stresą ir tuo metu jiems net nereikia bandyti skambinti“, – sakė analitikė.

Ji atkreipė dėmesį, kad gamybos savikaina pradeda mažėti ūkiuose virš 100 karvių.

Lietuvoje žemės nuomos kaina ir darbo užmokesčio valandos kaina (12–13 Eur/val.) yra vieni iš žemiausių Europoje. Danijoje – 30 Eur/val. Tai juos verčia būti efektyvesniais. T. Raudonius pastebėjo, kad, norėdami sumažinti darbo valandas ir patį darbą, ūkininkai bus priversti investuoti į technologijas.